Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Knygų šia tema vaikams yra parašyta nemažai. Pristatomų knygų veikėjai skirtingai išgyvena netektis. Tačiau dažniausiai visgi jie randa paguodą ir pagalbą sunkiu gyvenimo metu. Paršiukas Čiukas, kaip herojus, išgarsėjo savo trumpomis, trijų-keturių kadrų istorijomis, kuriose jis nekalbėdavo.

Tai viena populiariausių lietuviškų komiksų serijų vaikams - „Paršiuko Čiuko nuotykiai: humoristiniai paveikslėliai“. Šis komiksas buvo pradėtas leisti sovietmečiu ir buvo vadintas „humoristiniais paveikslėliais“, siekiant išvengti kapitalizmu dvelkenčio pavadinimo „komiksas“.

Paršiuko Čiuko nuotykiai

Komiksai apie paršiuką Čiuką kelis dešimtmečius buvo publikuojami vaikų žurnale „Genys“. Komiksų knygelę „Karšta dienelė“ 50 tūkst. Komiksai apie paršiuką Čiuką kelis dešimtmečius buvo publikuojami vaikų žurnale „Genys“. Paršiukas Čiukas išgarsėjo savo stripais - trumpomis, trijų keturių kadrų istorijomis, kuriose Čiukas nekalbėdavo, t.y. mintis būdavo suprantama be žodžių.

„Čiukas gydosi” - pilnavertis komiksas, kur Čiukas jau „moka” kalbėti. Komiksų knygelę „Čiukas gydosi“ 100 tūkst. Kelios istorijos nedidele 15 psl.

Trys paršiukai

Kitą kartą gyveno trys paršiukai - trys broliai. - Metas mums pagalvoti apie žiemą,- pasakė kartą Naf Nafas savo broliams, atsibudęs ankstų rytą.- Aš visas drebu nuo šalčio. Mes galim peršalti. Bet jo broliai nenorėjo imtis darbo. - Suspėsim! Žiema dar toli. - Na kaip sau norit.

Dienos ėjo vis žvarbyn ir žvarbyn, tačiau Nif Nifas ir Nuf Nufas neskubėjo. Nif Nifas nusprendė, kad paprasčiausia ir greičiausia taisytis pirkelę iš šiaudų. Jis taip ir padarė, su nieku nepasitaręs. Tai namelį pastačiau, Pastačiau, pastačiau! Jis stengėsi greičiau užbaigti šį nuobodų ir neįdomų darbą.

Iš pradžių, kaip ir brolis, jis buvo benorįs darytis pirkelę iš šiaudų, bet paskui nusprendė, kad tokiame name žiemą bus labai šalta. Mano namas nuostabus, Nuostabus, nuostabus! - Na štai ir tu pasistatei! - tarė Nif Nifas broliui.- Aš sakiau, kad mudu greit šį darbą atliksim! - Eime pas Naf Nafą, pažiūrėsim, kokį namą jis pasistatė! - Eime, pažiūrėsim!

Naf Nafas šit jau kelios dienos įnikęs statė. Jis prisivilko akmenų, prisikasė molio ir dabar neskubėdamas rengė saugų, tvirtą namą, kuriame būtų galima pasislėpti nuo vėjo, lietaus ir šalčio. - Ką tu statai? - Paršiuko namas turi būti tvirtovė! - Ar tik neketini tu su kuo nors kariauti? Protingiausias tai jau aš, Tai jau aš, tai jau aš!

- Čia jis mini kažkokį žvėrį? - Čia tu mini kažkokį žvėrį? - Aš dainuoju apie vilką! - Žiūrėkit, kaip jis bijosi vilko! - Bijosi, kad jo nesuėstų! - Iš kur jau čia rasis vilkų! - Jokių vilkų nėra! Jis tiesiog bailys! - pridūrė Nuf Nufas.

Vilkas pilkas nebaisus, Nebaisus, nebaisus! Ir abu broliai narsuoliai nutraukė valiūkauti. - Koks ten triukšmas? - Na, iš kur jau čia rasis vilkų! - šit mudu jį pačiupsim už nosies, tai žinos! Vilkas pilkas nebaisus, Nebaisus, nebaisus! Jis stovėjo už didžiulio medžio ir buvo toks baisus, tokių piktų akių, o iš nasrų styrojo tokios aštrios iltys, kad Nif Nifui ir Nuf Nufui nugaros pašiurpo, o plonos uodegytės ėmė tankiai tankiai tirtėti.

Vilkas taisėsi šokti, kaukštelėjo dantimis, mirktelėjo dešine akimi, bet paršeliai staiga atsitokėjo, ir, žviegdami ant viso miško, leidosi bėgti. Niekad dar jiems nebuvo tekę taip greitai dumti! - Tučtuojau atidaryk duris! - Tučtuojau atidaryk! Bet Nif Nifas iš baimės jau nieko negalėjo atsakyti.

Kai jis papūtė trečią kartą, namas išvirto j visas puses, tarsi uraganui užsiautus. Vilkas kaukštelėjo dantimis prie pat paršiuko kulnų. Bet Nif Nifas greitai apsisuko ir šoko bėgti. Nif Nifas ir Nuf Nufas išsigandę pažvelgė į vienas kitą. - Aš apsigalvojau! - tarė jis taip garsiai, kad jį išgirdo ir namelyje.- Ne- ėsiu šių perkarėlių paršų! - Tu girdėjai? - klausia Nif Nifas Nuf Nufą.- Jis pasakė, kad neės mūsų! - Labai gerai!

Vilkas pilkas nebaisus, Nebaisus, nebaisus! O vilkas nė neketino pasitraukti. Jis tik paėjėjo į šalį ir pasislėpė. Jį ėmė juokas, ir jis kaip beįmanydamas tvardėsi, kad neužsikvatotų. Kai paršiukai visai nurimo, vilkas pasiėmė avies kailį ir atsargiai nusėlino prie namo. - Kas ten? - Tai a-a-aš, vargšė maža avelė! - Leisti? - Avelę galima įleisti!

Bet pravėrę duris, paršiukai išvydo ne avelę, o tą patį aštriailtį vilką. Vilkas labai įširdo. Jam nepavyko gudrumu nuveikti paršelių. - Na, palaukit! Ir jis kad ėmė pūsti. Namas kiek pakrypo. Tačiau kai vilkas papūtė penktąjį kartą, namas susverdėjo ir griuvo. Siaubo apimti, paršiukai šoko bėgti.

Iš baimės linko jų kojos, drebėjo kiekvienas šerelis, džiūvo nosys. Vilkas vijosi juos milžiniškais šuoliais. Vilkas taip pat sukruto. Paršiukai greitai smuko pro didžiulę obelį, nė neliestelėję jos, o vilkas nespėjo pasukti ir atsitrenkė į kamieną.

Obelis apkrėtė jį obuoliais. Vienas kietas obuolys tvoskė jam į tarpuakį. Brolis juos įsileido. Vargšai paršiukai buvo taip išsigandę, kad nė žodžio negalėjo ištarti. Abu tylėdami šmurkštelėjo po lova ir ten pasislėpė. Naf Nafas iškart suprato, kad juos atsivijo vilkas, tačiau jam nebuvo ko bijoti savo mūriniame name.

- Kas ten? - Atidaryk neklausinėjęs! - Kur jau nei Ir negalvoju! - Ak taip! Na laikykitės! - Pamėgink! - atsakė kitapus durų Naf Nafas, nė nekilstelėjęs nuo savo kėdutės. Tuomet vilkas įkvėpė ko daugiau oro ir papūtė kiek tik pajėgdamas!

Namas stovėjo lyg tvirtovė. Vilkas iš piktumo ėmė draskyti nagais sienas ir graužti akmenis, iš kurių jos buvo sumūrytos, bet jis tik apsilaužė nagus ir atkando dantis. - Aha! Va pro šį kaminą aš ir pateksiu trobon! Jis atsargiai užsiropštė ant stogo ir įsiklausė. - Maloniai prašom! - tarė Naf Nafas ir mirktelėjo savo broliams. Paršeliams neteko ilgai laukti. Tai namelį pastačiau, Pastačiau, pastačiau!

žymės: #Vaikiska

Panašus: