Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Bažnyčia - tai ne tik architektūrinis statinys, bet ir svarbi kultūros bei istorijos dalis, kuri dažnai atsispindi vaikų piešiniuose. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vaikai vaizduoja bažnyčias savo piešiniuose, kokie simboliai ir elementai jiems yra svarbūs ir kaip šie piešiniai gali atspindėti jų suvokimą apie religiją ir pasaulį.

Praėjusią savaitę, po restauracijos iš Lenkijos į Lietuvą sugrįžo unikalus Paberžės Dievo Motinos atvaizdas, kuris buvo nutapytas dar XVIII a. antroje pusėje. Šis paveikslas traukia besimeldžiančiuosius, ypatingai moteris, kurios negali susilaukti vaikų. Praeitą savaitę jis buvo pristatytas Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje.

Ankstyviausios žinios apie Paberžės parapiją siekia XV a. paskutinį ketvirtį. Šioje vietovėje, pavadintoje „Po beržais“, 1484 m. buvo pastatyta maža medinė bažnytėlė, arba altarija, priklausanti vienai seniausių Lietuvoje - Maišiagalos bažnyčiai, veikusiai nuo 1387 metų.

1503 m. Paberžės bažnyčia jau minima kaip parapinė, o 1507 m. naują parapiją aprobavo karalius Žygimantas Senasis. Pirmoji parapinė Paberžės bažnyčia buvo pašventinta Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bei Šv. Antano titulu. Paberžės parapijos ribose XVII-XVIII a. atsidūrė Glitiškių reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas, dominikonai, misionieriai.

Spėjama, kad Paberžės Dievo Motinos atvaizdas XVIII a. į Lietuvą buvo atvežtas Jelenskių šeimos, kai šie įsigijo dvarą Glitiškėse. Seniausias Jelenskių dvaras buvo Tučoje (Tucza), netoli Slucko, ir garsėjo prie jo veikusia ikonų tapybos mokykla. Paberžės parapinė bažnyčia ir visa parapija labai nukentėjo nuo carinės administracijos vykdomos politikos prieš Katalikų bažnyčią Lietuvoje.

1866 m. senoji medinė Paberžės bažnyčia buvo perdirbta į cerkvę, o 1884 m. sudegė. Pagal inžinieriaus architekto Prozorovo projektą toje pat vietoje buvo pastatyta mūrinė cerkvė, į kurią sugrąžintas gaisro metu stebuklingai išlikęs pristatomas Dievo Motinos atvaizdas. 1905 m. katalikams leista pasistatyti medinę koplyčią. 1908 m. Paberžės parapijos komitetas nutarė pradėti naujos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statybą. 1930 m. rugsėjo 8 d. dar ne visai pabaigta bažnyčia buvo pašventinta.

Restauruotas retos ikonografijos ir didelės meninės vertės, net ir profesionalams mažai žinomas Paberžės Dievo Motinos atvaizdas yra nutapytas aliejiniais dažais ant metalo skardos. Skarda dekoruota ornamentais, joje palikti laukai Marijos ir Kristaus vardams įrašyti. XVIII a. II pusės aptaisas yra sidabrinis, sudurstytas iš gabalų, kalstytas barokiniais ornamentais. Karūnos dekoruotos rokoko stiliaus ornamentais ir spalvotais stiklais.

Atvaizdas buvo atnaujintas 1929 metais. Jo dydis su rėmu - 104 x 79 cm, be rėmo - 89,5 x 69,5 cm. Marijos karūnos dydis - 16,5 x 12,5 cm, Kristaus karūna - 13,5 x 10,5 cm.

Bažnyčios istorija ir architektūra

Lenkimų valstybinis miestelis yra Telšių paviete, prie pat pasienio su Kuršu. Jį sudaro 70 beveik vien žemaičių tautybės valstiečių gyvenamų trobų su užvažiuojamąja karčema ir keliais žydų nameliais.

Lenkimai yra Skuodo valsčiaus, kuris iki 1831 m. priklausė kunigaikščiams Sapiegoms, dalis, o nuo tų metų priklauso valdžiai. Pirmąją medinę bažnytėlę Lenkimų kaime 1680 m. pastatė patys Lenkimų ūkininkai. Netrukus po bažnytėlės pastatymo kun. Raudavičius (Raudowicz) čia įsteigė altariją, paskirdamas jai margą žemės ir užrašydamas 1 755 rublių sumą. Vyskupijos valdžiai sutikus, jis pats ir tapo pirmuoju altarista.

Apie 1783 m. turtinga valstietė našlė Galdikienė (Galdykowska) prie šios naujos bažnyčios įsteigė antrą altariją, užrašydama jai 3 105 rublius. Iki 1844 m. Lenkimų bažnyčia buvo Skuodo bažnyčios filija ir visiškai priklausė nuo Skuodo klebono, net už bažnytinę žemę turėjo mokėti kažkokio dydžio nuomą.

Šiandien stovinti mūrinė bažnyčia graži ir švariai prižiūrima. Bažnyčia Šv. Yra Šv. Čia taip pat švenčiama Šv. Klebonija gera, priklauso prie V klasės. Jai paskirtos žemės geros.

Parapija nedidelė, joje yra 2 187 gyventojai, gyvenamųjų namų - 174, kaimų - 15, nėra nei vieno dvaro ar bajorkaimio. Visa parapija priklauso dviem valsčiams - anksčiau kunigaikščiui Sapiegai priklausiusiam, o dabar valstybiniam Skuodo, bei anksčiau Gorskiams, o šiandien kunigaikščiui Oginskiui priklausančiam Salantų valsčiams. Moralės atžvilgiu parapija pakankamai pavyzdinga, žmonės prie bažny­čios prieraišūs, didžioji dalis jų skaito knygas. Materialiniu atžvilgiu parapija taip pat aukšto lygio. Su nedidelėmis išimtimis visi pasiturintys, visur gražios trobos, daugiausia su virš stogo iškylančiais kaminais. Šventinė apranga visų turtinga, šiuolaikinės mados.

Žmonės myli Dievą, tvirtai laikosi Katalikų Bažnyčios mokslo, gerbia dvasiškiją, yra paklusnūs Šventajam tėvui, Vyskupams ir Kunigams. Daugel eina dažnai šventų sakramentų. Kasdieną einančių Švenčiausiojo sakramento yra maždaug 30 asmenų. Tėvai rūpinasi dorai auginti savo vaikelius. Šventadieniais ir šventėmis mokiname žmones šventojo tikėjimo ir doros dalykų: tai evangelijos, tai katekizmą aiškindami. Kasmet rengiame vaikus prie pirmos išpažinties ir Komunijos; mokiname juos bažnyčioje, mokina juos sodžiuose tam tikri žmonės, tikėjimo moksle prasilavinę.

Literatūros šaltiniuose galima rasti žinių, kad Lenkimuose pirmoji Romos katalikų koplyčia buvusi raudonų plytų mūro, nutinkuota ir nudažyta baltomis kalkėmis.

Žaislai rekordui buvo rinkti tris mėnesius įvairių socialinių akcijų metu, žaislus piešė onkologiniai ligoniukai, vaikų globos namų auklėtiniai. Įgyvendintą kompoziciją siekiama įrašyti ne tik į Lietuvos rekordų, bet ir į Vaikų Lietuvos rekordų knygas.

Vaizdavimas vaikų piešiniuose

Vaikiškuose piešiniuose bažnyčios dažnai vaizduojamos stilizuotai ir supaprastintai. Vaikai linkę pabrėžti jiems svarbius elementus, tokius kaip bokštai, kryžiai ar langai. Spalvos gali būti ryškios ir kontrastingos, atspindinčios vaiko emocijas ir nuotaiką. Svarbu atkreipti dėmesį į detales, kurios gali atskleisti vaiko požiūrį į bažnyčią ir religiją.

Ką galime išmokti iš vaikų piešinių?

Analizuojant vaikiškus piešinius apie bažnyčias, galime geriau suprasti, kaip vaikai suvokia religiją ir kultūrą. Šie piešiniai gali būti naudingi tėvams, mokytojams ir dvasininkams, siekiantiems geriau suprasti vaikų poreikius ir požiūrius. Be to, tai puikus būdas skatinti vaikų kūrybiškumą ir meninę raišką.

žymės: #Vaikiska

Panašus: