Vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių yra hormonas tirotropinas (TSH/TTH). Jis gaminamas hipofizėje - galvos smegenyse esančioje liaukoje. Tirotropino padidėjimas arba sumažėjimas gali signalizuoti apie įvairias ligas.
Skydliaukės svarba ir veikla
Skydliaukė - priekinėje kaklo dalyje esanti vidaus sekrecijos liauka, kuri forma primena drugelį. Skydliaukės veiklą reguliuoja tirotropinis hormonas, vadinamas TTH, arba TSH, kuris išskiriamas iš kitos liaukos - hipofizės: „Išsiskirdamas jis skatina skydliaukę išskirti savo hormonus - laisvą tiroksiną, arba LT4, laisvą trijodtironiną, arba LT3.
Nenustačius ir negydant skydliaukės hormonų sutrikimų, ilgainiui gali išsivystyti lėtinės širdies kraujagyslių ligos, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, depresija ir kiti psichikos sveikatos sutrikimai. Negydomi skydliaukės sutrikimai gali daryti įtaką ir nevaisingumui.
Kada skiriamas TTH tyrimas?
Šiuo metu nėra rekomenduojama tirti skydliaukės hormonus profilaktiškai visiems. Norint ištirti TSH, atliekamas kraujo tyrimas. Šio hormono, kaip ir daugelio kitų, fiziologinės normos yra labai plačios. Nedidelis nukrypimas nuo normos kartais būna susijęs su kitomis, ne vien su skydliaukės ligomis. Normos gali kisti, vartojant ar trūkstant tam tikrų medžiagų (jodo, vitamino D), taip pat fiziologiškai pirmąjį nėštumo trimestrą TSH tyrimas gali skirtis.
Simptomai esant TTH padidėjimui
Tirotropino didėjimas paprastai būna laipsniškas, jis nekinta kas dieną ar kas savaitę. Esant TSH padidėjimui, gali atsirasti:
- Neįprastas nuovargis
- Silpnumas
- Be priežasties augti svoris
- Pasikeisti oda
- Sutrikti menstruacijų ciklas
- Atsirasti nevaisingumas
- Virškinimo sistemos sutrikimų, tokių kaip vidurių užkietėjimas
Norint sumažinti TSH rodiklį, pirmiausia endokrinologė pataria nustatyti jo padidėjimo priežastį. Esant sumažėjusiam tirotropino rodikliui, įtariamas skydliaukės hormonų perteklius organizme. Gali pagreitėti metabolizmas, padažnėti širdies plakimas, kristi svoris, atsirasti didesnis prakaitavimas, nuovargis, sumažėti fizinio krūvio tolerancija, raumenų skausmas, padidėti nerimas ir net prasidėti panikos atakos.
Papildomi tyrimai
Kuomet tyrimas parodo, jog TSH per didelis ar mažiau normos, papildomai tiriami kiti hormonai: laisvas tiroksinas, arba LT4, laisvas trijodtironinas, arba LT3. Esant reikalui, atliekami antikūnių, susijusių su skydliauke, tyrimai ir pan.
Įvertinęs situaciją, šiuos tyrimus skiria gydytojas, nes tik jų kompleksinis vertinimas gali padėti nustatyti, ar yra skydliaukės sutrikimas - liga, kurią reikia gydyti, ar gydymas nereikalingas.
Skydliaukės sutrikimai nėštumo metu
Nėštumo metu gali atsirasti skydliaukės veiklos pokyčių. Paprastai jie nėra pavojingi, tačiau kai kurioms moterims gali išsivystyti skydliaukės liga. Hipertirozė pasireiškia maždaug 1 iš 500 nėščiųjų, o hipotirozė - maždaug 1 iš 250.Ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius, kadangi tik nuo 12-os nėštumo savaitės vaisiaus skydliaukė pradeda formuotis ir gaminti hormonus pati - o iki tol vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų. Taip pat skydliaukės hormonai kontroliuoja motinos medžiagų ir energijos apykaitą.
Pasak jos, nėštumo metu skydliaukės hormonų kiekis kinta dėl įvairių fiziologinių pokyčių, kurie yra būtini tiek motinos, tiek vaisiaus sveikam vystymuisi. Kalbėdama apie nėštumo metu vykstančius hormonų kiekio pokyčius, gydytoja pamini ir žmogaus chorioninį gonadotropiną (HCG) - svarbų nėštumo hormoną, kuris ne tik palaiko nėštumą, bet ir daro įtaką skydliaukės funkcijai. Šis mechanizmas padeda patenkinti padidėjusius motinos ir vaisiaus metabolinius (medžiagų apykaitos) poreikius, ypač svarbius vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Vėlesniuose nėštumo trimestruose HCG lygis stabilizuojasi, todėl TTH lygis grįžta į normą, o laisvojo T4 ir T3 kiekiai paprastai pradeda mažėti.
Nėštumo metu dažniausi skydliaukės sutrikimai yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija). Hipotirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, o tai gali turėti rimtų pasekmių motinos ir vaisiaus sveikatai. Dažniausia hipotirozės priežastis yra autoimuninis tiroiditas, dar žinomas kaip Hašimoto liga. Kita priežastis - jodo trūkumas. Nėštumo metu jodo poreikis padidėja, nes jo reikia tiek motinos skydliaukės hormonų sintezei, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.
Hipertirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko paspartėja medžiagų apykaita. Nėštumo metu ši būklė gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Aukštas HCG lygis stimuliuoja skydliaukę ir sukelia laikinas hipertirozės būsenas. Simptomai paprastai lengvi ir dažniausiai praeina be specialaus gydymo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar moteris neserga Graves'o liga - tai jau yra autoimuninis sutrikimas, kurio metu skydliaukė gamina per daug hormonų dėl organizmo imuninės sistemos atakos. Nėštumo metu Graves'o liga gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti.
Dėl to gydytoja pataria moterims nėštumo metu atkreipti dėmesį į skydliaukės funkcijos sutrikimo simptomus. Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai. Pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama tyrimus atlikti kas 4-6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jeigu skydliaukės funkcija stabilizuota, galima mažinti tyrimų dažnį ir atlikti juos kas 6-8 savaites. Po gimdymo reikėtų dar kartą patikrinti skydliaukės funkciją, nes gali atsirasti pokyčių.
Prevencija nėštumo metu
Ji taip pat pažymi, kad yra ir prevencinių priemonių, kurių moterys gali imtis, kad sumažintų skydliaukės sutrikimų riziką nėštumo metu.
- Jodas: Yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, ypač planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo.
- Sveika mityba: Taip pat nederėtų pamiršti ir sveikos bei subalansuotos mitybos, kuri yra būtina bendrai sveikatai palaikyti, bei į ją įtraukti tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip selenas ir cinkas, kurie yra ypač svarbios skydliaukės veiklai.
- Vengti streso: Reikėtų vengti ir streso, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. Tokios praktikos kaip meditacija, joga ar relaksacijos pratimai gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti skydliaukės sveikatą.
Subklinikinė hipotirozė (SH)
Subklinikinė hipotirozė (SH) - būklė, kuriai esant pacientui nustatomas padidėjęs tirotropinio hormono (TTH) kiekis, tačiau laisvojo tiroksino (LT4) ir trijodtironino (LT3) kiekis siekia normos ribas.SH paplitimas populiacijoje svyruoja nuo 4 iki 10 proc., o pasireiškimo rizika didesnė moterims (7,5 proc.). Dažniausia SH priežastis yra autoimuninis tiroiditas, kitos galimos priežastys - poūmis tiroiditas, pogimdyvinis tiroiditas, skydliaukės operacijos ar radioaktyviojo jodo (J131) terapija, perteklinis jodo vartojimas, gydymas jodo turinčiais preparatais, pavyzdžiui, amiodaronu, taip pat ličio karbonato, sulfonamidų ir kitų medikamentų vartojimas, skydliaukę infiltruojančios ligos (pvz., amiloidozė, sarkoidozė, hemochromatozė, AIDS, pirminė skydliaukės limfoma), toksinai, TTH receptorių genų mutacijos, kt.
Nors SH yra subklinikinė būklė, priklausomai nuo TTH kiekio padidėjimo ir trukmės, ji gali provokuoti ar sunkinti jau esamus sveikatos sutrikimus, o nėščiosioms gali būti susijusi su padidėjusia persileidimo, ankstyvo gimdymo ir kraujavimo iš gimdos rizika, sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Ši būklė gali turėti skirtingą reikšmę paciento sveikatai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Nustačius SH, svarbu nuspręsti dėl tolesnės taktikos - ar reikia detaliau tirti, kaip ir kiek laiko stebėti, kada ir kaip pradėti gydyti?
Klinikiniai požymiai
Sergantys SH pacientai gali neturėti nusiskundimų sveikata arba gali jausti hipotirozei būdingus simptomus, tokius kaip nuovargis, mieguistumas, atminties pablogėjimas, energijos stoka, odos sausumas, šalčio netoleravimas, raumenų silpnumas, raumenų mėšlungis, obstipacijos, akių vokų ir veido patinimai, balso užkimimas. Dėl pojūčių subjektyvumo ir nepatvirtintos koreliacijos su laboratoriniais duomenimis SH nustatyti paciento pojūčiai diagnostinės reikšmės neturi.
Diagnostika
SH diagnostika remiasi tik objektyviais tyrimų rezultatais, tokiais kaip TTH, LT4, ATPO ir / ar antikūnų prieš tiroglobuliną (TgAk) koncentracijos, skydliaukės ultragarsiniu ištyrimu, o ne subjektyviais paciento pojūčiais.
TTH kiekis kraujo serume
SH diagnostikoje svarbiausias rodiklis - padidėjęs TTH kiekis. Sergant SH, TTH kiekis gali būti padidėjęs saikingai (<10 mIU/l) arba labai (>10 mIU/l). Net iki 90 proc. SH atvejų nustatomas saikingas TTH kiekio padidėjimas. Todėl SH diagnozei patvirtinti laboratorinius tyrimus rekomenduojama atlikti kelis kartus, o stebint TTH kiekį, patartina kraujo tyrimus imti tuo pačiu paros metu. Nustačius padidėjusį TTH kiekį ir siekiant atmesti hipotirozės diagnozę, būtina tirti LT4 kiekį, kuris turi siekti normos ribas. Šių hormonų stebėjimas svarbus, nes kasmet iki 5-8 proc. SH atvejų progresuoja į klinikinę hipotirozę, kurią reikia gydyti.
ATPO ir TgAk
Kadangi autoimuninis tiroiditas yra dažniausia SH priežastis, būtina tirti ATPO ir / ar TgAk kiekius, siekiant patvirtinti ar atmesti šią patologiją. ATPO tyrimas yra pats jautriausias serologinis autoimuninio tiroidito nustatymo būdas.
Skydliaukės ultragarsinis tyrimas
Maždaug 20 proc. SH pacientų ATPO ir / ar TgAk nėra aptinkami. Tokiu atveju verta atlikti skydliaukės ultragarsinį ištyrimą. Atliekant šį tyrimą, galima pastebėti jau ankstyvam autoimuniniam pažeidimui būdingus pokyčius - hipoechogenišką ar nehomogenišką skydliaukės audinio struktūrą.
SH ir kitos ligos
- Cukrinis diabetas: Skydliaukės disfunkcija nustatoma apie 10 proc. 1 tipo cukriniu diabetu (CD) sergančiųjų, o tokie sutrikimai, kaip SH arba ATPO padidėjimas, nustatomi 30 proc. Todėl visiems 1 tipo CD sergantiems asmenims rekomenduojama kiekvienais metais atlikti skydliaukės hormonų tyrimus.
- Antinksčių nepakankamumas: Sergant autoimuninės kilmės lėtiniu antinksčių nepakankamumu (Addisono liga), subklinikinės arba klinikinės hipotirozės tikimybė yra 50 proc., dažniausiai tokie pacientai taip pat serga ir 1 tipo CD.
- Metabolinis sindromas: Klinikinė ir SH yra susijusios su insulino rezistentiškumu ir metabolinio sindromo išsivystymu.
SH gydymas
Net jei ligonis nejaučia jokių simptomų, jaunesniems pacientams (<65-70 metų) nustačius >10 mIU/l TTH kiekį, rekomenduojama pradėti ilgalaikį gydymą levotiroksinu. Jeigu TTH kiekis yra <10 mIU/l ir pacientas skundžiasi hipotirozei būdingais simptomais, taip pat rekomenduojama pradėti gydymą levotiroksinu. Esant <10 mIU/l TTH kiekiui, besimptomiams pacientams gydymas levotiroksinu nėra rekomenduojamas. Vyresniems nei 80-85 metų pacientams leistino TTH kiekio ribos yra didesnės dėl adaptacinių senėjimo procesų. Vyresnio amžiaus pacientams nustačius <10 mIU/l TTH kiekį, gydymo levotiroksinu skirti nerekomenduojama.
Daugumai sergančiųjų SH gydymas nėra indikuotinas, tačiau, esant reikalui, gydymui skiriamas levotiroksinas. Atsitiktinės imties, klinikiniais tyrimais įrodyta, kad levotiroksinas efektyviai sumažina TTH kiekį iki normos ribų. Tyrimuose dažniausiai naudota pradinė 25-50 μg/d. levotiroksino dozė, kuri koreguota pagal TTH kiekį kas 1-2 mėnesius. Daugeliu atvejų gydymą levotiroksinu saugu pradėti skiriant pilną vaisto dozę. Nuo mažesnės (redukuotos) dozės pradėti ir vėliau ją didinti rekomenduojama pacientams, sergantiems koronarine širdies liga. Įprastai širdies ligomis sergantiems asmenims gydymas pradedamas nuo 25 μg/d., dozę didinant po 25 μg kas 2-3 savaites.
Siekiant optimalios levotiroksino absorbcijos, jį reikia vartoti nevalgius - 60 min. iki pusryčių arba praėjus bent 2 val. po valgio vakare prieš miegą. Šio vaisto absorbciją sumažina maisto produktai (pvz., pienas, kava ir sojų produktai), medikamentai (kurių sudėtyje yra geležies, kalcio druskų, skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai), virškinimo trakto ligos (atrofinis gastritas, celiakija). Derėtų vengti vartoti levotiroksino pasisavinimą mažinančių produktų ar vaistų arba juos vartoti praėjus ne mažiau kaip 4 val. po levotiroksino išgėrimo.
Pradėjus vartoti levotiroksiną, TTH kiekį rekomenduojama tikrinti po 8-12 savaičių, o vaisto dozė turi būti koreguojama pagal gautus rezultatus. Jaunesniems pacientams tikslinga pasiekti TTH kiekio mažesnėse normos ribose - 0,4-2,5 mIU/l. Tuo tarpu senyvo amžiaus (>70-75 metų) žmonėms tikslinis TTH kiekis gali būti didesnis - 1-5 mIU/l.
Stebėjimas
Negydomų pacientų stebėjimas būtinas, nes, priklausomai nuo TTH kiekio padidėjimo, iki 5-8 proc. pacientų SH progresuoja į klinikinę hipotirozę. Kita vertus, 6-35 proc. atvejų skydliaukės funkcija normalizuojasi, priklausomai nuo pradinio TTH lygio, skydliaukės antikūnų buvimo ir stebėjimo trukmės. Taigi negydomiems pacientams rekomenduojama skydliaukės hormonų tyrimus kartoti po 8-12 savaičių. Jei pakartotinių tyrimų rezultatai siekia normos ribas, nėra autoantikūnų ir skydliaukės padidėjimo, pacientas nejaučia jokių simptomų, tolesnis stebėjimas nereikalingas.
Pradėjus gydymą levotiroksinu, rekomenduojama tirti TTH kiekį po 2-3 mėnesių, kol bus pasiektas tikslinis TTH kiekis. Vėliau TTH kiekio tyrimą rekomenduojama kartoti 1 kartą per metus.
SH nėštumo metu
SH nustatoma apie 2-2,5 proc. nėščiųjų populiacijos. Dažniausia SH priežastis nėštumo metu yra lėtinis autoimuninis tiroiditas. SH nustatoma tik remiantis laboratoriniais tyrimais, o ne simptomais, pojūčiais ir klinika, nes jie gali būti susiję su gyvenimo pobūdžio pasikeitimu ir su pačiu nėštumu.
Norint laiku diagnozuoti ir išvengti SH nepageidaujamų reiškinių, Amerikos endokrinologų asociacija rekomenduoja visoms pastojusioms moterims ištirti TTH kiekį, jeigu yra:
- skydliaukės simptomų;
- 1 tipo CD;
- anksčiau buvęs priešlaikinis gimdymas ar persileidimas;
- nutukimas;
- taikytas kaklo ar galvos spindulinis gydymas;
- skydliaukės ligos giminėje;
- sunkus jodo trūkumas.
Daugelio mokslinių tyrimų rezultatai įrodo, kad TTH kiekio kraujyje normos ribos nėštumo metu yra mažesnės, t. y. apatinė TTH normos riba yra sumažėjusi 0,1-0,2 mIU/l, viršutinė - 1,0 mIU/l, palyginti su tyrimo normos ribomis nenėščiosioms. Didžiausias TTH kiekio kraujyje sumažėjimas stebimas pirmojo nėštumo trimestro metu. Taigi nėščiosioms rekomenduojama taikyti specifines TTH kiekio normos ribas kiekvienam trimestrui. Jeigu laboratorijoje nėra galimybės nustatyti vietinių nėštumo trimestrams specifinių TTH kiekio normos ribų, tuomet rekomenduojamos šios TTH kiekio normos ribos: pirmąjį trimestrą - 0,1-2,5 mIU/l, antrąjį trimestrą - 0,2-3,0 mIU/l, trečiąjį trimestrą - 0,3-3,0 mIU/l.
SH priežastis nėštumo metu gali būti jodo deficitas. Nustatyta, kad nėštumo metu dėl pagreitėjusios glomerulų filtracijos ir jodo klirenso bei transplacentinės jodo pernašos vaisiui padidėja jodo poreikis. Nėščių ir maitinančių krūtimi moterų jodo paros norma - 250 μg. Ši jodo paros norma gali būti pasiekta vartojant 150-250 μg kalio jodido tabletes arba nėščiųjų polivitaminus su jodu. Paros jodo suvartojimas nėštumo metu neturėtų viršyti 500 μg.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Leukocitų Padidėjimas Kraujyje Nėštumo Metu: Svarbiausios Priežastys ir Gydytojų Patarimai
- Sužinokite viską apie trombocitozę kūdikiams: priežastys, simptomai ir svarbiausi patarimai tėvams
- Leukocitų kiekis šlapime nėštumo metu: normos, rizikos ir svarbiausi patarimai
- Monocitų padidėjimas vaikui: svarbiausios priežastys, įspėjimo ženklai ir veiksmų planas
- Pirmas Nėštumo Mėnuo: Kaip Atpažinti Pykinimą ir Kitus Svarbiausius Simptomus!
- Audrius Klimavičius: Įkvepianti Lietuvos Futbolo Legendos Biografija ir Neįkainojamas Indėlis