TTH norma nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla. Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną.

Klausimas, ar nėštumo metu skiriasi skydliaukės hormonų tyrimų normos nuo normų, kai nesilauki, yra labai svarbus. TSH norma pirmą nėštumo trimestrą yra kiek žemesnė nei įprastai - 3,4, o ne 4 mU/ml.

Skydliaukės hormonai, ypač T4, yra labai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi, ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius, kadangi tik nuo 12-os nėštumo savaitės vaisiaus skydliaukė pradeda formuotis ir gaminti hormonus pati - o iki tol vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų. Taip pat skydliaukės hormonai kontroliuoja motinos medžiagų ir energijos apykaitą.

Nėštumo metu skydliaukės hormonų kiekis kinta dėl įvairių fiziologinių pokyčių, kurie yra būtini tiek motinos, tiek vaisiaus sveikam vystymuisi. Žmogaus chorioninis gonadotropinas (HCG) - svarbus nėštumo hormonas, kuris ne tik palaiko nėštumą, bet ir daro įtaką skydliaukės funkcijai. Šis mechanizmas padeda patenkinti padidėjusius motinos ir vaisiaus metabolinius (medžiagų apykaitos) poreikius, ypač svarbius vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Vėlesniuose nėštumo trimestruose HCG lygis stabilizuojasi, todėl TTH lygis grįžta į normą, o laisvojo T4 ir T3 kiekiai paprastai pradeda mažėti.

Subklinikinė hipotirozė (SH) nėštumo metu

Subklinikinė hipotirozė (SH) - būklė, kuriai esant pacientui nustatomas padidėjęs tirotropi­nio hormono (TTH) kiekis, tačiau laisvojo tiroksi­no (LT4) ir trijodtironino (LT3) kiekis siekia nor­mos ribas. SH nustatoma apie 2-2,5 proc. nėščiųjų popu­liacijos.

Dažniausia SH priežastis nėštumo metu yra lėtinis autoimuninis tiroiditas. 50 proc. moterų, kurioms nėštumo metu diagnozuojama SH, nustatomi padidėję ATPO titrai. SH nėštu­mo metu gali išsivystyti ir dėl jodo deficito.

Nors SH yra subklinikinė būklė, nėščiosioms gali būti susijusi su padidėju­sia persileidimo, ankstyvo gimdymo ir kraujavi­mo iš gimdos rizika, sutrikdyti vaisiaus vystymą­si. Todėl norint laiku diagnozuoti ir išvengti SH nepageidaujamų reiškinių, Ame­rikos endokrinologų asociacija rekomenduoja visoms pastojusioms moterims ištirti TTH kie­kį, jeigu yra:

• skydliaukės simptomų;
• 1 tipo CD;
• anksčiau buvęs priešlaikinis gimdymas ar per­sileidimas;
• nutukimas;
• taikytas kaklo ar galvos spindulinis gydymas;
• skydliaukės ligos giminėje;
• sunkus jodo trūkumas.

Daugelio mokslinių tyrimų rezultatai įrodo, kad TTH kiekio kraujyje normos ribos nėštumo metu yra mažesnės, t. y. apatinė TTH normos riba yra sumažėjusi 0,1-0,2 mIU/l, viršutinė - 1,0 mIU/l, palyginti su tyrimo normos ribomis nenėščiosioms. Didžiausias TTH kiekio kraujyje sumažėjimas stebimas pirmojo nėštumo trimes­tro metu.

Taigi nėščiosioms rekomenduojama taikyti specifines TTH kiekio normos ribas kiekvienam trimestrui. Jeigu laboratorijoje nėra galimybės nustatyti vietinių nėštumo trimestrams specifi­nių TTH kiekio normos ribų, tuomet rekomen­duojamos šios TTH kiekio normos ribos: pirmą­jį trimestrą - 0,1-2,5 mIU/l, antrąjį trimestrą - 0,2-3,0 mIU/l, trečiąjį trimestrą - 0,3-3,0 mIU/l.

Nėštumo metu dažniausi skydliaukės sutrikimai yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija). Hipotirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, o tai gali turėti rimtų pasekmių motinos ir vaisiaus sveikatai. Dažniausia hipotirozės priežastis yra autoimuninis tiroiditas, dar žinomas kaip Hašimoto liga. Kita priežastis - jodo trūkumas.

O hipertirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko paspartėja medžiagų apykaita. Nėštumo metu ši būklė gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Aukštas HCG lygis stimuliuoja skydliaukę ir sukelia laikinas hipertirozės būsenas. Simptomai paprastai lengvi ir dažniausiai praeina be specialaus gydymo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar moteris neserga Graves'o liga - tai jau yra autoimuninis sutrikimas, kurio metu skydliaukė gamina per daug hormonų dėl organizmo imuninės sistemos atakos. Nėštumo metu Graves'o liga gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti.

Diagnostika

SH diagnostika remiasi tik objektyviais tyrimų rezultatais, tokiais kaip TTH, LT4, ATPO ir / ar an­tikūnų prieš tiroglobuliną (TgAk) koncentracijos, skydliaukės ultragarsiniu ištyrimu, o ne subjekty­viais paciento pojūčiais.

TTH kiekis kraujo serume

SH diagnostikoje svarbiausias rodiklis - pa­didėjęs TTH kiekis. Sergant SH, TTH kiekis gali būti padidėjęs saikingai (<10 mIU/l) arba labai (>10 mIU/l). Net iki 90 proc. SH atvejų nustatomas saikingas TTH kiekio padidėjimas (3, 13).

Todėl SH diagnozei patvirtinti laboratorinius tyrimus rekomenduoja­ma atlikti kelis kartus, o stebint TTH kiekį, pa­tartina kraujo tyrimus imti tuo pačiu paros metu. Nustačius padidėjusį TTH kiekį ir siekiant atmesti hipotirozės diagnozę, būtina tirti LT4 kiekį, kuris turi siekti normos ribas. Šių hormonų stebėjimas svarbus, nes kasmet iki 5-8 proc. SH atvejų progresuoja į klinikinę hipotirozę, kurią reikia gydyti.

ATPO ir TgAk

Kadangi autoimuninis tiroiditas yra dažniausia SH priežastis, būtina tirti ATPO ir / ar TgAk kie­kius, siekiant patvirtinti ar atmesti šią patologiją. ATPO tyrimas yra pats jautriausias serologinis au­toimuninio tiroidito nustatymo būdas, o šių antikū­nų titro padidėjimas neretai yra susijęs su didesne SH progresavimo į klinikinę hipotirozę tikimybę (ATPO teigiami - 4,3 proc. per metus, ATPO nei­giami - 2,6 proc. per metus).

Skydliaukės ultragarsinis tyrimas

Maždaug 20 proc. SH pacientų ATPO ir / ar TgAk nėra aptinkami. Tokiu atveju verta atlikti skydliaukės ultragarsinį ištyrimą. Atliekant šį ty­rimą, galima pastebėti jau ankstyvam autoimuni­niam pažeidimui būdingus pokyčius - hipoecho­genišką ar nehomogenišką skydliaukės audinio struktūrą.

SH gydymas

Daugumai sergančiųjų SH gydymas nėra in­dikuotinas, tačiau, esant reikalui, gydymui ski­riamas levotiroksinas. Tyrimuose dažniausiai naudota pradinė 25-50 μg/d. levotiroksino dozė, kuri koreguo­ta pagal TTH kiekį kas 1-2 mėnesius. Įvairaus amžiaus pacientams TTH kiekio normai pasiek­ti prireikė skirtingų levotiroksino dozių, tačiau daugumai pacientų pakako 50-100 μg/d.

Siekiant optimalios levotiroksino absorbcijos, jį reikia vartoti nevalgius - 60 min. iki pusryčių arba praėjus bent 2 val. po valgio vakare prieš mie­gą.

Pradėjus vartoti levotiroksiną, TTH kiekį re­komenduojama tikrinti po 8-12 savaičių, o vais­to dozė turi būti koreguojama pagal gautus re­zultatus. Jaunesniems pacientams tikslinga pa­siekti TTH kiekio mažesnėse normos ribose - 0,4-2,5 mIU/l. Tuo tarpu senyvo amžiaus (>70- 75 metų) žmonėms tikslinis TTH kiekis gali būti didesnis - 1-5 mIU/l.

Gydomų ir negydomų pacientų stebėjimas būtinas, nes, priklausomai nuo TTH kiekio padidėjimo, iki 5-8 proc. pacientų SH progresuoja į klinikinę hi­potirozę. Taigi negy­domiems pacientams rekomenduojama skydliau­kės hormonų tyrimus kartoti po 8-12 savaičių. Jei pakartotinių tyrimų rezultatai siekia normos ribas, nėra autoantikūnų ir skydliaukės padidė­jimo, pacientas nejaučia jokių simptomų, toles­nis stebėjimas nereikalingas. Esant persistuojan­čiai SH (bent 2 kartus nustatytas padidėjęs TTH kiekis ir normalus LT4 kiekis ne mažesniu kaip 3 mėnesių intervalu) ir neskiriant gydymo sky­dliaukės veikla turi būti pakartotinai vertinama kas 6 mėnesius pirmus 2 metus, vėliau - 1 kartą per metus.

Pradėjus gydymą levotiroksinu, rekomen­duojama tirti TTH kiekį po 2-3 mėnesių, kol bus pasiektas tikslinis TTH kiekis. Vėliau TTH kiekio tyrimą rekomenduojama kartoti 1 kar­tą per metus.

Skydliaukės veiklos sutrikimų prevencija nėštumo metu

Jodas yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, ypač planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo. Taip pat nederėtų pamiršti ir sveikos bei subalansuotos mitybos, kuri yra būtina bendrai sveikatai palaikyti, bei į ją įtraukti tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip selenas ir cinkas, kurie yra ypač svarbios skydliaukės veiklai. Reikėtų vengti ir streso, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. Tokios praktikos kaip meditacija, joga ar relaksacijos pratimai gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti skydliaukės sveikatą.

Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai. Pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama tyrimus atlikti kas 4-6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jeigu skydliaukės funkcija stabilizuota, galima mažinti tyrimų dažnį ir atlikti juos kas 6-8 savaites. Po gimdymo reikėtų dar kartą patikrinti skydliaukės funkciją, nes gali atsirasti pokyčių.

Rekomenduojamos TTH normos nėštumo trimestrais

Trimestras	TTH norma (mIU/l)
Pirmas	0,1-2,5
Antras	0,2-3,0
Trečias	0,3-3,0

žymės: #Nestumo

Panašus:

• Leukocitų norma nėštumo metu: ką reiškia nukrypimai?
• Hemoglobinas nėštumo metu: norma ir ką daryti, jei nukrypimai
• Folio rūgšties norma nėštumo metu: svarbiausi patarimai ir nauda sveikatai
• Vitamino D Norma Nėštumo Metu: Kaip Užtikrinti Sveiką Nėštumą ir Vaiko Sveikatą!
• Makšties niežėjimas nėštumo metu: sužinokite pagrindines priežastis ir efektyviausius gydymo metodus
• Įkvepiantys Sveikinimai Darželio Auklėtojai: Nuoširdūs Žodžiai ir Šilti Palinkėjimai