Sveika gyvensena ir mityba yra neginčijamai svarbus veiksnys nėščios moters ir būsimo kūdikio sveikatai. Besilaukiančios moters organizme įvyksta daug pokyčių, dėl kurių padidėja ne tik bazinių maisto medžiagų, tokių kaip baltymų, riebalų ir angliavandenių, bet ir vitaminų, mikroelementų poreikis.
Nėštumo metu, net ir vartojant visavertį maistą, gali pritrūkti vaisiaus vystymuisi svarbių vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminai B ir D, omega 3 riebalų rūgštys, geležis, kalcis, jodas, kt. Kitų šaltinių duomenimis, neadekvati mityba, vitaminų ir mikroelementų trūkumas sukelia vaisiaus metabolizmo pokyčius, kurie ne tik daro įtaką nėštumo eigai, bet ir didina metabolinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, tikimybę vėliau, nes vyksta vaisiaus metabolinis programavimas. Moters mitybos būklė svarbi dar prieš pastojant.
Vitaminas D ir Nėštumas
Vitaminas D - tai riebaluose tirpus vitaminas, kurio yra piene ar sultyse. Natūraliai vitamino D gausu kiaušiniuose ir žuvyje (pvz., lašišoje). Dalis šio vitamino yra gaminama odos ląstelėse saulės ekspozicijos metu. Neatsižvelgiant į tai, ar Vitaminas D į organizmą pateko egzogeniniu (su maistu) ar endogeniniu (pasigamino organizme) keliu, tolesnis jo metabolizmas kepenyse ir inkstuose yra būtinas, siekiant sudaryti aktyvią vitamino D formą - 1,25-dihidroksicholecalciferolį, dar vadinamą kalcitrioliu.
Jis skatina kalcio rezorbciją iš žarnyno, o kalcis užtikrina sveiką kaulų mineralizaciją ir augimą. Kaip žinoma, vitaminas D labai svarbus kalcio, magnio ir fosforo pasisavinimo procesams, padeda šioms medžiagoms kauptis kauluose, taigi labai svarbus kaulų ir dantų formavimuisi. Taip pat vitaminas D dalyvauja užtikrinant gerą odos būklę ir raumenų funkciją, normalų imuninės sistemos funkcionavimą.
Vitamino D trūkumas yra nustatomas labai dažnai, ypač moterims, kurios maitinasi veganiška ar vegetariška dieta, gyvena šaltojo klimato zonoje. Lietuva yra priskiriama padidėjusiai vitamino D trūkumo rizikos zonai, todėl moterys, nevartojančios jo papildų, turi 47 proc. didesnę riziką išsivystyti šio vitamino trūkumui vasarą ir 69 proc. didesnę riziką - žiemą. Moterys, turinčios antsvorio, yra priskiriamos didesnei vitamino D trūkumo rizikos grupei, nes jų organizme šio vitamino poreikis yra natūraliai didesnis ir ne nėštumo metu.
Vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti įgimtojo rachito išsivystymą, kaulų lūžius. Nors tai yra pavojingos komplikacijos naujagimio sveikatai, tačiau nėra bendros nuomonės dėl vitamino D vartojimo būtinumo nėštumo metu. Rutiniškai visoms nėščiosioms skirti vitamino D papildų PSO nerekomenduoja. Jei vitamino D trūkumas yra stebimas atlikus 1,25-dihidroksicholekalciferiolio testą kraujyje nėštumo metu, vitamino D rekomenduojama vartoti po 200 TV kasdien. PSO rekomenduojama paros dozė visoms nėščiosioms - 5µg (200 TV).
Tikriausiai žinote, jog žmogaus organizmas gamina vitaminą D kaip atsaką į saulės spindulius. Vitamino D kiekis, kurį gamina jūsų oda, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant paros laiką, sezoną, platumą ir odos pigmentaciją. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir gyvenimo būdo, vitamino D gamyba žiemos mėnesiais gali sumažėti arba jos gali visiškai nebūti. Tokiu atveju vitamino D galite gauti iš tam tikrų maisto produktų ar papildų.
Bet kas iš tikrųjų vyksta, kai mūsų organizmas vitamino D gauna pakankamai, per daug arba per mažai? Vitaminas D skatina kalcio įsisavinimą ir palaiko tinkamą jo ir fosfatų koncentraciją organizme, jog būtų užtikrintas normalus kaulų, dantų ir kitų kaulinių struktūrų funkcionavimas.
Pagrindinės Vitamino D Funkcijos:
- Kaulų stiprinimas.
- Raumenų stiprinimas.
- Imuninės sistemos stiprinimas.
- Sveikos dantų būklės palaikymas.
Pagrindinė vitamino D trūkumo priežastis yra nepakankamas saulės spindulių gavimas. Svarbu per dieną pabūti saulėje bent 30 min., jog organizmas pats pasigamintų reikiamo vitamino D kiekį. Maisto papildai yra greitas būdas reikiamai dienos dozei užtikrinti.
Vitamino D dienos dozes galima išmatuoti mikrogramais (mcg) arba tarptautiniais vienetais (TV). Vienas mikrogramas vitamino D yra lygus 40 TV. Specifinis kiekvieno maisto papildo naudojimas ir dozavimas yra nurodytas ant jo pakuotės, tačiau jei kyla klausimas kaip vartoti ar kiek vartoti vitamino D galime atsakyti, jog svarbu laikytis rekomenduojamos dienos normos. Dažniausi vitamino D pertekliaus simptomai yra galvos skausmas ir pykinimas.
Vitamino D Svarba Nėštumo Metu
Vitaminas D nėštumo metu būtinas ir pačiai moteriai, ir vaisiui vystytis. Jis padeda pasisavinti kalcį, fosforą ir kitas į organizmą patenkančias medžiagas. Vitaminas D reikalingas mamos kaulams ir dantims, nuo jo kiekio visu nėštumo periodu tiesiogiai priklauso būsimo kūdikio kaulų mineralinis tankis. Vitaminas D svarbus ne tik pasisavinti kalcį ir fosforą, bet ir stiprina imuninę sistemą. Vitamino D stoka vaikui gali lemti dažnas viršutinių kvėpavimo takų ligas, astmą, alergijas.
Taip pat vitaminas D reikalingas ląstelėms daugintis, turi reikšmės kraujagyslių sienelių tvirtumui, normaliam kraujo spaudimui ir širdžiai. Vitamino D gauname dviem būdais: jis gaminasi poodyje, veikiant ultravioletiniams spinduliams, ir patenka su maistu. Kaip ir su saule, taip ir su maistu vitamino D negauname užtektinai, nes šio vitamino yra nedaugelyje produktų. Daugiausia vitamino D turi žuvys (lašiša, skumbrė, tunas), kiaušinio trynys, natūralioje gamtoje užaugę grybai.
Kalcio nėštumo metu reikia daugiau, nes jo turi užtekti ir mamai, ir vaiko skeletui bei kitiems organams formuotis. Jeigu nėščiosios kraujyje pritrūksta vitamino D, jis vaisiui paimamas iš mamos organizmo. Todėl būsimai mamai gali išsivystyti venų varikozė, taip pat gali nukentėti plaukai, nagai, dantys ir kaulai. Nustatyta, kad didelis vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti naujagimio traukulius, o vėliau dažnus kaulų lūžius. Didžiausia bėda trūkstant vitamino D nėščiai moteriai, kad gimęs kūdikis gali susirgti rachitu.
Ši vaikų liga dažniausiai pastebima antrąjį gyvenimo pusmetį. Dėl kalcio ir fosforo stokos, kuri susijusi su vitamino D trūkumu, pakrinka vaiko nervų sistema - jis tampa neramus, irzlus ir labai dirglus - krūpčioja įjungus šviesą arba prisilietus. Jeigu kūdikis dar ir daug prakaituoja, užkietėja viduriai, galite įtarti besivystantį rachitą. Vienas ligos požymių - suminkštėję pakaušio kaulai. Šešių mėnesių kūdikis bando sėstis, vėliau atsistoti, bet kaulai neišlaiko kūno svorio ir ima linkti.
Kad išvengtume minėtų ligų, jokiu būdu negalima vitamino D vartoti nekontroliuojamą kiekį, - perteklius gali taip pat padaryti didelę žalą ir moteriai, ir būsimam kūdikiui. Jeigu vitamino D per daug, padidėja kalcio koncentracija organizme. Riebaluose tirpus vitaminas D sunkiai pasišalina iš organizmo, o per didelis jo kiekis gali turėti įtakos vaiko fiziniam bei protiniam vystymuisi. Šį vitaminą nuolat vartojant didelėmis dozėmis gali sutrikti nervų, širdies bei kraujagyslių sistemos, susilpnėti kaulai ir raumenys. Vartojant per daug vitamino D galima apsinuodyti, todėl būtina jo gauti ne savo nuožiūra, o tiksliai, kiek reikia.
Vitamino D Trūkumas ir Nėštumo Patologijos
Vitamino D stoka turi įtakos įvairioms nėštumo patologijoms. Nustatyta, kad, esant mažesniam nei 20 ng/ml vitamino D kiekiui kraujyje, preeklampsijos tikimybė nėščiajai padidėja dvigubai. Tai pradinis nėščiųjų ligos eklampsijos etapas, kai pakyla arterinis kraujospūdis, atsiranda pabrinkimų, šlapime randama baltymo. Vėliau gali ištikti eklampsija - viso kūno traukuliai, kurie gali atsirasti nėštumo metu arba po gimdymo.
Bostono universiteto medikai nustatė, kad vitaminas D turi įtakos gimdymui, o jo trūkstant moteris gali pati nepajėgti pagimdyti natūraliai. Dvejus metus specialistai tyrė šio elemento sąsajas su cezario pjūvio operacija. Tyrime dalyvavo 253 moterys, iš kurių 17 proc. prireikė šios operacijos. Tyrimų rezultatai parodė, kad kuo daugiau trūksta šio vitamino nėščiajai, tuo didesnė cezario pjūvio operacijos tikimybė.
Mama ir būsimasis mažylis - kaip neperskiriamos obuolio puselės. Besilaukianti moteris ir jos įsčiose augantis kūdikis - lyg dvi vieno organizmo dalys, mintančios tuo pačiu maistu, kvėpuojančios tuo pačiu oru, jaučiančios panašias emocijas. Visas reikalingas maisto medžiagas ir deguonį vaisiaus organizmas gauna iš mamos kūno. Kūdikiui gimus, situacija iš esmės nepasikeičia, nes pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais visas medžiagas sparčiai augantis ir besivystantis mažylio organizmas gauna su mamos pieneliu.
Todėl labai svarbu ką būsimoji mamytė, o vėliau kūdikį žindanti moteris valgo, kokiu oru kvėpuoja, kokia jos emocinė būsena, darbo ir poilsio režimas. Milžinišką reikšmę kūdikio sveikatai, normaliam jo vystymuisi turi maistinės medžiagos, gaunamos iš moters organizmo, taigi kad kūdikis gimtų sveikas ir stiprus, būsimoji mama turi kasdien valgyti visavertį maistą, kuriame gausu svarbiausių vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių junginių.
Nėščios moters organizmui būtina gauti maždaug 300 kilokalorijų per dieną daugiau nei įprastai, tai yra iš viso apie 2500-3000 kilokalorijų. Šiuo laikotarpiu patartina maitintis reguliariai, nedidelėmis porcijomis, 5-6 kartus per dieną. Kasdien reikėtų suvartoti 1,5-2 litrus skysčių. Idealiai subalansuotą besilaukiančios moters dietą turi sudaryti 20 procentų baltymų, 30-35 procentų riebalų, o likusius 45-50 procentų - angliavandeniai. Tai svarbiausios energinės ir statybinės žmogaus organizmo medžiagos. Tačiau tam tikrų vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja net keletą kartų.
Nėščios moters organimui reikia daugiau kalcio, fosforo, cinko, magnio, jodo, geležies, vitamino D, B grupės vitaminų, o ypač folio rūgšties. Dabar jau nebediskutuojama dėl vitamino D svarbos suaugusiųjų ir mažų vaikų sveikatai: mamos, auginančios kūdikius, rekomendaciją dėl vitamino D vartojimo išgirsta jau pirmosios gydytojo apžiūros metu. Tačiau dažna vaisingo amžiaus ar besilaukianti moteris nepakankamai įvertina vitamino D svarbą ne tik savo, bet ir būsimo vaikelio organizmui.
Kaip žinoma, vitaminas D labai svarbus kalcio, magnio ir fosforo pasisavinimo procesams, padeda šioms medžiagoms kauptis kauluose, taigi labai svarbus kaulų ir dantų formavimuisi. Taip pat vitaminas D dalyvauja užtikrinant gerą odos būklę ir raumenų funkciją, normalų imuninės sistemos funkcionavimą. Taigi nėščiosios, stokojančios vitamino D, neaprūpina juo ir vaisiaus organizmo. Negana to, vitamino D stokojantiems vaikučiams blogiau auga dantys ir nagai, suglemba raumenukai ir padidėja pilvelis. Pastebėta, kad jie dažniau serga infekcinėmis ligomis, lėčiau vystosi ir auga.
Žindančioms moterims reikėtų priminti, pakankamą kiekį vitamino D su pieneliu gauna tik šio vitamino nestokojančių moterų mažyliai: ištirta, kad net ir saulėtu metų laiku 1 litre mamos pieno yra ne daugiau 50 TV vitamino D.
Rekomenduojamos Paros Normos Nėščioms Moterims
2016 m. išleistose Lietuvos gyventojams taikomose rekomendacijose „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ nurodoma, kad nėščiosioms rekomenduojama gauti 400 TV vitamino D per dieną, tačiau ir praktika, ir tyrimų duomenys rodo, kad toks kiekis beveik visais atvejais yra nepakankamas. Centrinei Europai skirtos vitamino D rekomendacijos nurodo, kad nėščiosios nuo antrojo nėštumo trimestro turėtų vartoti 1500-2000 TV/d vitamino D, kitose rekomendacijose nurodoma net 4000 TV/d.
Daugumoje nėščiosioms skirtų multivitaminų sudėtyje yra tik 400-600 TV vitamino D, todėl papildomas jo vartojimas yra būtinas. Tiksliausias būdas parinkti dozę ar įvertinti vartojamos dozės pakankamumą, yra atlikti kraujo tyrimą. Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl ir jo papildai dažniausiai yra aliejinės formos - kapsulės su kanapių, saulėgrąžų, alyvuogių aliejumi.
Gestaciniu diabetu sergančios nėščiosios turi didesnį vitamino D trūkumą nei nėščiosios, nesergančios gestaciniu diabetu. Šis vitaminas tiesiogiai veikia kasos ląsteles ir yra reikalingas normaliai insulino sekrecijai kasoje, tad jo papildų vartojimas sergant gestaciniu diabetu teigiamai veikia glikemijos ir atsparumo insulinui rodiklius.
Šviečiant saulei iš jos gaunama vitamino D dienos norma pasiekiama tuomet, jei saulėtu metu tarp 10-15 val. apie 18 proc. nuogo kūno (veidas, rankos ir kojos žemiau kelių (kaip dėvint sijoną)) yra veikiama saulės spindulių. Saulės kremai su SPF vitamino D gamybą blokuoja apie 90-99 proc. Su maistu vitamino D gauname labai mažus kiekius, kurių nepakanka patenkinti jo poreikiui. Be to, pagrindinis maisto šaltinis, kuriame yra vitamino D, yra riebi žuvis, o jos vartojimas nėštumo metu yra ribotas.
Iš kitų maisto produktų ar jų grupių, kurie yra šio vitamino šaltiniai - kiaušiniai, pieno produktai - gali būti gaunama tik nežymi vitamino D dalis. Pavyzdžiui, kiaušinis yra vienas iš daugiausiai vitamino D turinčių produktų, tačiau jame yra apie 41 tarptautinis vienetas (TV) vitamino D, o dienos poreikis svyruoja nuo 400 iki 4000 TV.
Kiti Vitaminai ir Mikroelementai Svarbūs Nėštumo Metu
Vitaminai nėštumo metu ir prieš jį yra nepaprastai svarbūs, nes dėl vaisiaus vystymosi ir daugelio gyvybiškai svarbių procesų suintensyvėjimo padidėja moters kūno maistinių medžiagų poreikis. Nėščiai moteriai nereikia valgyti už du, tačiau ji privalo pasirūpinti tinkamu maistinių medžiagų kiekiu sau ir kūdikiui. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius.
Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką. Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Dėl preparatų rūšies ir vartojimo būdo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Ginekologas, išanalizavęs būsimos mamos mitybą, geriausiai įvertins, kokius vitaminus vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą, o kurie atlieka svarbų vaidmenį antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą.
Folio Rūgštis
Folio rūgštis - vienas iš B grupės vitaminų, kurio svarba būsimojo kūdikio vystymuisi ir sveikatai neginčijama - ji padeda išvengti labai skaudžias pasekmes sukeliančių vaisiaus nervinio vamzdelio vystymosi defektų. Vienas labiausiai paplitusių nervinio vamzdelio defektų yra įskilas stuburas su įgimtu plyšiu, kai nesuaugę slankstelių lankai. Ši patologija dar vadinama spina bifida. Kitas šios kategorijos apsigimimas yra galvos smegenų vandenė.
Svarbiausias folio rūgšties šaltinis yra įvairios daržovės ir žalumynai, ypač špinatai, salotos, brokoliai, žalios pupelės. Deja, daug šviežiuose žalumynuose esančios folio rūgšties prarandama ruošiant maistą. Be to, dėl fiziologinių virškinimo ypatumų žarnyne pasisavinama mažiau nei pusė visos suvalgytuose maisto produktuose esančios folio rūgšties. Stebint besilaukiančių moterų sveikatos būklę buvo nustatyta, jog su kasdieniu maistu nėščios moters organizmas folio rūgšties gauna per mažai. Todėl sveikatos apsaugos specialistai visas būsimąsias mamytes skatina vartoti folio rūgšties maisto papildus iki nėštumo ir ankstyvojo nėštumo laikotarpiu.
Vitaminas C
Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą, o jo trūkumas neigiamai atsiliepia vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Todėl nėščiosios mityboje šio vitamino neturėtų trūkti.
Vitaminas A
Tai nėščiosioms svarbus vitaminas, nes jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina motinos ir kūdikio imuninę sistemą, teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Tačiau derėtų saugotis neigiamo vitamino A perdozavimo poveikio. Dėl jo vartojimo geriausia pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Vitaminas E
Šis vitaminas atlieka labai svarbias funkcijas būsimos mamos organizme, nes apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Tai itin stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Nėščioms moterims vitamino E trūkumas gali sukelti persileidimus.
DHA
Paskutinį nėštumo trimestrą omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant DHA, poreikis sparčiai padidėja, tačiau rekomenduojama DHA vartoti nuo pat nėštumo pradžios. Taip yra todėl, kad DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei. Tinkamos DHA dozės nėštumo metu sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pakankamas DHA kiekis taip pat sumažina pogimdyminės depresijos riziką.
Vitaminas K
Jei nėščioji dažnai kraujuoja iš nosies, tai gali reikšti, kad jai trūksta vitamino K. Trūkumą galima kompensuoti papildžius mitybą brokoliais, salotomis, špinatais ir kitomis žaliomis daržovėmis. Taip pat nereikėtų riboti bulvių, kiaušinių ir pieno produktų (ypač natūralaus jogurto) vartojimo.
Vitaminai Vyrams
Planuojamam nėštumui ypatingai ruoštis turėtų ne tik moterys. Pasirodo, labai svarbu, kad tinkamus vitaminus vartotų ir vyrai, kurie planuoja šeimos pagausėjimą.
Difolin
Kad nereikėtų rūpintis, kaip nepamiršti abiejų svarbių biologiškai aktyvių junginių, galima vartoti vieną papildą, kuriame yra ir folio rūgšties, ir vitamino D. Difolin - maisto papildas, skirtas planuojančioms nėštumą, nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims. Viena šio maisto papildo tabletė moters organizmą aprūpina 400 μg folio rūšties ir 25 μg vitamino D3.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- D vitamino trūkumas vaikui: simptomai, priežastys ir gydymas
- Vitamino C paros norma vaikui: kiek reikia ir kodėl?
- Vitamino D norma kraujyje kūdikiui: svarbu žinoti!
- Šokiruojantys faktai apie nervinės įtampos poveikį kūdikiui – ką privalote žinoti!
- Nepraleiskite Šių Būtinių Patarimų Keliaujant Su Vaikais Atostogų Metu!