Kad ir kaip mamos nori vaikučius maitinti savo pienu, kartais jo trūksta. Gana dažna situacija, kai mama kelis maitinimus maitina savo pienu, o vieną ar kelis - mišiniu. Kaip nustatoma, kad kūdikiui trūksta mamos pieno?
Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad kūdikiui trūksta pieno
Esminis ir svarbiausias požymis, kad žindomam kūdikiui trūksta motinos pieno, yra svorio nepriaugimas. Kai prie svorio nepriaugimo prisideda ir retas šlapinimasis (mažiau nei šeši kartai per parą), šlapimas darosi koncentruotas, aitraus kvapo ir pasirodo tamsiai žalios spalvos „bado“ išmatos, tai situacija tikrai labai grėsminga.
Deja, labai dažnai kaip motinos pieno trūkumą tiek tėvai, tiek medikai interpretuoja kūdikio neramumą, nesitraukimą nuo krūties, nors mažylis svorio priauga virš kilogramo per mėnesį! Prie tokių interpretacijų neretai prisideda ir kai kurių specialybių medikų griežti reikalavimai, kad kūdikiai turi miegoti būtinai 3-4 val. dieną ir 6 val. naktį. Tokių reikalavimų kėlimas galbūt būtų pateisinamas dirbtinai maitinamam kūdikiui, bet ne žindomam.
Ką daryti, jei įtariate pieno trūkumą?
Prieš pradedant mišriai maitinti kūdikį, visada pirmiausia reikia įsitikinti, ar tikrai vaikui trūksta maisto ir jei taip, ieškoti pieno trūkumo priežasčių. Atradus nepakankamos pieno gamybos priežastis, jas labai nesunku pašalinti, ir šiek tiek padirbėjus, mėgautis sėkmingu žindymu be papildomo mišinuko davimo. Moksliniai tyrimai rodo, jog tik 1-2 proc. motinų negali dėl kūdikio ar savo ligų žindyti kūdikio, ir tik apie 10 proc.
Galimos pieno trūkumo priežastys:
- Vangus, mieguistas, neefektyviai pirmomis paromis žindantis naujagimis, nes buvo pasinaudota įvairiais medikamentais gimdymo metu.
- Atidėtas pirmas maitinimas, vėliau nei 2 val.
- Maitinimas iš buteliuko, kuris suformuoja kitokius įgūdžius, ir naujagimiams sunku juos keisti, ypač todėl, kad prigludus alkanam kūdikiui prie krūties, ją reikia apie minutę stimuliuoti, kad pradėtų bėgti pienas, o iš buteliuko alkanas žmogelis gauna maistą iš karto, ir kūdikis pasirenka, kas jam lengviau.
Atradus priežastį, reikia stengtis ją pašalinti. Kaip? Jei vis dėlto nepavyksta kūdikio „aktyvuoti“, išmokykite jį taisyklingai žįsti. Vis dėlto, jei šie išvardinti požymiai sako, jog kūdikiui jau trūksta maisto, reikia imtis pačiai papildomai skatinti pieno gamybą - rankomis ar pientraukiu arba derinant abu metodus stimuliuoti pieno gamybą. Net jei ir atrodo, kad krūtis tuščia, reikia kantriai kas 3 val. po 20-30 min.
Ką daryti, jei pieno gamyba nepakankama?
Motinos dažnai daro tokią išvadą: jei jau neturiu pakankamai pieno, tai iš vis nutrauksiu žindymą arba pradėsiu „taupyti“ savo pieną kas antram ar naktiniam maitinimui. Taip atsitinka dėl ritmiškai neištuštinamų krūtų, nes iš krūtų keliauja informacija į smegenis (kurios atsakingos už pieno gamybą), kad pienas nereikalingas. Todėl mamytės, kurioms nepavyksta užvesti pakankamos pieno gamybos, turėtų savo pienelį saugoti kaip vaistus ir pasiūlyti krūtį prie kiekvieno maitinimo, ne rečiau kaip kas tris valandas (tokiu pačiu ritmu ir naktį).
Jei kūdikio žindimas neefektyvus, tai kas tris valandas reikia sumaitinti nutrauktą mamos pieną, o nepavykstant jo išgauti - mišinuką. Sumaitinti reikėtų ne iš buteliuko, kad kūdikis norėtų čiulpti, žįsti krūtį. Tai galima padaryti iš puodelio, šaukštelio, švirkšto. Ypač geras būdas, kuris naudojamas įvaikinus kūdikius, maitinimas per maitinimo pagalbininką (papildiklį). Tai buteliukas, pakabintas ant motinos kaklo, o ištrauktas motinos pienelis arba mišinukas, atiteka kūdikiui per minkštą vamzdelį, pritvirtintą prie krūties. Maitinant tokiu būdu, motinos organizmas stimuliuojamas pakankamai ilgai, kad sukeltų pieno gamybą užtikrinančio hormono prolaktino skyrimąsi. Formuojasi taisyklingi kūdikio žindimo įgūdžiai. Kūdikiui yra labai gerai prie kiekvienos mišinuko dozės gauti nors kiek ir mamos pieno, nes jame esantys fermentai padeda virškinti ir mišinuką.
Ar nakčiai geriau duoti savo pieno, ar mišinio?
Per ilgas miegojimas, kaip jau buvo minėta ir anksčiau, yra vienas iš motinos laktacijos slopinimo veiksnių. Jei mamos tikslas, kad kūdikis kuo ilgiau miegotų, be abejo, reikėtų maitinti mišinuku, kuris virškinamas 3-4 val. Jis ne sotesnis, o sunkiau ir ilgiau virškinamas maistas. Jei nesistengiama pašalinti pieno trūkumo priežasties ir maksimaliai stimuliuoti motinos organizmo, maždaug per dvi savaites motinos pieno gamyba užslopinama.
Kada įvedus papildomą maitinimą, duoti krūtį?
Krūtį reikia duoti kuo dažniau, kai tik kūdikis jos paprašo. Net ir raminti kūdikį reikia krūtimi, nes per 80 proc. Sakoma, kad mišiniais maitinamas kūdikis turėtų būti primaitinamas anksčiau nei žindomas krūtimi. Pasaulio sveikatos organizacijos, kuri kaupia mokslinius tyrimus, tikrina ar jie teisingai atlikti, vienareikšmiškai suformulavo rekomendaciją, kad motinos pieno, o jam neesant - mišinuko, kūdikio vystimuisi pakanka iki 6 mėn. Tik po to pradedamas siūlyti papildomas maistas ir tam turime dar 6 mėnesius laiko.
Tiems medikams, kurie siūlo anksčiau primaitinti kūdikius, reikėtų pateikti klausimą, kuo jie vadovaujasi? Tokie pasakymai sunkiai suderinami su mokslo įrodymais bei mediko kompetencija. Išimčių iš bendrų taisyklių visada buvo ir bus. Mišriai maitinamų kūdikių išmatos gali būti labai įvairios: nuo skystų iki kietų, retų. Daug dažniau dėl mišraus maitinimo mikrofloros ypatumų pasitaiko vidurių užkietėjimas.
Jei moteris žino, kaip veikia jos organizmas, pažįsta kūdikio galimybes bei imasi tam tikrų veiksmų, skatinančių ir palaikančių laktaciją - pieno gali padaugėti iki tokio kiekio, kuris visiškai užtikrins kūdikio poreikius.
Klaidingi požymiai, rodantys, kad „pradėjo trūkti pieno“
Neretai naujos mamos sutrinka ir išsigąsta, kai mažylis pradeda dažniau rodyti alkio ženklus, ar krūtys, kelias savaites vis prisipildydavusios iki kietumo, ir, regis, po žindymo dar vis likdavę pilnos po kurio laiko tampa minkštesnės. Ar tai reiškia, kad pieno sumažėjo? Vertinant iškilusį klausimą ” ar man trūksta pieno?” yra vertinama visuma. Ne tik mamos laktacija, bet ir žindymo technika, su mažylio gebėjimu efektyviai žįsti susijusios problemos, kiti faktoriai. Visgi, kalbant apie laktaciją dažnai kai kurie požymiai yra klaidingai priskiriami ne fiziologijai (kaip dažniausiai ir yra), o „pieno trūkumui” . Tokius ženklus galima vadinti ABEJOTINAIS, arba klaidingai interpretuojamais.
Galimai klaidingi ženklai:
- Minkštesnės krūtys. Po 6-12 savaičių galima pastebėti, kad krūtys tarp žindymų taip neprisipildo, o po žindymo būna minkštesnės. Tai normalu, nes laktacija prisitaiko prie mažylio poreikių, paprastai kalbant - „susireguliuoja“. Net jeigu krūtis minkštesnė ir mažylis toliau noriai žinda, nereikia baimintis - pienas gaminasi žindymo metu.
- Padažnėję žindymai. Žindymas padažnėja esant augimo šuoliams - kelių dienų laikotarpiui, kai mažylio apetitas išauga, o kartu akivaizdžiai priaugama ūgio ir svorio.
- Neteka pienas nežindant, arba žindant iš priešingos krūties. Kai kurioms moterims toks tekėjimas būna visą žindymo kelionę, kitoms laktacijai prisitaikius tekėjimas ne žindymo metu išnyksta arba suretėja.
- Po žindymo mažylis gali išgerti papildomai pieno iš buteliuko. Bet žindymas nėra vien pasisotinimas. Tai - ir čiulpimo poreikio patenkinimas.
- Irzlumas prie krūties. Šis gali būti dėl daugelio priežasčių - pilvuko pūtimo, dieglių, pervargimo, dirgiklių, negalavimų (ligų, dantukų dygimo), per greitos/per lėtos pieno srovės, raumenų įtampos/ žemo tonuso , krūties streiko, raidos įpatumų (neretai pradedant atrasti savo rankas ar aplinką mažylis pradeda kiek blaškytis prie krūties).
Esant vienam ar kitam iš šių požymių yra vertinami kiti - požymiai, kurie tikėtini esant laktacijos sunkumams.
Tikrieji požymiai, rodantys, kad kūdikiui gali trūkti pieno
- Pasišlapinimai. Naujagimis iki 6 tos gyvenimo paros turi pasišlapinti bent tiek kartų, kiek jam yra parų (2-ą parą 2 kartus, ketvirtą- keturis ir t.t.) Nuo 6 paros normalu yra šlapintis bent 6 kartus paroje, skaidriu šlapimu. Jeigu šlapimas koncentruotas, šlapinamasi mažiau nei 6 kartus - tai ženklas, kad mažyliui trūksta skysčių, t.y.- priešpienio/pieno.
- Pasituštinimai. Maždaug 5 parą pasiekiamos garstyčių spalvos išmatos (kartu su gleivėmis, gumulėliais), kuriomis naujagimis turėtų tuštintis bent 2 kartus per parą (galimi net iki 12 ) iki maždaug 6 savaičių. Todėl jeigu iki šešių savaičių būna taip, kad žindomas mažylis tuštinasi rečiau nei 2 k.paroje - reiktų apie tai pakalbėti su šeimos gydytoju/pediatru, žindymo specialistu.
- Neauga/ krenta svoris. Pilnai išnešiotiems naujagimiams tariama, kad normalu netekti yra iki 10 procentų gimimo svorio, pasiekiant žemiausią savo svorį trečiąją parą. Normaliu augimu laikoma, kai naujagimis per pirmąjį mėnesį priauga nuo 500g, įskaičius numesto svorio prieaugį.
- Mažylis rodo dehidratacijos ženklus. Šlapinasi rečiau nei 6 kartus per parą, šlapimas koncentruotas, įdumba momenėliai, akytės, sausėja gleivinės, odos turgoras pakinta (mažėja odos elastingumas), yra vangesnis, mieguistesnis, būdravimo metu - sudirgęs.
- Nesigirdi ryjimo. Atsirandant pienui normalu, kad mažylis patraukia kelis kartus - kol pienas yra „atleidžiamas“, ir tuomet rija kas 1-2 patraukimus. Rijimo garsas skamba kaip „K-AH“.
Tad vertinant laktaciją, labai svarbu požymių visuma. Visuomet, kai kyla abejonių geriausia kreiptis į specialistus, kurie sugeba vertinti situaciją ir pasiūlyti pagalbą, o gal tiesiog nusiraminimą. Dažna mama nerimauja, ar jos žindomas kūdikis gauna pakankamai pieno.
Kiek kartų per dieną kūdikis turi būti žindomas?
Nėra griežtų taisyklių, kiek kartų per dieną kūdikis turi būti žindomas. Nuo 3-5 dienos: kūdikis pradeda priaugti svorio. Atminkite, kad pasisotinęs kūdikis pats baigia žįsti. Naujagimių skrandis labai mažytis, todėl per vieną maitinimą į jį gali tilpti tik nedidelis kiekis pieno. Jie turi būti maitinami reguliariais intervalais visą parą, kad būtų patenkinti jų mitybos poreikiai.
Kai kurie kūdikiai ar vyresni vaikai naktį pabunda iš įpročio, nors tuo metu jų maitinti nebūtina. Norėdami juos nuo to atpratinti, stenkitės, kad dienos metu jie rečiau eitų popietės miego ir kad jis būtų trumpesnis.
Relaktacija: kaip atstatyti pieno gamybą
Moteris, kuri visai nustojo žindyti, arba dar retkarčiais žindo, gali atstatyti pieno gamybą. Taip pat ir moterys, kurios įsivaikina kūdikius, gali pradėti žindymą, nepaisant to , jog jos negimdė ir nežindė anksčiau. Toks laktacijos sukėlimas (pieno gamybos suskatinimas) ir pagausinimas iki reikiamo kiekio, vadinamas RELAKTACIJA. Dauguma sveikų moterų pasinaudodamos relaktacijos metodu, gali pilnaverčiai žindyti - savo pienu išmaitinti kūdikį iki 6 mėnesio ir tęsti žindymą kartu su kietu maistu iki 2 metų ir ilgiau.
Pirma apžvelkime dažniausiai pasitaikančias situacijas, kuomet į žindymą įsiterpia primaitinimas pieno mišinėliais: baimė dėl nepakankamo naujagimio svorio augimo, alkiui priskiriamas naujagimio verksmas, svorio nepriaugimas dėl per trumpų liežuvio ir lūpos pasaitėlių, nuovargis dėl ištisinio žindymo, aplinkinių ir pačios mamos abejonės dėl gebėjimo išmaitinti kūdikį savo pienu, neteisinga svorio augimo interpretacija ir t.t.
Relaktacija taikoma sudėtingesnėse situacijose, kai naujagimiui/kūdikiui reikalingas reikšmingai didelis mišinio arba donorinio pieno kiekis, stipriai atsilieka svorio svorio augimas, kai yra nepilnai išnešiotas naujagimis, kai yra sveikatos problemų ir pan. Relaktacija turi dar vieną skirtumą nuo pieno gausinimo metodikos: relaktacijai reikalingos papildomos priemonės ir pageidautina žindymo konsultanto priežiūra. Iš esmės relaktacija yra ta pati pieno gausinimo metodika, tik 0 proc.
Pagrindiniai relaktacijos žingsniai:
- El. pientraukis. Žindymo konsultantų praktika rodo, jog rankiniai pientraukiai relaktacijos atvejais nepasiteisina, todėl jie nerekomenduojami. Pastarojo gamintojas nėra svarbus, svarbu kad turėtų 2 funkcijas: pirminį pieno sužadinimo režimą ir reguliuojamo traukimo režimą.
- Numatykite ramų 4-6 savaičių laikotarpį. Maždaug tiek laiko užtruks iki kol bus pasiektas norimas rezultatas - jūs žindysite kūdikį tik iš krūties ir jokio papildomo maisto jam nebereikės. Šiuo laikotarpiu rekomenduoju atsisakyti išvykų, pramogų, fotosesijų, svečių vizitų ir namų ruošos darbų ir susikoncentruoti į relaktaciją.
- Apskaičiuokite kūdikiui reikalingą pieno kiekį. Įprastai naudojama formulė: 150 ml padauginama iš vaiko svorio (kg) ir padalijama iš maitinimų skaičiaus per parą. Atkreipkite dėmesį, jeigu vaikas buvo ilgai maitinamas iš buteliuko: jo skrandis gali būti labiau išsitempęs, todėl tikėtinas didesnis poreikis pieno mišinėlio kiekiui, tačiau kiekis, apskaičiuotas relaktacijos metu, neturėtų viršyti maksimalios normos: 200 ml x vaiko svoris (kg) padalinta iš maitinimų skaičiaus per parą.
- Maitinkite vaiką iš krūties kuo dažniau. Visus maitinimus žindykite ir tuo pat metu papildomą maisto kiekį sumaitinkite žindymo metu iš primaitinimo sistemėlės. Jeigu jūsų vaikas jau įprato prie buteliuko ir neima krūties, turėsite jį pergudrauti.
- Po kiekvieno maitinimo išsitraukite pieną el. pientraukiu iš abiejų krūtų. Žinoma, tokia dviguba stimuliacija atima mamos laiko apie 1-1,5 val. kiekvienam maitinimui, tačiau pagreitina pieno kiekio augimą ir priartina dieną, kuomet mama žindys ir kūdikis gaus mamos pieną tik iš krūties. Atkreipkite dėmesį, jog nurodyta trukmė bent 20 minučių kiekvienai krūčiai yra minimali, tad galite ją didinti, bet negalite mažinti.
- Kiekvienam maitinimui užpildykite papildomo primaitinimo sistemėlę. Pirma savo ištrauktu pienu, ir tik trūkstamą dalį papildykite adaptuotu pieno mišiniu. Svarbu: mamos pienas ir adaptuotas pieno mišinys gali būti bendrai sumaišomas primaitinimo sistemėlėje. Nedidinkite kiekio primaitinimo sistemėlėje.
- Pakeiskite požiūrį į kūdikio maitinimą. Aš labai rekomenduoju relaktuojančiai mamai savo mintyse atskirti vaiko ir savo poreikius: vaiko poreikis - gauti būtiną maisto kiekį, mamos poreikis - stimuliuoti krūtis.
- Pastebėkite, kaip po kelių parų/savaičių paauga ištraukto pieno kiekis. Pasiekus tokį ištraukto pieno kiekį, koks yra pilamas į sistemėlę, jau galima atsisakyti pieno mišinio ir dar kurį laiką tęsti maitinimą iš krūties su sistemėlę, kurioje bus tik mamos pienas. Užtvirtinus maitinimą tik savo pienu (iš krūties su sistemėle), pasveikinkite save! Jūs esate žindanti mama ir netrukus bus finišo tiesiojoje - kiekio mažinimo sistemėlėje.
- Šiame etape, priklausomai nuo kiekio sistemėlėje, galima kasdien patrumpinti pieno ištraukimo trukmę. Nes pieno kiekį didina pats vaikas, kuris jau moka žįsti ir yra pakankamai sustiprėjęs.
- Fiksuokite rezultatus kasdien. Skaičiuokite vaiko pasišlapinimus ir pasituštinimus per parą. Pasverkite vaiką 1 kartą parą, tuo pačiu metu, tokia pačia apranga ir tomis pačiomis aplinkybėmis (prieš arba po maitinimo, bet visada vienodai).
Atkreipkite dėmesį, jog moteriai pavyks relaktuoti, jei bus nuoseklus darbas ir rezultatų susisteminimas. Esu pastebėjusi, jog kasdieninis rezultatų apibendrinimas padeda žindymo konsultantei, o ypač pačiai mamai(!) stebėti, kaip reaguoja vaikas į buteliuko atsisakymą, kaip auga jo svoris, pamatyti klaidas tarp žindymo intervalų ir trukmių, tačiau didžiausia nauda - pačiai mamai, kuomet ji gali matyti visą relaktacijos istoriją, palyginti ištraukto pieno kiekį prieš savaitę ir suprasti, jog pieno gausėja ir žingsnelis po žingsnelio juda į priekį, išimtinio žindymo link.
Sveikai moteriai gali nepavykti relaktuoti, tam gali būti įvairių priežasčių. Šiame straipsnyje stengiausi detaliai aprašyti kelią, kuriuo jūs galite savarankiškai sugrįžti prie pilnaverčio žindymo ir atsisakyti pieno mišinėlių, nerizikuojant vaiko svorio augimu.
Pieno kiekio tikrinimas
Dauguma anksti baigusių žindyti mamų nurodo, kad priežastis yra „pieno trūkumas“. Motinos pieno gamybos tikslas ir prasmė - augantį kūdikį aprūpinti geriausiu, pačios gamtos sukurtu maistu. Todėl svarbiau žinoti ne tai, kiek pieno gali pasigaminti mamos krūtyse, o kiek pieno iš jų gauna vaikas. Tikras pieno trūkumas būna tada, kai jo nepakanka normaliam kūdikio augimui ir vystymuisi.
Pasitaiko „patyrusių patarėjų“, kurie žindančioms mamoms pasiūlo pasitikrinti savo pieno kiekį ištraukiant jį rankomis ar pientraukiu. Žinokite - tokie žmonės tikrai mažai išmano. Moters pieno liauka nėra nei maišas, nei butelis, į kurį įpilama ir išpilama. Neįgudusiai mamytei galbūt pavyks išspausti tai, kas yra susirinkę už spenelio esančiose latakų praplatėjimuose - talpyklėlėse, vadinamose pieno ančiais. Tačiau ten sutelpa toli gražu ne visas pienas, kurį kūdikis gauna pats žįsdamas krūtį. Gal trečdalis - ketvirtadalis ar net dar mažiau.
Gamta sutvarkė taip, jog kai pieno ančiai jau užsipildo, diduma motinos pieno dar laukia savo eilės - tolygiai paskirstyto tarp jungiamojo ir riebalinio audinio išsidėsčiusiuose latakėliuose ir liaukų alveolėse - ten, kur pienas atsiranda. Kūdikiui išžindus pieną iš ančių, šie vėl užsipildo nauju, iš krūties gelmės atbėgančiu pienu, kurį atstumia pieno tekėjimo refleksas. Žindymo metu, kūdikiui burna dirginant krūties spenelio nervinius receptorius, mamos hipofizyje gaminami ir į kraują išskiriami hormonai oksitocinas ir prolaktinas. Oksitocinas, kraujo nuneštas į krūtis, čia stimuliuoja pieną iš alveolių išstumiančių ir toliau latakėliais varančių raumeninių skaidulėlių susitraukimus.
Antrasis hormonas - prolaktinas krūtyse skatina naujo pieno gamybą. Taigi kūdikis ilgai žįsdamas “prisišaukia” ir tą pieną, kuris krūtyje atsiranda bežindant. Štai kodėl ir santykinai mažas krūtis turinčios moterys gali jų nepertempdamos sėkmingai žindyti savo vaikus.
Kūdikio kontroliniai svėrimai
Objektyvesnis būdas sužinoti, kiek vaikas suvalgo, galbūt galėtų būti kūdikio kontroliniai svėrimai. Tuomet žindant kūdikio gauto pieno kiekis apskaičiuojamas pagal svorių prieš ir po žindymo skirtumą.
Dabar rekomenduojama kūdikius maitinti laisvai, pagal jų norą. Yra kūdikių, kurie žinda po dvidešimt kartų… Taigi, ar vargsite dieną ir naktį kontroliuodama savo kūdikį, sverdama jį prieš ir po kiekvieno pažindymo, kad sužinotumėte visų maitinimų metu vaiko iš krūties gauto pieno kiekių sumą?
Šlapios kelnaitės
Tomis dienomis, kai nerimaujate, ar vaikeliui užteko pieno, galite skaičiuoti šlapius vystyklus arba kelnytes (sauskelnės šiuo atveju blogiau atspindės tikrovę). Ne mažiau kaip šeši pasišlapinimai per parą - garantija, kad kūdikis per tą laiką pieno gavo pakankamai. Aišku, jei vaikelis yra tik žindomas ir negauna jokių kitų skysčių.
Krūtų dydis
Moterų krūtų dydį labiau nulemia ne liaukinio audinio kiekis, tai yra, pieną gaminančių ląstelių skaičius, o riebalinio ir jungiamojo audinio gausa. Normaliai išsivysčiusios vidutinio dydžio krūtys kūdikio žindymui tikriausiai būtų idealus variantas. Taigi, vienos moters krūtys, turinčios daugiau liaukinių ląstelių, pajėgtų pagaminti ir sukaupti žymiai daugiau pieno vienam kartui ir kūdikį žindyti pakaktų rečiau, kitos, mažesnes pieno liaukas turinčios moters, vaikas augtų taip pat sėkmingai paprasčiausiai žįsdamas dažniau.
Kiek pieno reikia kūdikiui?
Kiekvieno kūdikio energetiniai poreikiai priklauso nuo jo individualios medžiagų apykaitos intensyvumo, kūno sudėjimo, augimo greičio, lyties, amžiaus. Jie gali labai skirtis nuo apskaičiuotų vidutinių dydžių. Be to, krūties pienas, kitaip nei mišinys butelyje, savo sudėtimi nėra vienodas: jis ne tik kiekvienos motinos skirtingas, bet gerokai skiriasi savo riebalų koncentracija žindymo pradžioje ir pabaigoje. Kiekvieno žindymo metu vaikas suvalgo skirtingą pieno kiekį priklausomai ne tik nuo jo apetito tuo metu, bet ir nuo motinos nuotaikos bei daugelio kitų aplinkybių. Mokslininkai yra apskaičiavę, jog, pavyzdžiui, vieno mėnesio kūdikiui, vidutiniškai per parą reikia pieno kiekio, apytiksliai lygaus penktadaliui vaikelio kūno svorio tuo metu.
Svorio augimas
Nenusiminkite, jeigu jūsų vaikelis per pirmąjį ar trečiąjį mėnesį priaugo septynis šimtus gramų, o jūsų draugės kūdikėlis - visą kilogramą. Kiekvienas žmogutis turi savus genus, kurie gali lemti ir augimo tempus. Jei tik vaikas žvalus ir sveikas, pirmąjį pusmetį jam net 500 gramų per mėnesį gali užtekti, o antrąjį pusmetį - ir mažiau.
Kaip atpažinti, ar kūdikiui pakanka mamos pieno?
Ši lentelė padės įvertinti situaciją padieniui pirmąją savaitę ir taip pat pasitikrinti, ar viskas gerai iki kūdikiui sueina 6 savaitės. Jeigu jūsų naujagimis pasišlapina ir pasituština tiek, kiek nurodyta lentelėje ar daugiau ir jo svoris auga, tikėtina, kad jis gauna pakankamai mamos pieno.
| Diena | Pasišlapinimai | Pasituštinimai |
|---|---|---|
| 1 | 1 | Mekonijus |
| 2 | 2 | Mekonijus |
| 3 | 3 | Pereinamosios išmatos |
| 4 | 4 | Pereinamosios išmatos |
| 5 | 5 | Garstyčių spalvos išmatos |
| 6 ir vėliau | 6 ar daugiau | Garstyčių spalvos išmatos (bent 2 kartus per parą) |
Ką valgyti, kad būtų pieno?
Tam, kad būtų pieno, mamai nereikia valgyti nieko ypatingo. Mamos pienas gaminamas iš medžiagų, esančių mamos kūne ir pieno kiekis tiesiogiai nepriklauso nuo to kiek ir ką mama valgo. Pieno gamybos procesą valdo hormonai, pačioje pradžioje endokrininė sistema. Vėliau, kai pieno kiekis susireguliuoja, pieno gamyba labiau priklauso nuo autokrininės sistemos, t. y.
Papildomos priemonės
Kartais, kad žindymas būtų sėkmingas, gali prisireikti pagalbinių priemonių. Populiariausios priemonės yra pientraukiai, tačiau jų nepakanka, kad galėtume sumaitinti naujagimiui nutrauktą pieną. Tam reikia tinkamų priemonių. Buteliukas, nors ir labai populiari priemonė vaikams pamaitinti,nedera su žindymu, dėl skirtingo nuo krūties čiulpimo mechanizmo.
Patarimai, kaip paskatinti pieno gamybą
- Žindykite kai tik vaikas rodo norą žįsti, mažiausiai 8-16 kartų per parą.
- Bent vieną kartą per parą gerai ištuštinkite kiekvieną krūtį.
- Ištuštinkite krūtis kuo dažniau. Pienas gaminamas gretai, kai krūtis tuščia. Kuo pilnesnė krūtis, tuo lėčiau gaminasi pienas.
Didelis pieno susikaupimas leidžia susikaupti kritinei masei pieno gamybą stabdančių medžiagų (inhibitoriaus).
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- 7 nėštumo savaitės požymiai: ką galite jausti ir ko tikėtis?
- Po Kiek Laiko Pasirodo Nėštumo Požymiai: Ankstyvieji Simptomai ir Kada Atlikti Testą
- Kada Pasijaučia Pirmieji Nėštumo Požymiai: Ankstyvieji Simptomai ir Patarimai
- Ovuliacijos simptomai: kaip nustatyti vaisingiausias dienas ir padidinti nėštumo tikimybę
- Nijolė Pareigytė: Įkvepianti Biografija, Įspūdinga Karjera ir Asmeninio Gyvenimo Paslaptys