Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šaltukas, spindinčios pusnys ir viską aplink išdabinęs šerkšnas džiugina ne tik suaugusiuosius, išvargintus vėlyvo rudens darganų. Žiemos grožybės vilioja vaikus atsitraukti nuo kompiuterių ir bent valandą kitą pasinerti į žėrintį sniego pasaulį.

Žiemą išleidžiant vaikus į lauką galvojama, kad svarbiausia - tinkamai aprengti. Tik labai retas žino, kad žiemą dera ypač pasirūpinti ir kita itin jautria kūno dalimi - akimis. Šiuo metų laiku joms reikalinga ypatinga priežiūra lauke ir patalpose.

Žiemą akių gydytojai sulaukia daugiau pacientų nei kitais metų laikais, tvirtina Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja oftalmologė, medicinos mokslų daktarė Dalia Krivaitienė. Žiemos mėnesiais padidėja vaikų sergamumas kvėpavimo takų ligomis.

Infekcijai patekus į akis, vaikai gali susirgti konjunktyvitu - bakterijų arba virusų sukeltu junginės uždegimu. Konjunktyvitu vaikas gali susirgti ir užsikrėtęs nuo kitų. Bet kokiu atveju, jei vaiko akytės pūliuoja, parausta, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, pataria daktarė D.

Anot medikės, kita dažna žiemos sezono problema - akių niežulys, perštėjimas nesant paraudimo arba esant nežymiam paraudimui. Tokius negalavimus dažniausiai sukelia akių išsausėjimas šildomose patalpose. Jei pastebite, kad vaikas vis trina akytes, reikėtų kreiptis į gydytoją, patarė daktarė D. Krivaitienė. Specialistas nustatys, ar tai akių išsausėjimo požymiai, ar taip pasireiškia kokia nors liga. Gydytojas taip pat nuspręs, ar reikia tik akis drėkinančių lašiukų, ar dera skirti vaistų.

Žiemą tėvai dažnai pastebi, kad lauke žaidžiančių vaikų akys ima ašaroti, ir dėl to nerimauja. Daktarė D. Krivaitienė sako, kad toks vaikučių akių ašarojimas šaltame ore paprastai neturi kelti nerimo. Žiemą akys ašaroja esant žemai temperatūrai dėl kad spazmuoja ašarų kanaliukai. Ašaroti akys gali ir būnant šiltose patalpose: tokią reakciją sukelia dėl šildymo suintensyvėjusi oro cirkuliacija. Judantis oras džiovina ašarų plėvelę, todėl akis refleksyviai pradeda ašaroti. Ašarojančias akeles reikia nuvalyti, nes ašaros sūrios ir dirgina odelę, kuri aplink akytes labai plona ir itin jautri.

Žiemą labai svarbu vėdinti ir drėkinti patalpas. Tai ne tik patalpų oro drėkinimas, bet ir tam tikra infekcinių ligų profilaktika. Vėdinant ir valant patalpas, tiesiog pašalinami ligų sukėlėjai.

Dauguma įsitikinę, kad ypač vasarą reikia saugoti akis nuo ultravioletinių saulės spindulių. Žiemą tai tarsi neaktualu. Iš tikrųjų tuomet ultravioletinių saulės spindulių ataka yra tarsi dviguba: jie atsiranda ne tik nuo saulės, bet ir atsispindi nuo sniego. Todėl rekomenduotina saulėtomis žiemos dienomis vaikams ir suaugusiesiems lauke nešioti saulės akinius, saugančius nuo UV spindulių, primena gydytoja oftalmologė.

Žiema yra ne tik šaltasis, bet ir tamsusis metų laikas. Dėl oro sąlygų visi mes, taip pat ir vaikai, daugiau laiko praleidžiame šiltose patalpose, prie televizoriaus ar kompiuterio. Vaikų praleidžiamo laiko prie kompiuterio ar televizoriaus trukmę tėvai dažnai nustato savo nuožiūra. Nėra patvirtintų rekomendacijų, kokio amžiaus vaikai kiek laiko gali skirti išmaniosioms technologijoms, teigė daktarė D. Krivaitienė. Tačiau gydytojai oftalmologai yra sutarę rekomenduoti tėvams, kad vaikams iki dvejų metų visai neleistų naudotis televizoriumi ar kompiuteriu. Vaikams iki septynerių metų gydytojai patartų leisti naudotis ne ilgiau kaip valandą per dieną su pertrauka. Vyresniems nei dešimties metų vaikams, pagal specialistų rekomendacijas, kompiuteriu ir televizoriumi rekomenduojama naudotis kasdien ne ilgiau kaip dvi valandas, kas valandą darant penkiolikos minučių pertraukas.

Daktarė D. Krivaitienė pataria nepamiršti, kad tėvai privalo rūpintis vaikų rega, periodiškai konsultuotis su gydytojais. Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, akys tikrinamos visiems naujagimiams, kol jie su mamomis dar būna gimdymo namuose. Antrasis patikrinimas atliekamas sulaukus trejų metų, trečiasis - šešerių, o ketvirtasis - šešiolikos. Nepaisant šių patikrinimų, vaikų rega dar tikrinama kiekvieną rudenį, prieš mokslo metus. Tokį pradinį patikrinimą atlieka šeimos gydytojas.

Konjunktyvitas: Kas Tai Per Liga?

Tai ne vien vaikų liga Konjunktyvitas yra junginės, akies paviršiaus plėvelės, uždegimas. Juo ypač dažnai sergama šaltuoju sezonu, kai įvairių virusų ir bakterijų cirkuliacija yra suintensyvėjusi. Pasak akių klinikos „Žiūra“ akių gydytojos G.Laurinavičiūtės, tai nėra tik vaikų liga, kaip dažnas linkęs manyti. Konjunktyvitu serga ir suaugusieji.

„Vaikai galbūt serga dažniau dėl to, jog darželiuose „pasigauna“ įvairius virusus, bakterijas, dar neturi susiformavusio imuniteto, be to, vaikai mažiau paiso higienos, dažniau liečia rankomis veidą, akis, tokiu būdu mikrobai greičiau patenka į akis ir gali sukelti uždegimą“, - paaiškino gydytoja oftalmologė.

Konjunktyvitas būna kelių tipų, priklausomai nuo to, kas jį sukėlė: virusinis, bakterinis, grybelinis ir alerginis. Virusinis konjunktyvitas yra dažniau susijęs su peršalimo ligomis.

Pasak akių gydytojos G.Laurinavičiūtės, kuo daugiau virusų (pvz., gripo, adenovirusas, respiratorinis sincitinis virusas (RSV), Covid-19 ir kt.) cirkuliuoja vienu metu, tuo daugiau rizikų susirgti konjunktyvitu. „Šiuo metu dažnai pasitaikantis RSV, kuris sukelia kvėpavimo takų infekcijas, o kvėpavimo takai, žinia, tiesiogiai susisiekia su akių ašarų kanalėliais, tokiu būdu infekcija gali patekti ir į akis.

O jei dar akis pasitriname neplautomis rankomis, prie akių junginės gali prikibti įvairūs infekcijų sukėlėjai“, - teigė gydytoja oftalmologė ir pridūrė, jog dažniau akių uždegimais gali sirgti tie, kurių imunitetas nusilpęs ar kurie turi gretutinių ligų. Konjunktyvitas gali būti ir mišrus, t. y. jo sukėlėjai yra keli, pavyzdžiui, esant virusiniam konjunktyvitui ir jam ilgai negyjant, gali prisidėti ir bakterinis konjunktyvitas.

Kas būdinga konjunktyvitui:

  • Akių paraudimas
  • Krislo akyje pojūtis
  • Išskyros, kurios gali būti gleivingos, skystos, lipnios, pūlingos ir kt. Tai priklauso nuo ligos sukėlėjo, pvz., bakteriniam konjunktyvitui labiau būdingos pūlingos, gelsvai žalsvos išskyros ir intensyvus akies paraudimas, o esant virusiniam konjunktyvitui - išskyros skystesnės, juntamas perštėjimas ir pan.
  • Akių perštėjimas
  • Akių graužimas
  • Ašarojimas
  • Akių sausumas

Akių gydytoja G.Laurinavičiūtė pataria nesupainioti šios ligos su būkle, kai pasireiškia tik traiškanojimas rytais: „Pabudus ryte kartais galima pastebėti vokus ir blakstienas aplipusias traiškanomis, gali būti net sunku atsimerkti. Bet tai nereiškia, kad prasidėjo konjunktyvitas - nuvalius traiškanas, viskas paprastai susitvarko. Jei tai būtų konjunktyvitas, pastebėtumėte ir kitus simptomus, kurie dienos eigoje nepraeitų“.

Kalbant apie alerginį konjunktyvitą, jam būdingi bendri simptomai: paraudimas, ašarojimas, krislo akyse pojūtis, tačiau labiau išreikštas yra akių niežėjimas ir skystai gleivingos išskyros. Jam būdingas sezoniškumas, ypač žydėjimo laikotarpiu (nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens).

Kaip Tinkamai Valyti Ir Drėkinti Akis?

Jaučiant pirmuosius peršalimo ar kitų virusinių ligų simptomus, gydytoja oftalmologė neretai pacientams pataria, atsiradus akių diskomfortui, drėkinti akis „dirbtinėmis ašaromis“ (jas galima įsigyti vaistinėse), kad jos nespėtų išsausėti, taip sumažinsime tikimybę virusams sukelti akies junginės uždegimą.

Sergant konjunktyvitu, nepatariama naudoti jokių ramunėlių, medetkų ar kitų žolelių kompresų, kaip dažnas prisimename iš vaikystės. Pasak akių gydytojos G.Laurinavičiūtės, jie gali išprovokuoti net ir alerginę reakciją.

„Dedant ramunėlių kompresus, gali dar labiau suaktyvėti bakterijos ir prasidėti intensyvesnis akių pūliavimas. Be to, ruošiant namų sąlygomis žolelių nuovirą, nėra tai sterilu, galima ir per stipri koncentracija, tad geriau apskritai vengti naudoti namų sąlygomis gamintus nuovirus, mat, tokie kompresai ant akies sukuria tam tikrą palankią sukėlėjui terpę - tarsi „pelkę“, - paaiškino gydytoja.

Akis patariama valyti švariu vatos tamponėliu ar diskeliu, pavilgytu virintame vandenyje (tinkamas ir fiziologinis ar jūros vandens tirpalas, jei turite), braukiant nuo išorinio akies kampo link vidinio. Beje, galite įsigyti ir specialias, priešuždegiminį poveikį turinčias servetėles, skirtas akių vokų valymui. Tačiau, jei jų neturite, pasak gydytojos, tiks bet kurios švarios servetėlės ar vata.

Kada Kreiptis Į Akių Gydytoją?

Susirgus peršalimo ligomis, sloguojant, karščiuojant ir prasidėjus akių uždegimui, dažnas neskuba pas gydytojus ir bando gydytis namuose. Ir tai nėra blogai, tiesiog, pasak gydytojos oftalmologės G.Laurinavičiūtės, svarbiausia - palaikyti akių švarą ir, kaip galima, kruopščiau nuvalyti atsiradusius pūlius bei traiškanas. Taip pat nepamiršti kelis kartus per dieną į akis įsilašinti drėkinančių ašarų, kurios padės ne tik greičiau pasišalinti sukėlėją iš akies, bet ir palengvins simptomus.

Tačiau, jei pastebite, kad panaudojus minėtas priemones pūlių vis tiek nemažėja ir simptomai tik stiprėja, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba iškart - į gydytoją oftalmologą. Dedant ramunėlių kompresus, gali dar labiau suaktyvėti bakterijos ir prasidėti intensyvesnis akių pūliavimas.

„Bakterinio konjunktyvito atveju paskiriame antibakterinį gydymą (dažniausiai lašinama 3-4 kartus per dieną ir gydymo kursas trunka bent penkias dienas). Virusinio konjunktyvito atveju specifinio gydymo nėra, tiesiog akis drėkinama ir valoma pagal poreikį.

Jei virusinis konjunktyvitas (pvz., sukeltas adenoviruso) užsitęsia ilgai, jis gali komplikuotis į ragenos uždegimą - keratitą. Tokiu atveju žmogui gali pablogėti regėjimas, akis daugiau ašaroja, tampa jautri šviesai, juntamas akies skausmas, dilgčiojimas ir pan. Tokiu atveju būtina skubėti pas gydytoją“, - patarė gydytoja oftalmologė G.Laurinavičiūtė.

Patarimai, kaip išvengti akių uždegimo:

  • Plauti ir dezinfekuoti rankas (kaskart palietus paviršius)
  • Stengtis neliesti, netrinti akių (jei labai norite pasikasyti, tai darykite tik švariomis rankomis)
  • Esant artimoje aplinkoje sergančiųjų, stengtis laikytis atstumo, nesinaudoti ligonio indais, rankšluosčiais ir kt.
  • Bendras imuniteto stiprinimas (vartoti vitaminus D, C ir pan.)
  • Jei jaučiate, jog akys sausėja ar peršti, naudoti drėkinačias ašaras (kol juntami simptomai), tokiu būdu bus palaikoma ašarų plėvelės struktūra akies paviršiuje - kaip barjeras, neleidžiantis patekti sukėlėjams.

Jeigu nepučia vėjas, šaltuoju metų laiku būkite gryname ore, kol temperatūra ne žemesnė kaip 5-7°C šalčio. Kai lauke vėjuota, kūdikį migdykite ten, kur nepučia ir nepatenka dulkių ir dūmų. Vėjas, priklausomai nuo jo greičio, aplinkos temperatūrą sumažina iki 2-3 kartų, ir dėl to kūdikis gali atšalti, nušalti jo veidukas.

Negerai daro tos mamos, kurios, išvedusios į lauką mažylį šaltuoju metų periodu, taip jį apmuturiuoja, kad matyti tik vaikučio akys. Po visais šalikais neįmanoma matyti mažojo veiduko, o tai jau negerai. Šaltuoju metų laiku išsivežus antrojo pusmečio kūdikį ar mažą vaiką į lauką, reikia nuolat stebėti jo veido odos spalvą.

Šaltame ore nedidelis skruostukų paraudimas yra požymis, kad mažajam nešalta. Paraudę skruostukai rodo, kad aplinkos temperatūra dar odos nepaveikė taip, kad susitrauktų poodžio kraujagyslės ir dėl to atsirastų blyškumas - vienas iš požymių, kad būtina grįžti į namus.

Šaltuoju metų laiku su mažuoju daug nenutolkite nuo namų, užtenka pabūti kieme (suprantama, jei negyvenate centrinėse miesto gatvėse). Kai per ilgai užsibūnama šaltame ore, gali atsirasti nuožvarbų. Kad jų neatsirastų, negalima prausti veido, kaklo, rankų prieš pat einant į lauką.

Oda dažniau nužvarbsta, kai įvyksta staigūs temperatūros pokyčiai, pučia vėjas. Dažniau nužvarbsta atviros kūno vietos, maži vaikai nužvarbsta arba apšąla nosytes, skruostus. Tam, kad išvengtumėte nuožvarbų, prieš eidami į lauką, esant drėgnam, vėjuotam orui, vaikučio veido odą patepkite riebiu kremu.

Jei ėmėte čiaudėti, užgulė nosį, ašaroja akys, tai gali būti ne tik paprasto peršalimo simptomai. Atšilus orams ir sužaliavus gamtai, kone kas penktas vaikas ar suaugusysis patiria vieno ar kito alergeno sukeltus negalavimus: kamuoja sloga, čiaudulys, akių ašarojimas.

Kūdikio higiena turi didelės įtakos jo sveikatai. Nuo pirmųjų gyvenimo dienų naujagimis turi prisitaikyti prie naujos aplinkos bei nepalankių jos faktorių. Pavasarį mama stengiasi kuo daugiau laiko su vaiku praleisti lauke. Dažniau visa šeima išsiruošia į sodybą užmiestyje arba į kaimą pas senelius.

Ašarojančios mažylių, ypač naujagimių, akytės - įprastas negalavimas. Nuo pat gimimo gali ašaroti ir viena, ir abi akytės. Daugelis vaikų nors kartą perserga konjunktyvitu. Žaisdamas lauke patrynė vaikas akytes nešvariomis rankutėmis arba pateko į jas dulkių patalpoje ir akytės paraudo.

Kūdikių ir vaikų akių ligų srityje besispecializuojanti G. Laurinavičiūtė atsiųstame pranešime pasakoja, kad nuolat dėl besikartojančių uždegimų sugrįžtantys tėvai reaguoja skirtingai: „Vieni būna išsigandę, jiems neramu. Kiti ateina jau net kiek pyktelėję - suprask, ar neįmanoma tų akių išgydyti kartą ir visiems laikams? Visgi dažnai tai - ne tik akių klausimas, mat konjunktyvitas, t. y. akių junginės uždegimas, gali išsivystyti ir dėl kitų priežasčių, jau kaip komplikacija ar pasekmė.“

Akių Uždegimas - Ištikimas Slogos Palydovas

Dažniausi akių uždegimo sukėlėjai yra virusai ir bakterijos. Į organizmą jie patenka dviem būdais. Pirmasis - per akis, todėl pirmiausia prasideda akių uždegimas, kuris, jei žalingas mikroorganizmas neapsistoja ties akimis ir keliauja toliau, gali komplikuotis ir kitais peršalimo simptomais.

Antrasis kelias - atvirkštinis, t. y. pirmiausia mikroorganizmas patenka į žmogų per nosį ar burną, todėl pradžioje pajuntami bendri peršalimo ir kiti simptomai, o po kurio laiko infekcija pereina ir į akis.

„Rizika, kad į organizmą per kvėpavimo takus patekusio mikroorganizmo sukelta infekcija nukeliaus ir į akis, visuomet yra nemenka, kadangi akys su nosiarykle tiesiogiai susisiekia. Tai mūsų ašarų latakas, kuris atsiveria nosies ertmėje. Ir jei vaiko nosyje - netvarka, jei ji neišpučiama ar neišvaloma taip dažnai, kaip reikėtų, arba tiesiog vargina užsitęsusi, neišgydoma, nepraeinanti sloga, didėja rizika, kad infekcija ašarų lataku išplis ir į akis, - aiškino akių klinikos „Žiūra“ specialistė G. Laurinavičiūtė.

- Juk kai sergame sloga ir nosis yra užsikimšusi, nosies gleivinė - paburkusi, ašaros gerai nebenuteka ašarų lataku į nosies ertmę, todėl bėga per skruostus, sakome, kad akys ašaroja. Vadinasi, panašiai „apsisukti“ ir nukeliauti ne ten, kur reikia - ne žemyn ir lauk su nosies sekretu, o aukštyn į akis, gali ir žalingi mikroorganizmai. Taip nutikti gali, kai nosis yra stipriai pučiama.“ Tad jei akių uždegimai yra dažnas peršalimo ar tiesiog nuolatinės slogos palydovas ir seka yra būtent tokia, kai pirma pradedama sloguoti ir/ ar atsiranda kiti peršalimo simptomai, o visai netrukus suserga ir akys, gydytoja rekomenduoja ne mažiau dėmesio skirti ir slogos gydymui bei tinkamam, dažnesniam, nosies valymui. Mat konjunktyvitas dažniausiai tokiu atveju jau yra pasekmė.

Besikartojantys Uždegimai - Dėl Nosies Anatomijos

Yra ir kitų taip pat su nosimi susijusių akių uždegimų priežasčių. Tai anatominiai pakitimai, pavyzdžiui, pačios nosies kriauklių hipertrofija, siauresnis ašarų latakas ar koks kitas blokuojantis faktorius, dėl kurio akių sekretas nuteka blogiau. Išvešėjusi nosies gleivinė, adenoidai taip pat lemia dažnas slogas, tad ir jas sekantys akių uždegimai gali pasikartoti dažniau.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad jei yra minėtų anatominių pakitimų, tai ir dėl jų nuolat varginanti nosis bei akių konjunktyvitas lydi žmogų nuo pat vaikystės: „Ir jei ligos pradžia ir priežastis - nosiaryklėje, tai akių gydymas visuomet bus tik simptominis. Nes tokiais atvejais pradėti reikia ne nuo akių, kurios tik sureaguoja iš paskos, - sakė specialistė.

- Vaikams, kurie yra linkę į dažnas slogas, susirgti konjunktyvitu lengviau ir dėl higienos. Juk vaikai - ne suaugusieji, jiems sunkiau valdytis, jie nuolat liečia savo veidą, trina akis, todėl jei sloguojama ir vieną akimirką pirštas - nosyje, o kitą vaikas ranka jau trina akis, tai jis gali tą virusą į akis ir pernešti.“

Naujagimių Konjunktyvitas - Išaugs Arba Ne

Naujagimiams būdingas akių uždegimas, dar vadinamas naujagimių dakriocistitu, taip pat susijęs su ašarų kanalu. Pakankamai dažna, kad kūdikiui gimus, ašarų kanalas dar nebūna visiškai susiformavęs, todėl nuosavos ašaros užsistovi, susikuria drėgna, šilta terpė, kurioje bakterijos jaučiasi gerai, ima daugintis, taip sukeldamos naujagimių dakriocistitą.

„Jei nustatytas dakriocistitas, galimi du sprendimo būdai: arba iki vienerių metų laukiama, kol ašarų kanalėlis susiformuos natūraliai ir ši problema išsispręs savaime, arba kanalėlio formavimasis pagreitinamas minimalios intervencijos būdu. Pastaruoju keliu einama ir jei vaikas, suėjus metams, problemos neišauga“, - sakė G. Laurinavičiūtė.

Valyti Akis Vaistažolių Nuovirais - Nerekomenduojama

Konjunktyvitas gydomas priklausomai nuo sukėlėjo. Jei įtariama, kad akių uždegimą sukėlė bakterija, skiriami antibiotikų lašai. Jei virusas, specifinio gydymo nėra (išskyrus kelis konkrečius virusus, pvz., Herpes). Visgi kadangi pakankamai dažna, kad prie virusinio konjunktyvito prisideda ir bakterinis, tai ir virusinio uždegimo atveju dažnai skiriamas antrinis profilaktinis gydymas antibiotikų lašais, siekiant apsidrausti.

Nepriklausomai nuo sukėlėjo, pūliuojančios, traiškanojančios ar smarkiai ašarojančios akys turi būti valomos. „Tam labiausiai tinka specialiai vokų priežiūrai skirtos servetėlės, drėkinamosios ašaros arba virintas atvėsintas vanduo, mat įvairiuose žolių nuoviruose taip pat gali būti bakterijų, jie nėra sterilūs, be to, neretai jie gali sukelti alergines reakcijas. Valyti akis būtina ir jas gydant antibiotikais - turi būti palaikoma akių švara, - sakė akių gydytoja.

- Akių uždegimas - nemaloni liga. Akis peršti, jos paraudusios, ašaroja, pūliuoja. Savijautą galima pagerinti dirbtinėmis ašaromis, kurios drėkina, ramina, lubrikuoja, taip mažindamos akių sausumo ir perštėjimo jausmą. Jei konjunktyvitas yra lydimas slogos ar skaudančios gerklės, būtina rūpintis ne tik akimis - labai svarbus ir bendras gydymas.“

Infekcija perduodama tiesioginio bei netiesioginio kontakto metu (per rankas, rankšluosčius, baseino vandenį), todėl rekomenduojama sergantį žmogų izoliuoti nuo kolektyvo, naudoti individualias higienos priemones.

Adenovirusinio konjunktyvito formos:

  1. Katarinė - ja žmonės serga dažniausiai. Tai lengva forma, išs¬kyrų (dažniausiai gleivių) nedaug. Vokai truputį paburkę, junginė paraudusi.
  2. Plėvinė - pasitaiko retai. Plėvės ( membranos, pseudomembranos) dažniausiai plonos, jas lengva nuvalyti nuo junginės.
  3. Folikulinė - kremzlės ir skliautų junginėje atsiranda smulkių folikulų.

Adenovirusinio konjunktyvito gydymas yra tik simptominis - naudojamos dirbtinės ašaros, be konservantų, šalti kompresai, kraujagysles sutraukiantys bei antihistamininiai vaistai (šių preparatų skyrimas diskutuotinas). Kartais, esant junginių membranoms ir pseudomembranoms bei subepiteliniams infiltratams, skiriami steroidų lašai.

Konjunktyvitas - Kaip Gydyti?

Nėra universalaus gydymo, kadangi kiekvienas konjunktyvito tipas gydomas skirtingai. Bakterinei infekcijai gydyti gydytojas dažniausiai skiria antibiotikų lašus. O jei konjunktyvito gydymas neveiksmingas, tuomet specialistas parenka kitą veikliąją medžiagą. Itin svarbu laikytis gydytojo nurodymų, kadangi jis individualiai skiria lašų skaičių ir vaisto vartojimo trukmę.

Sergant virusiniu konjunktyvitu, taip pat skiriami vaistai lašų ar tepalų pavidalu. Be to, siekiant palengvinti simptomus, gydytojas gali rekomenduoti specialius kompresus ir laikytis tam tikrų higienos taisyklių, nes ši liga yra labai užkrečiama.

O alerginio konjunktyvito gydymui gali būti skiriami antialerginiai akių lašai, antihistamininiai vaistai bei drėkinamieji akių lašai, pavyzdžiui, OCULOCIN VITAL. Jei simptomai yra sunkūs ir gydymas neveiksmingas, gydytojas gali skirti stipresnius vaistus. Be to, dauguma vaistų, skirtų konjunktyvito gydymui parduodami tik turint gydytojo receptą.

Kaip Apsisaugoti Nuo Konjunktyvito?

Konjunktyvito profilaktikoje ypatingas dėmesys skiriamas higienai ir akių sveikatos priežiūrai, kadangi būtent tai padės išvengti infekcijos perdavimo ir plitimo. Štai keletas rekomendacijų:

  • Laikykitės higienos: dažnai ir kruopščiai plaukite rankas su muilu bei naudokite antiseptiką.
  • Naudokite asmenines higienos priemones: rankšluostį, kosmetiką (pavyzdžiui, blakstienų tušą).
  • Venkite per didelės akių įtampos.
  • Nelieskite akių rankomis (ypač nešvariomis).
  • Prižiūrėkite akinius nuo saulės ir receptinius akinius naudojant specialias priemones.
  • Užtikrinkite tinkamą kontaktinių lęšių priežiūrą.
  • Kasmet apsilankykite pas specialistą akių patikrinimui.
  • Galite naudoti NAVIBLEF DAILY CARE putas akių vokams, kurios veiksmingai pašalina nuo akių vokų perteklinę sekreciją, žiedadulkes ir pleiskanas, kurios padidina dirginimo ir užsikrėtimo tam tikromis bakterijomis riziką.

Be to, turėtumėte nustoti nešioti kontaktinius lęšius, kai pasireiškia pirmieji konjunktyvito simptomai kontaktiniai lęšiai ir jų dėklas turėtų būti pakeičiami naujais. O naują lęšių porą naudokite tik visiškai pasveikę.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus: