Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Akių traiškanojimas yra ganėtinai dažna problema, kuri ypač dažnai pasireiškia naujagimiams bei kiek vyresnio amžiaus vaikams. Traiškanojančios akys vaikui - dažna problema, kuri gali sukelti nerimą tėvams. Svarbu suprasti galimas priežastis ir tinkamus gydymo būdus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir išvengta komplikacijų.

Traiškanojimo priežastys

Traiškanojimas, arba padidėjęs išskyrų kiekis akyse, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Svarbu atskirti skirtingus tipus ir suprasti, kas sukelia šią problemą.

Konjunktyvitas

Konjunktyvitas - tai akies junginės (plėvelės, dengiančios akies obuolį ir vidinę vokų pusę) uždegimas. Jis gali būti sukeltas virusų, bakterijų arba alerginių reakcijų. Be akių niežėjimo, perštėjimo, dirginimo ir paraudimo, konjunktyvitas dažniausiai lydimas baltų, geltonų arba žalių gleivių išskyrų, kurios gali sudaryti kietą plutą palei blakstienų liniją, kol miegate. Kai kuriais atvejais ant voko susidaranti pluta gali būti tokia tanki, kad nepavyksta atmerkti akių.

  • Bakterinis konjunktyvitas: Dažniausiai sukelia Staphylococcus aureus arba Streptococcus pneumoniae bakterijos. Išskyros būna tirštos, geltonos arba žalsvos spalvos. Gydymui naudojami antibiotikų lašai arba tepalai.
  • Virusinis konjunktyvitas: Dažniausiai sukelia adenovirusai. Išskyros būna vandeningos, skaidrios. Gydymas dažniausiai simptominis - drėkinimas, šalti kompresai. Specifinių antivirusinių vaistų dažniausiai nereikia. Virusinio konjunktyvito išskyros iš akių paprastai būna skaidrios ir vandeningos, taip pat gali būti baltų arba gelsvų traiškanų.
  • Alerginis konjunktyvitas: Sukelia alergenai, tokie kaip žiedadulkės, namų dulkės, gyvūnų plaukai. Pasireiškia niežuliu, paraudimu, ašarojimu. Gydymui naudojami antihistamininiai lašai arba sisteminiai antihistamininiai vaistai. Alerginį konjuktyvitą taip pat gali sukelti alerginė reakcija į tam tikras medžiagas, pavyzdžiui, kosmetikos priemones, kontaktinių lęšių tirpalus, akių lašus. Sergant alerginiu konjunktyvitu, išskyros iš akių dažniausiai būna vandeningos. Tačiau alerginis konjunktyvitas nėra užkrečiamas.

Dakriocistitas

Dakriocistitas - ašarų maišelio uždegimas, dažniausiai pasitaikantis kūdikiams dėl nepraeinamo ašarų latako. Ašarų latakas yra kanalas, kuris jungia akį su nosies ertme. Kai jis užsikimšęs, ašaros negali nutekėti, todėl ašarų maišelyje kaupiasi skystis ir bakterijos, sukeldamos uždegimą. Dakriocistitas pasireiškia ašarojimu, paraudimu ir patinimu aplink vidinį akies kampą. Paspaudus šią vietą, gali išsiskirti pūliai.

  • Naujagimių dakriocistitas: Dažnai išsisprendžia savaime per pirmuosius mėnesius, kai ašarų latakas atsiveria. Rekomenduojamas masažas aplink ašarų maišelį, siekiant atverti lataką. Jei dakriocistitas nepraeina, gali prireikti zondavimo procedūros.

Keratitas

Keratitas - ragenos uždegimas. Ragena yra skaidrus akies priekinės dalies dangalas. Keratitas gali būti sukeltas infekcijos (bakterijų, virusų, grybelių), traumos arba kontaktinių lęšių nešiojimo. Keratitas pasireiškia skausmu, paraudimu, ašarojimu, šviesos baime ir regėjimo pablogėjimu. Gydymas priklauso nuo priežasties.

  • Herpetinis keratitas: Sukelia Herpes simplex virusas. Gydymui naudojami antivirusiniai vaistai.
  • Bakterinis keratitas: Dažnai sukelia Pseudomonas aeruginosa bakterija, ypač kontaktinių lęšių nešiotojams. Gydymui naudojami antibiotikų lašai.

Alergija

Alerginės reakcijos gali sukelti akių uždegimą ir traiškanojimą. Alergenai, tokie kaip žiedadulkės, namų dulkės, gyvūnų plaukai, gali sukelti alerginį konjunktyvitą. Šis konjunktyvitas pasireiškia niežuliu, paraudimu, ašarojimu ir vandeningomis išskyromis.

Blefaritas

Akių traiškanojimą taip pat gali sukelti blefaritas. Tai yra gana dažna būklė, kuriai būdingas voko krašto uždegimas. Blefaritas gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jam būdingas akių vokų niežėjimas ir skausmas, taip pat akių vokų sulipimas tarpusavyje, dėl ko tampa sunku atsimerkti, ypač po nakties miego. Be to, gali pasireikšti jautrumas šviesai bei akių paraudimas. Blefarito atsiradimo priežastys gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, padidėjęs bakterijų skaičius voko krašte, įvairios odos ligos (atopinis ar seborėjinis dermatitai, rožinė, žvynelinė ir kt.). Taip pat nepakankama asmeninė higiena ar blakstienų erkutės.

Diagnostika

Diagnozuojant traiškanojimo priežastį, svarbu atsižvelgti į simptomus, anamnezę ir atlikti akių apžiūrą. Gydytojas gali atlikti šiuos tyrimus:

  • Akių apžiūra: Gydytojas apžiūri akis, vokus ir aplinkinius audinius, ieškodamas paraudimo, patinimo, išskyrų ir kitų požymių.
  • Ašarų latako patikrinimas: Gydytojas gali patikrinti, ar ašarų latakas nėra užsikimšęs.
  • Išskyrų mėginio paėmimas: Jei įtariama infekcija, gydytojas gali paimti išskyrų mėginį ir nusiųsti į laboratoriją, kad būtų nustatyta sukėlėjas.
  • Alerginiai testai: Jei įtariama alergija, gali būti atlikti odos arba kraujo testai, siekiant nustatyti alergenus.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo traiškanojimo priežasties.

Infekcinės priežastys

  • Bakterinis konjunktyvitas: Gydomas antibiotikų lašais arba tepalais. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti vaistus visą nustatytą laiką, net jei simptomai išnyksta anksčiau.
  • Virusinis konjunktyvitas: Dažniausiai praeina savaime per 1-2 savaites. Gydymas simptominis: šalti kompresai, dirbtinės ašaros. Svarbu vengti trinti akis, kad neplistų infekcija.
  • Dakriocistitas: Kūdikiams rekomenduojamas ašarų maišelio masažas. Jei dakriocistitas nepraeina, gali prireikti zondavimo procedūros, kurios metu atveriamos užsikimšusios ašarų latakai. Sunkiais atvejais gali būti skiriami antibiotikai.
  • Keratitas: Gydymas priklauso nuo priežasties. Bakterinis keratitas gydomas antibiotikų lašais, virusinis keratitas - antivirusiniais vaistais, grybelinis keratitas - priešgrybeliniais vaistais. Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes keratitas gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant regėjimo praradimą.

Neinfekcinės priežastys

  • Alergija: Venkite alergenų. Naudokite antihistamininius lašus arba sisteminius antihistamininius vaistus. Šalti kompresai gali padėti sumažinti niežulį ir patinimą.
  • Akių sausumas: Naudokite dirbtines ašaras. Venkite sauso oro, rūkymo ir ilgo žiūrėjimo į ekraną. Gydytojas gali rekomenduoti kitus gydymo būdus, pvz., ašarų latakų kamščius.
  • Blefaritas: Reguliariai valykite vokų kraštus šiltu vandeniu ir švelniu muilu. Šilti kompresai gali padėti suminkštinti traiškanas. Gydytojas gali skirti antibiotikų tepalą arba lašus.

Namų priežiūra

Be gydytojo paskirto gydymo, galite imtis šių priemonių namuose:

  • Šilti kompresai: Uždėkite šiltą kompresą ant akių kelis kartus per dieną, kad suminkštintumėte traiškanas ir palengvintumėte jų pašalinimą.
  • Akių valymas: Švelniai valykite akis steriliu fiziologiniu tirpalu arba virintu vandeniu suvilgytu vatos tamponėliu, judėdami nuo vidinio akies kampo į išorinį. Kiekvienai akiai naudokite atskirą tamponėlį.
  • Rankų higiena: Dažnai plaukite rankas, kad išvengtumėte infekcijos plitimo.
  • Venkite trinti akis: Trindami akis, galite pabloginti uždegimą ir išplėsti infekciją.

Prevencija

Norint išvengti traiškanojimo, svarbu laikytis šių patarimų:

  • Laikykitės higienos: Dažnai plaukite rankas, ypač prieš liesdami akis.
  • Venkite alergenų: Jei esate alergiškas, stenkitės vengti alergenų.
  • Saugokite akis: Dėvėkite apsauginius akinius, kai dirbate dulkėtoje arba pavojingoje aplinkoje.
  • Reguliariai lankykitės pas akių gydytoją: Reguliarus akių patikrinimas gali padėti anksti nustatyti ir gydyti akių problemas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei:

  • Traiškanojimas nepraeina per kelias dienas.
  • Atsiranda stiprus skausmas, paraudimas arba patinimas.
  • Pablogėja regėjimas.
  • Atsiranda šviesos baimė.
  • Kūdikis karščiuoja arba yra irzlus.

Svarbu atsiminti, kad savarankiškas gydymas gali būti pavojingas. Tik gydytojas gali nustatyti tikslią traiškanojimo priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus: