Tirotropinis hormonas (TTH), dar žinomas kaip TSH, yra vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių. Šį hormoną gamina priekinė hipofizės dalis. TTH stimuliuoja tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) sekreciją organizme. Tirotropino padidėjimas arba sumažėjimas gali signalizuoti apie įvairias ligas.
Skydliaukės Funkcija ir Jos Hormonų Veikimas
Skydliaukė - priekinėje kaklo dalyje esanti vidaus sekrecijos liauka, kuri forma primena drugelį. Skydliaukės veiklą reguliuoja tirotropinis hormonas, vadinamas TTH, arba TSH, kuris išskiriamas iš kitos liaukos - hipofizės. Išsiskirdamas jis skatina skydliaukę išskirti savo hormonus - laisvą tiroksiną, arba LT4, laisvą trijodtironiną, arba LT3.
Nenustačius ir negydant skydliaukės hormonų sutrikimų, ilgainiui gali išsivystyti lėtinės širdies kraujagyslių ligos, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, depresija ir kiti psichikos sveikatos sutrikimai. Negydomi skydliaukės sutrikimai gali daryti įtaką ir nevaisingumui.
Kada Skiriamas TTH (TSH) Tyrimas?
Šiuo metu nėra rekomenduojama tirti skydliaukės hormonus profilaktiškai visiems. TTH, arba TSH, tyrimą profilaktiškai reikėtų atlikti tuomet, jei šeimoje nustatyta skydliaukės ligų, jei kada nors anksčiau buvo nustatyta ar gydyta skydliaukės liga, jei žmogus serga I tipo cukriniu diabetu ar kitomis autoimuninėmis ligomis, nutukimu, nevaisingumu, esant širdies ritmo sutrikimų.
Norint ištirti TSH, atliekamas kraujo tyrimas. Šio hormono, kaip ir daugelio kitų, fiziologinės normos yra labai plačios. Nedidelis nukrypimas nuo normos kartais būna susijęs su kitomis, ne vien su skydliaukės ligomis. Normos gali kisti, vartojant ar trūkstant tam tikrų medžiagų (jodo, vitamino D), taip pat fiziologiškai pirmąjį nėštumo trimestrą TSH tyrimas gali skirtis.
Tirotropino didėjimas paprastai būna laipsniškas, jis nekinta kas dieną ar kas savaitę. Esant TSH padidėjimui, gali atsirasti neįprastas nuovargis, silpnumas, be priežasties augti svoris, pasikeisti oda, sutrikti menstruacijų ciklas, atsirasti nevaisingumas, virškinimo sistemos sutrikimų, tokių kaip vidurių užkietėjimas. Dalis pacientų skundžiasi plaukų slinkimu ar kūno (ypač veido), galūnių patinimu.
Norint sumažinti TSH rodiklį, pirmiausia patariama nustatyti jo padidėjimo priežastį. Atlikus kraujo tyrimą ir radus TTH mažiau normos, galima įtarti skydliaukės hormonų perteklių organizme.
Esant sumažėjusiam tirotropino rodikliui, įtariamas skydliaukės hormonų perteklius organizme. Gali pagreitėti metabolizmas, padažnėti širdies plakimas, kristi svoris, atsirasti didesnis prakaitavimas, nuovargis, sumažėti fizinio krūvio tolerancija, raumenų skausmas, padidėti nerimas ir net prasidėti panikos atakos.
Nustačius sumažėjusį TSH, atliekami kiti hormoniniai ir nehormoniniai tyrimai, pagal tai skiriamas gydymas (dažnai prireikia vaistų, norint normalizuoti TSH ir pagerinti savijautą).
Papildomi Tyrimai
Kuomet tyrimas parodo, jog TSH per didelis ar mažiau normos, papildomai tiriami kiti hormonai, laisvas tiroksinas, arba LT4, laisvas trijodtironinas, arba LT3. Esant reikalui, atliekami antikūnių, susijusių su skydliauke, tyrimai ir pan. Įvertinęs situaciją, šiuos tyrimus skiria gydytojas, nes tik jų kompleksinis vertinimas gali padėti nustatyti, ar yra skydliaukės sutrikimas - liga, kurią reikia gydyti, ar gydymas nereikalingas.
Didžioji dauguma skydliaukės sutrikimų yra lėtiniai, tačiau per žmogaus gyvenimą sutrikimas gali kisti, progresuoti arba regresuoti, todėl reguliarus lankymasis pas gydytoją yra labai svarbus ir reikalingas.
Subklinikinė Hipotirozė (SH)
Subklinikinė hipotirozė (SH) - būklė, kuriai esant pacientui nustatomas padidėjęs tirotropinio hormono (TTH) kiekis, tačiau laisvojo tiroksino (LT4) ir trijodtironino (LT3) kiekis siekia normos ribas. SH paplitimas populiacijoje svyruoja nuo 4 iki 10 proc., o pasireiškimo rizika didesnė moterims (7,5 proc.), vyresnio amžiaus (>65 metų) asmenims (iki 15 proc.), kaukaziečiams ir pakankamai jodo gaunančiose populiacijose (iki 23,9 proc.).
Dažniausia SH priežastis yra autoimuninis tiroiditas, kitos galimos priežastys - poūmis tiroiditas, pogimdyvinis tiroiditas, skydliaukės operacijos ar radioaktyviojo jodo (J131) terapija, perteklinis jodo vartojimas, gydymas jodo turinčiais preparatais, pavyzdžiui, amiodaronu, taip pat ličio karbonato, sulfonamidų ir kitų medikamentų vartojimas, skydliaukę infiltruojančios ligos (pvz., amiloidozė, sarkoidozė, hemochromatozė, AIDS, pirminė skydliaukės limfoma), toksinai, TTH receptorių genų mutacijos, kt.
Nors SH yra subklinikinė būklė, priklausomai nuo TTH kiekio padidėjimo ir trukmės, ji gali provokuoti ar sunkinti jau esamus sveikatos sutrikimus, o nėščiosioms gali būti susijusi su padidėjusia persileidimo, ankstyvo gimdymo ir kraujavimo iš gimdos rizika, sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Ši būklė gali turėti skirtingą reikšmę paciento sveikatai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų veiksnių.
SH Diagnostika
SH diagnostika remiasi tik objektyviais tyrimų rezultatais, tokiais kaip TTH, LT4, ATPO ir / ar antikūnų prieš tiroglobuliną (TgAk) koncentracijos, skydliaukės ultragarsiniu ištyrimu, o ne subjektyviais paciento pojūčiais.
Sergant SH, TTH kiekis gali būti padidėjęs saikingai (<10 mIU/l) arba labai (>10 mIU/l). Net iki 90 proc. SH atvejų nustatomas saikingas TTH kiekio padidėjimas. Pastebėta, kad tiek sergantiems SH, tiek sveikiems asmenims būdingas cirkadinis TTH kiekio svyravimas, kai mažiausias šio hormono kiekis nustatomas ankstyvą popietę, o vakare ar naktį - maždaug 30 proc. didesnis.
Todėl SH diagnozei patvirtinti laboratorinius tyrimus rekomenduojama atlikti kelis kartus, o stebint TTH kiekį, patartina kraujo tyrimus imti tuo pačiu paros metu. Nustačius padidėjusį TTH kiekį ir siekiant atmesti hipotirozės diagnozę, būtina tirti LT4 kiekį, kuris turi siekti normos ribas. Šių hormonų stebėjimas svarbus, nes kasmet iki 5-8 proc. SH atvejų progresuoja į klinikinę hipotirozę, kurią reikia gydyti.
ATPO ir TgAk
Kadangi autoimuninis tiroiditas yra dažniausia SH priežastis, būtina tirti ATPO ir / ar TgAk kiekius, siekiant patvirtinti ar atmesti šią patologiją. ATPO tyrimas yra pats jautriausias serologinis autoimuninio tiroidito nustatymo būdas, o šių antikūnų titro padidėjimas neretai yra susijęs su didesne SH progresavimo į klinikinę hipotirozę tikimybę (ATPO teigiami - 4,3 proc. per metus, ATPO neigiami - 2,6 proc. per metus).
Skydliaukės Ultragarsinis Tyrimas
Maždaug 20 proc. SH pacientų ATPO ir / ar TgAk nėra aptinkami. Tokiu atveju verta atlikti skydliaukės ultragarsinį ištyrimą. Atliekant šį tyrimą, galima pastebėti jau ankstyvam autoimuniniam pažeidimui būdingus pokyčius - hipoechogenišką ar nehomogenišką skydliaukės audinio struktūrą.
SH ir Nėštumas
SH nustatoma apie 2-2,5 proc. nėščiųjų populiacijos. Dažniausia SH priežastis nėštumo metu yra lėtinis autoimuninis tiroiditas. 50 proc. moterų, kurioms nėštumo metu diagnozuojama SH, nustatomi padidėję ATPO titrai. SH nėštumo metu gali išsivystyti ir dėl jodo deficito.
SH nustatoma tik remiantis laboratoriniais tyrimais, o ne simptomais, pojūčiais ir klinika, nes jie gali būti susiję su gyvenimo pobūdžio pasikeitimu ir su pačiu nėštumu. Norint laiku diagnozuoti ir išvengti SH nepageidaujamų reiškinių, Amerikos endokrinologų asociacija rekomenduoja visoms pastojusioms moterims ištirti TTH kiekį, jeigu yra:
- skydliaukės simptomų;
- 1 tipo CD;
- anksčiau buvęs priešlaikinis gimdymas ar persileidimas;
- nutukimas;
- taikytas kaklo ar galvos spindulinis gydymas;
- skydliaukės ligos giminėje;
- sunkus jodo trūkumas.
Daugelio mokslinių tyrimų rezultatai įrodo, kad TTH kiekio kraujyje normos ribos nėštumo metu yra mažesnės, t. y. apatinė TTH normos riba yra sumažėjusi 0,1-0,2 mIU/l, viršutinė - 1,0 mIU/l, palyginti su tyrimo normos ribomis nenėščiosioms. Didžiausias TTH kiekio kraujyje sumažėjimas stebimas pirmojo nėštumo trimestro metu.
Taigi nėščiosioms rekomenduojama taikyti specifines TTH kiekio normos ribas kiekvienam trimestrui. Jeigu laboratorijoje nėra galimybės nustatyti vietinių nėštumo trimestrams specifinių TTH kiekio normos ribų, tuomet rekomenduojamos šios TTH kiekio normos ribos: pirmąjį trimestrą - 0,1-2,5 mIU/l, antrąjį trimestrą - 0,2-3,0 mIU/l, trečiąjį trimestrą - 0,3-3,0 mIU/l.
SH priežastis nėštumo metu gali būti jodo deficitas. Nustatyta, kad nėštumo metu dėl pagreitėjusios glomerulų filtracijos ir jodo klirenso bei transplacentinės jodo pernašos vaisiui padidėja jodo poreikis. Nėščių ir maitinančių krūtimi moterų jodo paros norma - 250 μg. Ši jodo paros norma gali būti pasiekta vartojant 150-250 μg kalio jodido tabletes arba nėščiųjų polivitaminus su jodu. Paros jodo suvartojimas nėštumo metu neturėtų viršyti 500 μg.
Hipotirozė
Hipotirozė - tai sindromas, kurio atsiradimą sąlygoja nepakankama tiroksino (T4) sekrecija skydliaukėje. Lengvo ir vidutinio sunkumo hipotirozė pasireiškia nepakankamu T4 hormono kiekiu kraujyje. Sunkesniais atvejais kraujyje trūksta ir trijodtironino (T3) - pagrindinio aktyvaus skydliaukės endokrininio komponento, veikiančio ląstelių viduje.
Pagrindiniai laboratorinės diagnostikos tikslai yra šie: 1) įvertinti skydliaukės pažeidimą; 2) diagnozuoti to pažeidimo priežastį. Diagnozuojant hipotirozę, svarbiausi laboratoriniai testai yra laisvas tiroksinas (FT4) ir tirostimuliuojantis hormonas (TSH). Jautriausias diagnozuojant hipotirozę yra TSH tyrimas.
Hipotirozės Priežastys
Pačios dažniausios hipotirozės priežastys - autoimuninės ligos, Hashimoto tiroiditas ir ankstesnė chirurginė intervencija. Pagrindiniai Hashimoto tiroidito požymiai yra padidėjusi skydliaukė, padidėjusi anti-TPO bei anti-TG koncentracija kraujyje.
Hipotirozės Gydymas
Optimalus hipotirozės gydymas - tai sintetiniai T4 preparatai, skiriami į vidų (levotiroksinas). Gydymas T4 preparatais greitai normalizuoja serumo FT4, FT3 ir TSH rodiklius. Levotiroksino tabletės išleidžiamos įvairiomis dozėmis: 25, 50, 100, 112, 125, 150, 175, 200, ir 300µg.
Vidutinė levotiroksino paros dozė, reikalinga pasiekti normalią TSH koncentraciją ligonio serume, yra 150µg (2µg/kg kūno masės), jeigu skydliaukė visai nefunkcionuoja. Tačiau kiekvieno individo organizmo poreikiai gali labai skirtis, todėl dažniausiai pasirenkama korekcijos dozė būna tarp 50 ir 150µg.
- Amžius. Vyresniems ligoniams reikia didesnės tiroksino dozės, vaikams užtenka mažesnės dozės kilogramui kūno svorio.
- Svoris. Didėjant kūno svoriui reikia didesnės dozės.
- Rezidualinė skydliaukės funkcija. Kuo labiau išsaugota skydliaukės funkcija, tuo mažiau reikia vaisto.
- Medikamentai. Kai kurie anticholesteroliniai medikamentai (rezinai) pakeičia tiroksino aktyvumą.
- Žarnyno patologija. Malabsorbcijos sindromas, uždegiminės ligos, žarnyno chirurginės intervencijos mažina T4 patekimą į organizmą.
- Lytis.
Gydymo Monitoringas ir Pradinis Gydymo Etapas
Greitis, kuriuo turi būti koreguojama hipotirozė, turi būti gerai įvertintas pradinės diagnostikos momentu. Pagrindinis pavojus - tai miokardo išemija, kuri gali pasireikšti ligoniams, turintiems koronarinių arterijų patologiją.
Gydymo efektyvumas gali būti nustatomas matuojant TSH, FT4 ir FT3 (pastarąjį - jeigu reikia). Tikslas yra pasiekti TSH normos reikšmes (matuoti TSH koncentraciją panaudojant 3-ios kartos technologiją). Taikant gydymą tiroksinu, TSH stabili koncentracija nusistovi tik po 6 savaičių gydymo.
Esant T3 toksikozei, randamas FT3 koncentracijos padidėjimas, nors jokių FT4 pokyčių nematoma. Jei skydliaukės funkcija normali, šio pokyčio nebūna. Jei yra ryški patologija, ypač kartu kritus svoriui, organizme apskritai sumažėja T3, nors išlieka normali T4 koncentracija.
Hipertirozė
Jeigu ligoniui, gydomam T4 preparatais, TSH parametras krinta žemiau normos ribos, preparato dozę reikia mažinti. Jei nėra akivaizdžių hipertirozės simptomų, būtina nuolatos kartoti TSH ir FT4 tyrimus. Jeigu psichiatrinę patologiją galima atmesti, reikia pagalvoti apie hipertirozę.
Simptomų visuma kartu su laboratoriniais rodikliais (TSH sumažėjimu ir FT4 padidėjimu) leidžia nustatyti hipertirozės diagnozę. Grave’s liga yra viena dažniausių hipertirozės priežasčių. Dažniausiai serga 20-50 metų amžiaus asmenys.
Padidėjęs radioaktyvaus jodo prijungimas būna: 1) Grave’s ligos metu; 2) toksinio daugiamazgio gūžio atveju, 3) esant solitarinei toksinei adenomai. Sumažėjęs radioaktyvaus jodo prijungimas būna: 1) tiroidito metu; 2) thyrotoxicosis factitia atvejais.
Jeigu tai thyrotoxicosis factitia (tyčinis ar netyčinis skydliaukės preparatų vartojimas), galima atlikti pagalbinį laboratorinį tiroglobulino tyrimą. Jeigu tiroglobulino koncentracija sumažėjusi, diagnozuojama thyrotoxicosis factitia. Tikros hipertirozės atveju tiroglobulino koncentracija kraujyje būna padidėjusi arba normali.
TTH ir Gyvenimo Būdas
Svarbu atkreipti dėmesį, kad TTH nereaguoja į gyvenimo būdo pokyčius. Tačiau daugelis multivitaminų, papildų (ypač skirtų plaukams ir nagams), taip pat nereceptiniai ir receptiniai vaistai gali turėti įtakos skydliaukės tyrimo rezultatams.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu krūtys didėja ir kokius pokyčius tai reiškia!
- Sužinokite viską apie trombocitozę kūdikiams: priežastys, simptomai ir svarbiausi patarimai tėvams
- Leukocitų Padidėjimas Kraujyje Nėštumo Metu: Svarbiausios Priežastys ir Gydytojų Patarimai
- Vaikiškas dviratis Panther: apžvalga ir patarimai renkantis
- Šokiruojančios priežastys, kodėl kūdikiai miršta gimdant namuose – ką turite žinoti?