Bendras šlapimo tyrimas atliekamas profilaktinio patikrinimo metu siekiant įvertinti paciento inkstų ir šlapimo takų būklę. Tai greitas ir informatyvus būdas ankstyvai įvairių sutrikimų diagnostikai. Ankstyvas problemų nustatymas ir laiku paskirtas gydymas padeda užkirsti kelią ligos vystymuisi.
Pagal statistiką, kone trečdalio žmonių šlapimo tyrimų rezultatai rodo nukrypimą nuo normos, todėl gydytojai rekomenduoja bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Bendras šlapimo tyrimas - laboratorinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti inkstų, šlapimo takų, šlaplės, lyties organų ir kitų organizmo sistemų patologinius pokyčius.
Kas nustatoma šlapimo tyrimu?
Atliekant bendrą šlapimo tyrimą, pusiau kiekybiškai įvertinamos pagrindinės analičių: kraujas, bilirubinas, urobilinogenas, ketonai, baltymai, nitritai, gliukozė, šlapimo pH, santykinis tankis, leukocitai, vitaminas C, spalva.
Urobilinogenas
Urobilinogenas - vienas svarbiausių laboratorinių rodiklių. Sveiko žmogaus šlapime koncentracija yra 3,2-16 μmol/L. Urobilinogenas susiformuoja žarnyno bakterijoms redukuojant bilirubiną. Po to urobilinogenas patenka į kraują. Iš kraujo urobilinogenas patenka į inkstus ir po to į šlapimą (dalis jo suardoma kepenyse).
Kada urobilinogeno koncentracija šlapime gali padidėti?
- Įvyksta hemolizė, suintensyvėja hemoglobino irimas (hemolizė, potransfuzinės reakcijos, vitamino B12 trūkumas, eritremija).
- Kepenų patologija, kai kraujyje cirkuliuojanti urobilinogeno dalis nesuskaidoma ir didesni jos kiekiai per inkstus patenka į šlapimą.
Jeigu yra mechaninė tulžies takų obstrukcija, tuomet padidėjusi urobilinogeno koncentracija šlapime negali būti randama (jeigu yra cholangitas ir dalinė obstrukcija, tuomet UBG gali padidėti ). Jeigu nustatoma padidėjusi urobilinogeno koncentracija, tuomet diferencinei diagnozei atlikti paprastai reikia kitų laboratorinių rodiklių: bilirubino, šarminės fosfatazės, γ-GT, GOT, GPT, LDH, GLDH, cholinesterazės, protrombino laiko ir kitų.
Viena dažniausių priežasčių, kai urobilinogeno koncentracija nepadidėja (nors pagal patologinio proceso pobūdį turėtų padidėti), yra ta, kad ligonis vartoja antibiotikus, slopinančius žarnyno mikrofloros aktyvumą.
Urobilinogeno nustatymo klaidos
Urobilinogeno nustatymui svarbu žinoti galimus techninius bei preanalizės klaidų šaltinius:
- Urobilinogeno koncentracija greitai mažėja, jeigu šlapimas laikomas ryškioje (pavyzdžiui, saulės) šviesoje, jeigu jis pernelyg ilgai laikomas laboratorijoje, arba praeina daug laiko, kol ligonis atveža pavyzdį į laboratoriją.
- Aldehidai, esantys šlapime (gydymas methenamine preparatais, nešvarus šlapimo indas, šlapimo konservantai, apsinuodijimas aldehidais), taip pat labai sumažina urobilinogeno koncentracijų reikšmes.
Šiuolaikinis urobilinogeno testas, naudojamas šlapimo analizatoriuose, yra nejautrus NIT rodiklio pokyčiams. Tačiau rankinis metodas, naudojantis Ehrlich testą, gana ryškiai reaguoja į nitritus šlapime, ir dažniausiai būna neigiamas. Tai gali būti viena iš skirtingų metodų nesutapimo priežastis.
Urobilinogeno reikšmę 17-18µmol/l reikėtų laikyti tarpine reikšme tarp normos ir patologijos. Jeigu urobilinogeno tyrimas atlieka-mas ne juosteliniu šlapimo analizatoriumi, tuomet rodiklio sumažėjimas gali turėti reikšmę diagnozuojant, pvz., obstrukcines geltas.
Viena iš retesnių fiziologinių būklių, kai gali padidėti urobilinogeno koncentracija, yra angliavandenių gausus maistas, ypač popietinėmis valandomis.
Šlapimo tyrimas nėštumo metu
Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka.
Šlapimo tyrimas nėštumo metu turėtų būti atliekamas ne vieną kartą, pradedant nuo bendro šlapimo tyrimo. Tai padeda įvertinti organizmo sistemų veiklą. Svarbu sekti, ar nepadaugėjo leukocitų šlapime nėštumo metu.
Kaip tinkamai surinkti šlapimą tyrimui?
Šlapimas turi būti imamas „iš vidurio srovės“. Šlapimą rekomenduojama į laboratoriją pristatyti maždaug per 1 val. Pristatydami mėginį naudokite naują, sandarų ir itin švarų, sausą indelį. Geriausia šiam tyrimui įsigykite visiškai naują indelį iš vaistinės. Šlapias ar jau naudotas ir nekruopščiai išvalytas indelis taip pat gali turėti įtakos rezultatams.
Prieš šlapinantis geriausia nenaudoti jokių higienos priemonių, nusiprausti. Nelieskite indelio vidaus, kad šlapimo mėginys negautų papildomų mikrobų.
Ką daryti, jei šlapimo tyrimo rezultatai nukrypę nuo normos?
Iš laboratorijos gautas atsakymas su skaičiais ir trumpiniais greičiausiai nebus jums suprantamas, tad šlapimo tyrimo analizę geriau atliks gydytojai. Sunerimti iš anksto neverta, tačiau verta atlikti tyrimus. Jei jis netikėtai pakeitė kvapą ar spalvą, tai gali įtakoti tiek maisto produktai, tiek suvartojamo vandens kiekis, tačiau tokie pakitimai bus trumpalaikiai. Putojantis šlapimas gali parodyti itin sunkius inkstų sutrikimus arba baltymų buvimą šlapime.
Svarbu: 1-2 dienas prieš tyrimą rekomenduojama nevartoti vitamino C preparatų. Kai kurie vaistai (pvz., geležies preparatai, Riboflavinas, Metronidazolis, Nitrofurantoinas) gali paveikti rezultatus.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Unikali gimtadienio dovana: išskirtinis brendžio rinkinys, kuris sužavės kiekvieną!
- 4 mėnesių kūdikis nustoja valgyti ir tampa irzlus – sužinokite pagrindines priežastis ir kaip padėti