Šiemet Vėlinių žvakutės pirmą kartą bus degamos per pastaruosius metus iškeliavusioms iškilioms asmenybėms - politikams, visuomenininkams, akademikams, kultūros ir meno žmonėms, sportininkams ir pedagogams, palikusiems svarų indėlį Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Nuo praėjusių Vėlinių atsisveikinome su ne vienu ryškų pėdsaką palikusiu žmogumi. Apie juos šiandien primena jų paliktos mintys ir nuveikti darbai.
In Memoriam: Žymūs Lietuvos Žmonės
Praėjusių metų lapkričio 12-ąją Anapilin iškeliavo legendinis dainininkas, ilgametis ansamblio „Žvaigždžių kvartetas“ narys Viktoras Malinauskas. Gerbėjų širdis jo dainos virpino ilgus dešimtmečius - pirmuosius žingsnius profesionalioje scenoje jis žengė dar 1969-aisiais su valstybiniu Filharmonijos instrumentiniu - vokaliniu ansambliu „Vilniaus aidai“.
Legendinės Jungėnų kaimo kapelos „Gegužio žiedai“ vadovas mirė gruodį, sulaukęs 93-ejų. Ilgus metus dirbęs mokytoju, nuo 1991 m. jis tapo Jungėnų laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatoriumi. V. K. Svitojus buvo Jungėnų kaimo kapelos „Gegužio žiedai“ įkūrėjas ir vadovas, 30 metų garsinęs Kalvarijos kraštą liaudiška muzika ir dainomis. Su įkurta kapela daug koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Praėjusių metų gruodžio 6 d. šalies politinę bendruomenę pasiekė liūdna žinia - eidamas 75-uosius mirė buvęs Lietuvos premjeras Adolfas Šleževičius. Pastaraisiais metais A. Šleževičius buvo pasitraukęs iš aktyvios visuomeninės veiklos, grūmėsi su sunkia liga. A. Šleževičius 1993 m. kovo 10 d. ministro pirmininko poste pakeitė Bronislovą Lubį.
Eidamas 83-uosius metus gruodžio 11 d. mirė kompozitorius, pedagogas, vienas ryškiausių lietuviškos estrados kūrėjų Mikalojus Novikas. Jis yra pirmosios lietuviškos bosanovos autorius - daina „Pavasariška kelionė“ parašyta 1964 metais. Daugelis autoriaus dainų - „Gera“, „Žalioj stotelėje“, „Putinai“, „Pėdos“, „Dar nežinia“ - vadinamos lietuviškos estradinės dainos aukso fondu. Ilgametę pedagoginę veiklą pradėjo 1960 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, kur dėstė teorines disciplinas. 1985-1993 m. jai vadovavo, vėliau - 1993-1998 m. Vilniaus konservatorijos direktorius, 1968-1992 m. dėstytojas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1990 m. kompozitoriui suteiktas nusipelnusio meno veikėjo garbės vardas. Nuo 1967 m. M. Novikas - Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.
Sausio 18-ąją miręs 48-erių golbolo rinktinės kapitonas dar ankstyvoje paauglystėje susižeidė akį ir tapo neregiu. Kaip tik tada, pakviestas žaisti golbolo, jis pradėjo įspūdingą, per tris dešimtmečius trukusią sportininko karjerą. Viename paskutinių savo interviu 2022 m. lapkričio pradžioje sportininkas dar buvo užsiminęs, kad svajoja sudalyvauti pasaulio čempionate ir pabandyti patekti į Paryžiaus olimpines žaidynes. M. 42-ejų nuomonės formuotoja, stilistė, knygų autorė mirė gruodžio 28-ąją. „Atrodo, kad visą gyvenimą kažkam ruošiesi, galvoji, kad būsi dar toks ar anoks, kad kažką padarysi, kad uždirbsi, o tada jau būsi savimi, bet gyvenimas ima ir pasibaigia“, - laidoje „Editos šou“ prieš keletą metų svarstė A. Jagelavičiūtė, kurios žodžiai šiandien skamba dar taikliau ir jautriau. Ją išgarsino dalyvavimas pirmajame lietuviškame realybės šou „Akvariumas“, vėliau ji dirbo televizijoje, 2015-2018 m. ėjo žurnalo „Aš Ikona“ vyriausiosios redaktorės pareigas, 2018-2021 m.
Muzikos pasaulį žinia apie 33-ejų atlikėjo ir grupės „2 Donatai“ nario mirtį apskriejo sausio 2-ąją. Jis išgarsėjo prieš devynerius metus, pasirodęs muzikiniame TV šou „Lietuvos balsas“. Su bendražygiu Donatu Balvočiumi D. Čižauskas subūrė duetą „2 Donatai“. Vėliau, 2016-aisiais, D. Balvočių grupėje pakeitė K. 86-uosius metus ėjęs Lietuvos tapytojas, modernistas iškeliavo sausio 3-ąją. Jis buvo ilgametis Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, profesorius, ėjęs dekano ir studijų prorektoriaus pareigas, grupės „24“ narys. Anot Vilniaus dailės akademijos kolegų, Lietuvos dailės istorijoje K.
Olimpinis čempionas ir bene tituluočiausias Lietuvos baidarių ir kanojų sporto atstovas mirė sausio 16 d. būdamas 82-ejų. V. Česiūnas tapo 1972 metų Miuncheno olimpinių žaidynių čempionu. Baigęs karjerą V. Česiūnas dirbo treneriu. 1973 ir 1974 metais V. Česiūnas tapo Lietuvos metų sportininku, 2000-siais jam įteiktas LTOK garbės ženklas. Atletas savo karjerą pradėjo grįžęs iš karinės tarnybos, būdamas 24-ių metų. Nepaisant to, jis vis tiek pasiekė tai, apie ką svajoja kiekvienas profesionalus sportininkas. Apie jį sukurtas dokumentinis filmas „Vladas Česiūnas.
Eidama 68-uosius sausio 18-ąją mirė atlikėja Vitalija Katunskytė. Scenoje išskirtinio balso tembro savininkė praleido daugiau kaip keturis dešimtmečius, 30 vasarų jos dainos skambėjo Palangos Basanavičiaus gatvėje esančiuose restoranuose. Moteris koncertuodavo ir su dukra Monika. V. 93-ejų rašytojas iškeliavo sausio 20-ąją Tel Avive. Dramaturgas, scenarijų autorius gimė 1929-aisiais Jonavoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui su šeima pasitraukė į Kazachstaną. Po karo grįžo ir apsigyveno Vilniuje, o nuo 1993-ųjų - Izraelyje.
Violončelininkė, profesorė mirė sausio 21 d. eidama 81-uosius metus. Besimokydama konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija), talentinga mergina muziką Mstislavą Rostropovičių ir jo klasę baigė su pagyrimu. „Dar studijų metais dėl talento ir darbštumo ji iškilo iki žymiausių savo kartos violončelininkų. Vėliau stebėjau jos augimą ir kaip muzikės, ir kaip pedagogės“, - vėliau sakė M. 1960 metais S. Sondeckienė tapo Lietuvos kamerinio orkestro kolektyvo nare ir čia pasiliko visam - griežė jame studijuodama Vilniaus konservatorijoje, baigusi Maskvos konservatoriją ir tapusi Lietuvos konservatorijos profesore. Derino koncertinę ir pedagoginę veiklą - buvo orkestro violončelių grupės koncertmeisterė.
Vasario 16-osios naktį mirė disidentas Antanas Terleckas. 1945 m. vasarą jis buvo suimtas, apkaltintas priklausąs antisovietinei organizacijai, tačiau, neradus jokių įrodymų, buvo paleistas. Baigęs mokslus, A. Terleckas gavo paskyrimą į SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinį filialą dirbti kredito inspektoriumi. 1957 m. įstojo į Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūrą (dabar doktorantūra), bet dėl savo veiklos, patriotizmo ir nesitaikymas su sovietine okupacija A. Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę A. Terleckas dalyvavo politiniame gyvenime, komentavo politiką, rašė knygas, dalyvavo Seimo rinkimuose, o 2000 m. buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą. Už savo veiklą jis ne kartą buvo apdovanotas: 1998 m. - 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, 2000 m. liepos 1 d. - Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2004 m. vasario 6 d. - Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, 2009 m. - ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi, 2013 m. - Laisvės premija, 2013 m.
Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs ilgametis parlamentaras mirė kovo 15-ąją. Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę J. Šimėnas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.). Generalinė miškų urėdija jį apdovanojo „Auksinio ąžuolo lapo“ medaliu (2010 m.), už atsinaujinančios energetikos plėtrą Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas - Lietuvos energetikų garbės ženklu (2012 m.).
Kovą pasaulį paliko ilgametis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistas, tenoras Jonas Valuckas, teatrui atidavęs beveik 40 metų. LNOBT jis sukūrė per 100 vaidmenų: nuo Flavijaus (V. Bellini „Norma“), iki Gastono (G. Verdi „Traviata“) ir daugelį kitų. Su LNOBT gastroliavo Maskvos Didžiajame teatre, Čikagos lietuvių operoje, Vokietijos, Olandijos, Taivano teatruose, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Savonlinnoje, Verdi Busseto (Italija), Nottinghame, Švedijoje.
Balandžio 14-ąją, eidamas 85-uosius metus mirė nusipelnęs dviračių sporto treneris Narsutis Dumbauskas. Klaipėdietis jaunystėje pats buvo dviratininkas, o vėliau tapo treneriu ir dirbo įvairiose sporto mokyklose. 2004 metais N. N. Dumbauskas išugdė garsius Lietuvos dviratininkus, kaip Gintautą Umarą ir Artūrą Kasputį, 1988 metais laimėjusius Seulo olimpinių žaidynių auksą. Taip pat Joną Romanovą, Vasilijų Špundovą, Mindaugą Umarą ir Remigijų Lupeikį. 1995 m. N.
Architektas, dizaineris, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Senato pirmininkas, Dizaino katedros vedėjas doc. Šarūnas Šlektavičius iškeliavo balandžio 18-ąją. Nuo 2004 m. dirbdamas pedagogu jis ugdė dizainerius, garsinančius Lietuvą inovatyviais sprendimais. Amžinybėn vienas žinomiausių futbolo trenerių iškeliavo balandžio 18 d. 1967-2014-aisiais buvo Panevėžio FM/FA treneris. Tarų jo išugdytų futbolininkų - S. Danisevičius, V. Liubšys, V. Laniauskas, A. Klimavičius, V. ir R. Šteinai, V.
Rašytojo netekome balandžio 20-ąją. 1971-1976 m. jis dėstė filosofiją Kauno politechnikos institute ir Kauno medicinos institute, 1976-1987 m. dirbo Kauno istorijos muziejuje, 1987-1990 m. - Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Atsisakęs stoti į komunistų partiją buvo atleistas iš darbo ir pašalintas iš filosofijos aspirantūros. 1989-1990 m. buvo Kauno žydų draugijos pirmininkas, 1990-1992 m. - Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas. 1991-1995 metais dirbo savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redakcijoje. 2005-2019 m. vadovavo Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui. M.
Eidama 62-uosius metus balandžio 21-ąją mirė buvusi Seimo narė, istorikė, Varėnos mero patarėja, A. Ramanausko-Vanago premijos laureatė Dalia Kuodytė. 2022 m. gegužę už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančią meilę ir ištikimybę Lietuvai D.
Balandžio 22-ąją iškeliavo 53-ejų žurnalistas, „Verslo klasės“ vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas. R. Eidamas 46-uosius metus gegužę mirė fizikas, pedagogas, visuomenininkas dr. Audrius Alkauskas. Jis buvo aktyvus ir produktyvus mokslininkas, kuris save sėkmingai išbandė įvairiose srityse - nuo optoelektronikos iki kvantinės fizikos. Jis neapsiribojo vien moksline veikla: domėjosi literatura, filosofija, populiariąja ir klasikine muzika; pats rašė apsakymus ir kūrė dainas, dainavo chore, aktyviai sportavo, pasisakydavo visuomeninėmis temomis. Mokslininkas buvo žinomas viešojoje erdvėje ir vertinamas dėl savo išprusimo ir gebėjimo sudėtingus dalykus paaiškinti paprasta, vaizdžia kalba.
Aktorė mirė gegužę eidama 55-uosius. 1987-1991 m. mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, baigė vaidybos studijas. 1990 m. stažavosi Juilliardo meno mokykloje Niujorke (JAV), vėliau vaidino TV serialuose, buvo psichodramos specialistė. 2006 m. Daiva Rudokaitė baigė psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Europos psichodramos institute bei tapo sertifikuota psichodramos terapeute, mokytoja, supervizore. Nuo 2009 iki 2018 m. ėjo Lietuvos psichodramos draugijos prezidentės pareigas, buvo Europos psichodramos asociacijos ir Lietuvos psichodramos draugijos narė.
Žinomas fitoterapeutas mirė likus savaitei iki savo gimtadienio - gegužės 18-ąją jam būtų suėję 73-eji. J. Ruolia - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas, oficialiai pripažintas fitoterapeutas, fitoterapijos įkūrėjas, užsiėmęs klinikine praktika onkologijos srityje.
Pirmoji šalies ponia mirė gegužės 21-ąją eidama 97-uosius. Dvi kadencijas Lietuvos prezidento pareigas ėjusio Valdo Adamkaus žmona gimė Šiauliuose, tačiau sovietų kariuomenei 1944 m. veržiantis į Lietuvą A. Ten ji baigė Eikšteto gimnaziją, kurioje sutiko būsimą vyrą Valdą Adamkų. Netrukus visi jie su šeima persikėlė į JAV, kur nuo 1962-ųjų dvidešimt penkerius metus jį vadovavo lietuvybės centru tapusiai „Tabor Farma“ vasarvietei. Pirmąją šalies ponia tapusi A.
Vilniaus etninės kultūros centro direktorės pavaduotojas ir ilgametis laidos „Duokim garo“ vedėjas amžinybėn išėjo gegužės 27-ąją. S. Kavaliauskas ne vienus metus dirbo Vilniaus etninės kultūros centre, buvo ilgametis folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ projektų vadovas ir renginių vedėjas.
Eidama 72-uosius metus mirė muzikologė, LRT laidų vedėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė mirė gegužės 27-ąją. 1977-2007 metais buvo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovė, dėstė LMTA, darbavosi LRT RADIJUJE ir LRT TELEVIZIJOJE. Z. „Manau, kad žmogus savo greičio nepasirenka, jei jis lėtas iš prigimties, dirbti kelių darbų vienu metu ir nesugebės. O man tik paduok - ryte, dar ne visai prabudusi, jau galiu būti apsikrovusi knygomis ir skaityti, čia pat atsiliepti telefonu ir susitarti dėl radijo laidos, o vėliau, virdama kavą ar arbatą, jau planuotis „Ryto suktinį“, susitarti su studente, kad perskaitysiu jos baigiamąjį darbą. Visi tie dalykai eina greta. Nesakau, kad tai yra lengva, bet man taip patinka. Posakis „Viena rūra - šeši kermošiai“ - apie mane. Jei galėčiau, dirbčiau 24 valandas per parą. Juk visada sakau, kad Dievulis man davė didžiulę dovaną - mylimą darbą“, - viename iš savo interviu portalui LRT.lt yra sakiusi Z.
Gegužės 28-ąją amžinybėn išėjo generalinis „Western Union Processing Lithuania“ direktorius Sergejus Sidorovas. Jis vadovavo „Western Union“ Europos regioniniam operacijų centrui - vienam iš didžiausių pasaulinių kompanijos padalinių, kuriame dirba apie 1.500 darbuotojų. S. Pastaruosius 13 iš jų jis užėmė vadovaujančias pareigas apskaitos ir operacijų skyriuose „Western Union“. Per tą laiką jis reikšmingai prisidėjo prie strateginių kompanijos tikslų įgyvendinimo, talentų ugdymo ir į klientą orientuotos aplinkos kūrimo. S.
Eidamas 76-uosius metus gegužės 28-ąją mirė buvęs ilgametis „Klaipėdos energijos“ vadovas.
Viena tituluočiausių šalies rankininkių šalies rankininkių iškeliavo gegužės 30-ąją eidama 87-uosius metus. R. Stasiulevičienė per 20 sportinės karjeros metų (iki 1969 m.) žaidė Lietuvos kūno kultūros instituto, Lietuvos žemės ūkio akademijos, Kauno „Žalgirio“ komandose, Lietuvos rinktinėje. Buvo universali vartininkė, saugojusi vartus žaidžiant tiek vienuolikių, tiek septynetų rankinį. Su „Žalgirio“ komanda tapo SSRS vienuolikių rankinio čempione (1957, 1960), sidabro (1958, 1961), bronzos (1956, 1959) medalininke, SSRS septynetų rankinio čempione (1966, 1967), sidabro (1965), bronzos (1962, 1964) medalininke. R.
Buvęs Kauno technikos universiteto (KTU) rektorius Ramutis Petras Bansevičius mirė birželio 1-ąją. Jis buvo profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, inžinierius mechanikas,...
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Audrius Jukna: Įkvepianti biografija ir svarbiausi darbai Biržų rajono savivaldybėje
- Neįtikėtinos teatrologės Danos Rutkutės jaunystės teatro istorijos, kurios jus sužavės!
- Audrius Rumšas: Įkvepianti biografija ir neįtikėtinas kūrybinis kelias
- Kaip Atpažinti ir Sėkmingai Kovoti su Alergija Vaikui: Įkandimų Simptomai ir Efektyvios Apsaugos Strategijos
- Kaip bendrauti su vaiku: Patarimai, kaip užmegzti stiprų ryšį