Vaiko gimimas - didelis pasikeitimas poros santykiuose. Erika teigia, kad iki šiol buvę geri draugai ir mylimieji tampa tėvais - tai ne santykis tarpusavyje, o bendra atsakomybė.
Vyrų jausmai po gimdymo
Manoma, kad po gimdymo visokių nuotaikų svyravimų ir „nušokimų nuo proto“ galima tikėtis iš moters. Tačiau niekam ne paslaptis, kad nemaža dalis vyrų irgi būna sutrikę ir nebežino kur dėtis.
Aurima pastebi, kad kai kurie vyrai skausmingai reaguoja į atskirus su vaiko atsiradimu susijusius nepatogumus: nemigo naktys, padidėjęs namų ūkio darbų krūvis, žmonos nuovargis ir jos pretenzijos „vargšui“ vyrui, finansiniai nuostoliai…
Bet dauguma vyrų „iškrinta kaip nuosėdos“ dėl visų čia išvardintų ir neišvardintų priežasčių komplekso.
Štai taip jaučiasi vyrai, gimus vaikui. Erika sako, kad net patys geriausi tėvai, kurie nuoširdžiai stengiasi ir padeda žmonoms, visa tai turi išmokti patys per savo patyrimą. Žinoti, kaip būna, dar nepakanka.
Vyrai pogimdyminį nestabilumą gali jausti ne tik dėl to, kad sugeba susitapatinti su žmona, bet ir dėl to, kad visuomenės vertybės keičiasi.
Šiuolaikinėje visuomenėje vyrai ir moterys dalinasi darbus ir atsakomybes namuose pagal bendrą susitarimą, tad vaikų priežiūra, auklėjimas ir auginimas tampa ne moters, o šeimos uždaviniu.
Kaip palaikyti vyrą morališkai?
Kaip palaikyti vyrą morališkai, kad jis netaptų irzlus, nebėgtų iš namų prisigalvojęs įvairių „reikalų“? Ar patartumėte su vyru elgtis kaip su vyresniu vaiku - skirti jam tiek dėmesio, kiek ir iki gimdymo?
Erika teigia, kad neįmanoma nei vyresniam vaikui, nei vyrui skirti tiek dėmesio, kiek buvo skiriama prieš tai. Tai nerealu nei fiziškai, nei emociškai. Tad reikia ieškoti kitų būdų. Geriausias būdas, pasiteisinantis tiek su vyresniu vaiku, tiek su vyru - nepamiršti (!) išreikšti jausmus ir meilę, bei padėti jaustis SVARBIAIS.
Erika pastebi, kad vyras šeimoje išgyvena labai panašius jausmus, kuriuos išgyvena vyresni vaikai, gimus jaunesniam. Tai vadinasi „nukarūnavimo efektas“.
Moteris gali pakoreguoti, kaip visa tai įvyksta - ar ji išveja vyrą iš lovos, ar leidžia jam miegoti kitame kambaryje (jei jam reikia poilsio), ar niekur niekas nesiskirsto.
Vyresnio vaiko reakcijos į naują šeimos narį
Egzistuoja šioks toks mitas, kad sunkus elgesys atsiranda tik kaip tiesioginė reakcija į naujagimio brolio ar sesers pasirodymą. Sarah‘os Ockwell-Smith teigimu, vieni vaikai į naujagimio pasirodymą gali sureaguoti tuoj pat, kiti - sureaguoja per pirmąsias savaites ar net mėnesius.
Reagavimo laikas priklauso nuo asmeninių vaiko ar šeimos aplinkybių, bet manoma, kad pirmosiomis dienomis vyresnysis vaikas sureaguoja dėl patirto šoko ir staigių pokyčių, o vėlesnė reakcija atsiranda tuomet, kai pirmagimis supranta, kad kūdikis pasiliks ir tai bus jo brolis ar sesuo.
Pasak autorės, ne visi vaikai neigiamai reaguoja į brolio ar sesers atsiradimą. Kai kurie lengvai prisitaiko ir lieka visada patenkinti būdami vyresnieji broliai ar seserys.
Dažnos pirmagimio reakcijos:
- Priešiški veiksmai sau, kūdikiui, kartais bendraamžiams, auklei ar kitam suaugusiam asmeniui - tai įprasta pirmagimio reakcija į atsiradusį kūdikį. Su visais šiais poelgiais susijusios dvi emocijos - sielvartas ir nusivylimas.
- Abejingumas kūdikiui. Žaisti kartu neįmanoma gana ilgai, maždaug iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų pabaigos arba dar ilgiau, todėl pirmagimio abejingumas savo broliui ar seseriai per pirmus keletą mėnesių yra įprastas ir visiškai natūralus.
- Destrukcinis elgesys - atsiradus jaunesniam broliui ar sesei pirmagimis dažnai ima elgtis destruktyviai su daiktais, taip pat ir su žmonėmis.
- Regresyvus elgesys - kai vaikas elgiasi, lyg būtų gerokai mažesnio amžiaus. Tai labai įprasta tarp vaikų, kurie ką tik tapo vyresniaisiais broliais ar sesėmis. Jis apima tris pagrindines sritis: valgymą, naudojimąsi puoduku ir miegą.
Kita regresyvaus elgesio priežastis yra noras vėl būti mažam, nes su mažu vaiku švelniau elgiamasi, jis gauna daugiau meilės, dėmesio. Tai visi tie dalykai, kurių dabar vyresniajam broliui ar sesei trūksta.
Taigi jei kūdikis dabar gauna visą dėmesį, pirmagimis elgsis taip, kad atgautų tai, ką jis jaučia praradęs.
Kaip padėti vyresniam vaikui priimti naują šeimos narį:
- Parodykite didesnį supratimą ir empatiją. Priminkite sau, kad jūsų vaikas nėra pavydus ir nesielgia blogai sąmoningai. Jis sielvartauja ir kenčia. Jo elgesys rodo, kad jis kovoja ir jam reikia pagalbos.
- Pripažinkite pirmagimio jausmus. Pripažindama savo vaiko jausmus ir parodydama, kad suprantate, kaip jis jaučiasi, galite nueiti ilgą jo elgesio sprendimo kelią.
- Palaikykite bendravimą su vaiku. Skatindama savo vaiką bendrauti su jumis ir išreikšti savo jausmus tokiu būdu, kokiu jis sugeba, labai jam pagelbstite.
- Išlaikykite artimus santykius. Santykiai tarp jūsų yra svarbiausia. Jūsų vaikas gedi dėl ryšio, kurį kadaise su jumis turėjo, ir jausmų, kuriuos prarado pasirodžius naujajam atvykėliui.
- Būkite kantrūs ir atkaklūs. Deja, nė vienas iš šių būdų neveikia greitai. Turėkite galvoje, kad prireiks mėnesių. Naujojo brolio ar sesers atsiradimas yra didžiulis įvykis, prie jo reikia priprasti.
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Ieva Prudnikovaitė: Neįtikėtina biografija ir įkvepiantis kūrybinis kelias
- Paslaptys, kaip megzti tobulą kepurytę naujagimiui: išsamios schemos ir žingsnis po žingsnio aprašymas