Pasaulyje net 15 procentų besilaukiančių moterų nustatomas gestacinis diabetas - būklė, kurios metu nėščiosios organizme aptinkamas angliavandenių apykaitos sutrikimas. Pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės Mildos Jaržemskienės, nors liga paprastai neturi jai būdingų simptomų, gali pakenkti tiek būsimai mamai, tiek besiformuojančiam ir augančiam vaisiui. Nėštumo metu moterų organizme padidėja insulino poreikis. Nėščiųjų, arba gestacinis, diabetas atsiranda tuomet, kai organizmas išskiria nepakankamai insulino, kuris kontroliuoja gliukozės kiekį kraujyje.
Nėščiųjų diabeto simptomai ir diagnostika
Gydytoja M. Jaržemskienė teigia, kad nėščiųjų diabetas įprastai neturi jokių akivaizdžių požymių, o kai kuriuos simptomus nesunku supainioti ir su įprasta nėštumui savijauta - sergančiąją gali kamuoti dažnas šlapinimasis ar nuovargis, o kitais atvejais atsiranda ir specifinių simptomų - troškulys, perdžiūvusi burna.
„Jei cukraus kiekis kraujyje viršija 5,1 mmol/l, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas ir moteris siunčiama endokrinologo konsultacijai. Jo konsultacijos metu aptariama glikemijų savikontrolė, mitybos ir gyvenimo būdo keitimas. Visoms nėščiosioms, kurioms pirmo vizito metu nebuvo nustatytas nėščiųjų diabetas, 24-28 nėštumo savaitę atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys. Jei randamas bent vienas padidėjęs rodiklis - diagnozuojama ši liga“, - sako M. Jaržemskienė.
Nėščiųjų diabeto gydymas ir priežiūra
Nustačius nėščiųjų diabetą, nėščiosioms, anot gydytojos, išsigąsti ir nerimauti nereikia, nes daugumos moterų nėštumas būna sklandus. Gydytoja pabrėžia ir fizinio aktyvumo svarbą. Anot M. Jaržemskienės: „Nėštumo metu moterys prižiūrimos specialistų komandos - akušerio, akušerio-ginekologo, endokrinologo, o esant reikalui ir dietologo. Nėščiųjų diabeto nustatymas ir gydymas sumažina naujagimių sergamumą, nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką.
„Jei nėščiajai nustatomi padidinti glikemijos rodikliai, endokrinologas sprendžia dėl gydymo insulinu. Svarbu suprasti, kad insulinas skiriamas tik nėštumo laikotarpiu. Gliukozė iš motinos kraujo lengvai pereina per placentą ir stimuliuoja vaisiaus kasą, kuri išskiria daugiau insulino ir stimuliuoja vaisiaus augimą. Vaisiaus, kuris gamina daugiau insulino, kraujyje po gimimo gali būti mažas gliukozės kiekis, todėl naujagimiui gali prireikti specializuotos pagalbos. Ji pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog moterims, sirgusioms nėščiųjų diabetu, atsiranda 7 kartus didesnė rizika per 5-15 metų po nėštumo susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.
„Sėkmingai nėštumo ir gimdymo baigčiai svarbiausia yra gliukozės kiekio kraujyje sekimas ir korekcija pagal endokrinologų nurodymus - sveika mityba, fizinis aktyvumas ir mankšta. Kilus klausimams, visada reikėtų tartis ir konsultuotis su prižiūrinčia specialistų komanda. Mūsų tikslas bendras - sklandus nėštumas, sėkmingas gimdymas, sveika mama ir naujagimis“, - priduria Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja akušerė-ginekologė M. Jaržemskienė.
Sergančiųjų cukriniu diabetu daugėjimas
Kaip teigia Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Slaugos katedros lektorė Milda Kuskienė, cukrinis diabetas - opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, laikoma viena iš sparčiausiai augančių XXI amžiaus pasaulinių sveikatos problemų. 1 tipo cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas vaikams ir jauniems žmonėms. Jo atsiradimas susijęs su paveldimumu, autoimuniniais organizmo sutrikimais. 2 tipo cukriniu diabetu dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys ir jiems ligos priežastimi įvardijamas nesveikas gyvenimo būdas ar gretutinės, insulino gamybą ar pasisavinimą lemiančios ligos.
Nustatyta, kad 2021 m. diabetu sirgo 537 mln. žmonių visame pasaulyje. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šis skaičius gali siekti 643 mln., o iki 2045 m. - 783 mln. sergančiųjų cukriniu diabetu. Be to, 2021 m. 541 mln. žmonių nustatyti gliukozės tolerancijos sutrikimai, kurie ateityje gali sąlygoti cukrinio diabeto ligos atsiradimą. Anot M. Kuskienės, nerimą kelia ir tai, kad kasmet daugėja vaikų ir paauglių iki 19 metų amžiaus, sergančių cukriniu diabetu. Vien per 2021 metus daugiau nei 1,2 milijono vaikų ir paauglių susirgo 1 tipo cukriniu diabetu.
Lietuvoje statistiniai duomenys taip pat neguodžiantys - oficialios statistikos portalo duomenimis, 2022 metais Lietuvoje 1 tipo cukriniu diabetu sirgo 8751, o 2 tipo cukriniu diabetu - 147694 asmenys.
„Didėjantį sergamumą cukriniu diabetu lemia daugelis faktorių. Pirmiausiai - senstanti visuomenė. Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė tikimybė jam sirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Taip pat ir medicinos pasiekimai, kurie lemia greitesnę diabeto diagnostiką, geresnį diabeto gydymą. Todėl sergantieji cukriniu diabetu ilgus metus, kontroliuodami gliukozės kiekį kraujyje, gali išlikti aktyviais ir darbingais. Tačiau svarbiausia sergančiųjų diabetu skaičiaus didėjimo priežastis - nesveikas gyvenimo būdas - tai neracionali mityba, fizinio aktyvumo stoka ir nuolat patiriamas stresas“, - pagrindines augančio sergamumo cukriniu diabetu priežastis įvardija M. Kuskienė.
Cukrinio diabeto rizikos veiksniai
Lektorės teigimu, cukrinis diabetas gali būti diagnozuojamas įvairiais gyvenimo tarpsniais. „1 tipo cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas vaikams ir jauniems žmonėms. Jo atsiradimas susijęs su paveldimumu, autoimuniniais organizmo sutrikimais. 2 tipo cukriniu diabetu dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys ir jiems ligos priežastimi įvardijamas nesveikas gyvenimo būdas ar gretutinės, insulino gamybą ar pasisavinimą lemiančios ligos“, - išskiria M. Kuskienė.
Ji nurodo, kad didesnę tikimybę susirgti 1 ar 2 tipo cukriniu diabetu turi asmenys, kurių šeimoje pirmos eilės giminaičiams (tėvams, broliams, seserims ar vaikams) buvo nustatyta ši liga. Cukrinio diabeto atsiradimo riziką didina antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, medžiagų apykaitos sutrikimai bei netinkama mityba.
Anot lektorės, būtina paminėti ir nėščiųjų - gestacinį diabetą, kuris nustatomas, kai nėštumo metu dėl hormoninių organizmo pokyčių sutrinka insulino išsiskyrimas bei insulinui jautrių receptorių veikla. „Gestacinis diabetas Lietuvoje nustatomas 1,5 proc. nėščiųjų, dažniausiai nuo 20-24 nėštumo savaitės. Tikimybė susirgti gestaciniu diabetu didesnė vyresnėms nei 25 metų amžiaus, nutukusioms, kiaušidžių policistozę turinčioms moterims. Gestacinio diabeto riziką didina jei ankstesnių nėštumų metu buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas ar gimė sunkesnis nei 4 kilogramų vaikas“, - rizikos faktorius įvardija ji.
Cukrinio diabeto simptomai
M. Kuskienės teigimu, pirmieji cukrinio diabeto požymiai pasireiškia priklausomai nuo ligos tipo. „1 tipo cukrinio diabeto požymiai išryškėja gana greitai. Pirmiausia stebimas mažėjantis svoris, nors apetitas išlieka nepakitęs, vėliau pasireiškia burnos džiūvimas, troškulys ir dažnas bei gausus šlapinimasis. Pacientai skundžiasi energijos stoka, jaučia bendrą silpnumą. Ilgainiui sausėja oda, gali atsirasti odos ir gleivinių sausumas“, - nurodo M. Kuskienė.
„Susirgus 2 tipo cukriniu diabetu, liga ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl gali praeiti ne vieni metai, kol ji bus diagnozuota. 2 tipo cukriniam diabetui progresuojant atsiranda panašūs simptomai, kaip sergant 1 tipo cukriniu diabetu, taip pat stebimas galūnių šalimas, nutirpimas ir dilgčiojimas, regos sutrikimai, dažnos ir sunkiai gydomos infekcinės ligos, negyjančios žaizdos“, - teigia lektorė.
Anot jos, pajutus šiuos simptomus, ypač jei šeimoje buvo nustatyti cukrinio diabeto atvejų, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskyręs diagnostinius tyrimus galės nustatyti cukrinio diabeto ligą. Paminėtini ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai, kurių metu, net ir nejaučiant cukriniam diabetui būdingų simptomų, rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje.
M. Kuskienė pažymi, kad nustatyta cukrinio diabeto diagnozė dažnai lemia kardinalius gyvenimo būdo pokyčius. Anot jos, pagrindinis gliukozės kiekio reguliavimo principas, susirgus cukriniu diabetu - gera angliavandenių apykaitos kontrolė organizme.
„Tinkamai kontroliuojant savo ligą, keičiant gyvenimo būdą, mažėja cukrinio diabeto nulemtų komplikacijų išsivystymo tikimybė ar sulėtinamas jų progresavimas. Gera angliavandenių kontrolė leidžia užtikrinti, kad sergančiojo diabetu gyvenimas beveik nesiskirtų nuo sveiko žmogaus. Tačiau sergantysis cukriniu diabetu turi išmokti gyventi su šia liga harmoningai derinant tris veiksnius: tinkamą mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą ir, jei reikia, gydytojo paskirtą medikamentinį gydymą“, - sako M. Kuskienė.
Svarbaus sveiko gyvenimo būdo
Lektorė pažymi, kad fizinis aktyvumas - svarbi cukrinio diabeto valdymo dalis. Svarbu pasirinkti tinkamą ir mėgstamą fizinio lavinimo, mankštos būdą, priklausomai nuo pomėgių ir fizinio pasiruošimo. Ji pabrėžia, kad fiziškai aktyvūs sergantieji cukriniu diabetu geriau kontroliuoja ligą, gerina kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų veiklą, lengviau įveikia stresą.
„Sveika ir subalansuota mityba yra vienas iš esminių veiksnių, padedančių sėkmingai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir palengvinti cukrinio diabeto eigą. Sergantiesiems cukriniu diabetu rekomenduojama pilnavertė, subalansuota mityba, todėl ir draudžiamų produktų nėra. Pagrindinė mitybos taisyklė - užtikrinamas santykis tarp suvartoto maisto ir išeikvotos energijos. Kiek energijos gaunama su maistu, tiek pat jos būtina išeikvoti fizinio aktyvumo metu“, - teigia M. Kuskienė.
Lektorė įspėja, kad sergantiems cukriniu diabetu rekomenduojama atsisakyti alkoholio, nes jis didina vienos iš diabeto komplikacijų - hipoglikemijos riziką. Anot jos, pavartojusio alkoholio ir hipoglikemiją patiriančio asmens savijauta yra panaši, todėl yra didelė tikimybė laiku nepastebėti sumažėjusio gliukozės kiekio kraujyje.
„Susirgus cukriniu diabetu svarbu bendradarbiauti su medikų komanda - šeimos gydytoju, gydytoju endokrinologu, bendruomenės slaugytoju, slaugytoju diabetologu bei dietologu. Laiku ir tinkamai paskirtas gydymas, nuolatinė gliukozės kiekio kontrolė kraujyje bei specialistų konsultacijos svarbi cukriniu diabeto kontrolės dalis. Specialistai konsultacijų metu išmokys, kaip tinkamai matuoti gliukozės kiekį kraujyje, kaip pasirinkti naudingiausius maisto produktus, kokie ligos simptomai rodo ligos paūmėjimą. Laikantis jų rekomendacijų galima išvengti cukrinio diabeto komplikacijų, išlikti aktyviems ir darbingiems“, - pabrėžia M. Kuskienė.
Cukrinio diabeto komplikacijos
Ne visi, išgirdę cukrinio diabeto diagnozę, skuba keisti mitybos ir gyvensenos įpročius. M. Kuskienė įspėja, kad ilgai nediagnozuotas cukrinis diabetas arba prastai reguliuojamas gliukozės kiekis kraujyje gali lemti diabeto komplikacijų atsiradimo tikimybę. Diabeto komplikacijų rizika išauga vyresnio amžiaus asmenims ir tuomet, kai cukriniu diabetu sergama ilgą laiką. Anot lektorės, kai kurios komplikacijos gali net būti mirties priežastimi.
„Viena sunkiausių ūminių cukrinio diabeto komplikacijų - diabetinė koma, kuri ištinka, kai organizmui trūksta insulino, kai ligonis laiku nesusileidžia insulino, riebiai pavalgo, suserga kita sunkia liga ir todėl, sutrikus riebalų apykaitai, kaupiasi nuodingi tarpiniai produktai - acetoninės medžiagos. Hipoglikeminės komos metu atsiranda silpnumas, krečia šaltis, ligonis tampa irzlus, vėliau netenka sąmonės, gali prasidėti traukuliai. 1 tipo cukriniam diabetui būdinga dar viena komplikacija - diabetinė ketoacidozė. Apie 16 proc. ligonių, kilus šiai komplikacijai, miršta. Prie rizikos veiksnių priskiriama nepakankama insulino dozė, įtampa, chirurginės procedūros, traumos, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, nėštumas ir gretutinės ligos“, - mirtimi galinčias pasibaigti komplikacijas išskiria M. Kuskienė.
Esama ir daugiau cukrinio diabeto komplikacijų, kurios ilgainiui gali būti rimtų organizmo pažeidimų ir negalios priežastimi. Viena jų yra hiperglikemija - padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, siekianti daugiau nei 7 mmol/l. Sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinė hiperglikemija, net ir nedaug padidėjus gliukozės koncentracijai kraujyje, per kelerius metus gali sukelti organų ir jų sistemų veiklos sutrikimus, tarp jų - inkstų, nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimus.
„Ne mažiau pavojinga komplikacija yra diabetinė vaskulopatija - cukrinio diabeto sąlygotas kraujagyslių pažeidimas, dėl kurio organizme sutrinka kraujotaka, didėja miokardo infarkto, insulto ir išeminės širdies ligos rizika. Cukrinio diabeto pažeistose kraujagyslėse ypatingai greitai progresuoja aterosklerotiniai pažeidimai. O diabetinė nefropatija - viena dažniausių priežasčių, sukeliančių inkstų veiklos nepakankamumą. Šis cukrinio diabeto sąlygotas inkstų pažeidimas pasireiškia trečdaliui sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu. Sergant cukriniu diabetu, ilgainiui pažeidžiamos inkstų glomerulų kraujagyslės, dėl to sutrinka normali inkstų filtruojamoji veikla“, - komplikacijas vardija M. Kuskienė.
Tarp galimų komplikacijų yra ir diabetinė retinopatija - asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, išsivysto regos sutrikimų dėl nepakankamos kraujotakos akių kraujagyslėmis, dėl to sukeltos kapiliarų deformacijos ir iš kapiliarų išsiskyrusių m...
Cukrinis diabetas nėštumo laikotarpiu
Cukrinis diabetas nėštumo laikotarpiu, nepatikslintas, yra liga, kuri paveikia endokrininę sistemą, ypač kasą, kuri yra atsakinga už insulino gamybą. Insulinas yra hormonas, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Nėštumo metu organizmas patiria hormoninius pokyčius, kurie gali paveikti insulino veikimą, todėl gali kilti problemų su gliukozės metabolizmu.
Cukrinis diabetas nėštumo laikotarpiu, nepatikslintas, apima situaciją, kai nėščios moters organizmas nesugeba efektyviai naudoti insulino, dėl ko padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Ši liga gali išsivystyti tiek moterims, kurios jau turėjo diabetą prieš nėštumą, tiek tiems, kurie pirmą kartą susiduria su šia problema nėštumo metu.
Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti susijusios su hormoniniais pokyčiais, kurie vyksta nėštumo metu. Hormonai, tokie kaip progesteronas ir estrogenas, gali sumažinti insulino jautrumą, todėl organizmui reikia daugiau insulino, kad būtų galima kontroliuoti gliukozės kiekį. Cukrinio diabeto nėštumo laikotarpiu diagnostika vyksta atliekant kraujo tyrimus, kurie matuoja gliukozės kiekį.
Dažnai naudojami gliukozės tolerancijos testai, kurie padeda nustatyti, kaip organizmas reaguoja į gliukozę. Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius metodus. Medicininiai sprendimai dažnai apima insuliną, kuris padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Be to, gali būti skiriami vaistai, skatinantys insulino gamybą. Nemedicininiai sprendimai apima mitybos pokyčius, tokius kaip mažesni angliavandenių kiekiai ir subalansuota dieta, taip pat fizinį aktyvumą, kuris padeda kontroliuoti svorį ir gliukozės kiekį.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Neįtikėtini Troškulio Pabaigos Nėštumo Metu Priežastys ir Efektyvūs Sprendimai
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Unikalūs Diplomų Pavyzdžiai Vaikams: Kūrybiškumo Ir Personalizacijos Idėjos
- Apyrankės vaikams nuo uodų: veiksminga apsauga be cheminių medžiagų