Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas iš tikrųjų reiškia būti Izraelio piliečiu, atsižvelgdami į žydų istoriją Lietuvoje, kultūrines tradicijas ir pilietiškumo sampratą.

Žydų Bendruomenė Lietuvoje: Istorinis Kontekstas

Septynis amžius Lietuva, tuometinė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK), buvo vienų iš didžiausių ir žinomiausių žydų bendruomenių namais. Lietuvos kunigaikščiai garsėjo pakantumu ir pragmatiškumu, taigi leido savo valstybėje gyventi ne tik krikščionims, stačiatikiams, katalikams, vėliau ir protestantams, bet ir musulmonams, karaimams ir žydams. 1388 m. Vytautas Didysis suteikė privilegiją Brastos žydams. Tai pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minimi žydai istorinėje Lietuvoje, ir tradiciškai tai laikoma žydų bendruomenės įsikūrimo šalyje data.

Žydų bendruomenės įtaka ir autoritetas buvo toks didelis, kad kai didysis kunigaikštis Aleksandras, sekdamas Ispanijos „karalių katalikų“ pavyzdžiu, 1495 metais pamėgino išvyti žydus iš Lietuvos, jam po kelerių metų teko atšaukti savo įsaką ir šis epizodas teliko istorijos kuriozu. 1503 m. tas pats valdovas paskelbė privilegiją, leidžiančią žydams sugrįžti.

Žydai buvo varomoji ekonomikos jėga ir viduramžiais, ir carinėje Rusijoje, ir nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje. Šiuolaikinių istorikų nuomone, būtent žydai buvo elementas, padedantis Rytų Europoje susiformuoti daugiatautei miesto kultūrai. Dėl jų aktyvumo klestėjo prekyba, amatai, finansai, įvairaus pobūdžio paslaugos. Nemunu ir Dauguva jie plukdė medieną, linus, kanapes ir kitą produkciją į Europą, atveždavo į Lietuvą europietiškų prekių ir gamino vietines. Neturėdami žemės nuosavybės teisės, jie nuomodavo ištisus dvarus, miestelius, malūnus ir karčemas, tokiu būdu kurdami išplėtotą ūkinę struktūrą.

Litvakų Identitetas

Lietuva savo ruožtu padarė didžiulę įtaką ypatingam žydų „litvakų“ identiškumo formavimuisi. Terminas litvakas apibūdina iš daug platesnės geografinės teritorijos (daugmaž sutampančios su buvusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorija) kilusius žydus, kalbėjusius lietuviška jidiš kalbos tarme.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo viena iš didžiausių Europos valstybių. Savo šlovės viršūnėje, XIV-XV amžiuje, ji užėmė dabartinę Lietuvos ir Baltarusijos teritoriją, taip pat dalį Ukrainos, Rusijos ir Latvijos žemių. 1569 metais, po Liublino unijos, ji galutinai tapo Lenkijos dalimi, tačiau Lietuvos žydai liko ištikimi savo ankstesnei tėvynei.

Žydų istorinėje atmintyje Lietuva - „Lite“ - tebesidriekia nuo Bresto ir Gardino iki Starodubo ir Černigovo, jos ribos apima jidiš dialekto, XX amžiuje tapusio literatūrinės kalbos pagrindu, paplitimo erdvę. Etninė Lietuva, tai yra gana nedidelė buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis ties Nemuno viduriu ir žemupiu, turėjo žydišką pavadinimą „Zamut“, kilusį iš lietuvių kalbos žodžio „Žemaitija“ ir jam artimo slaviškojo „Žmudz“.

Kultūrinis Paveldas ir Kūrėjai

Lietuva išugdė daugybę žymių žydų menininkų, rašytojų ir mokslininkų. Tarp jų:

  • Grigorijus Kanovičius: Rašytojas, vaizduojantis Lietuvos žydų likimą.
  • Chaimas Gradė ir Avromas Sutzkeveris: Modernistinės menininkų grupės „Yung Vilne“ nariai.
  • Aizikas Mejeris Dikas: Laikomas pirmuoju profesionaliu rašytoju, rašiusiu jidiš kalba.
  • Abraomas Mapu: Grožinės literatūros hebrajų kalba pradininkas.
  • Šmerkė Kačerginskis: Prisidėjo prie žydų kultūros vertybių gelbėjimo Holokausto metu.
  • Lėja Goldberg: Rašytoja, vaikystę praleidusi Kaune.
  • Neemija Arbit Blatas ir Lazaris Segalas: Dailininkai, gimę Lietuvoje.
  • Markas Antokolskis: Skulptorius, gimęs Vilniuje.
  • Clara Rockmore: Muzikantė, priimta į Sankt Peterburgo konservatoriją būdama ketverių metų.
  • Lawrence Harvey: Aktorius, gimęs Joniškyje.

Vilniaus Gaonas: Išmintis ir Tradicijos

Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano (1720-1797) vardas šiandien puikiai žinomas daugeliui Lietuvos gyventojų. Elijas ben Saliamonas Zalmanas gimė Sialiecų kaime dabartinės Baltarusijos teritorijoje, religinių mokslininkų šeimoje. Vilniaus Gaono asketizmas tapo vienu ryškiausių jo asmenybės bruožų: didžiąją savo laiko dalį jis skyrė individualioms studijoms. Tačiau net ir toks uždaras gyvenimo būdas nesustabdė sklindančio garso apie jo neįtikėtiną išmintį.

Vilniaus Gaonas domėjosi ne tik religiniais klausimais - jis laikėsi tuo metu itin progresyvios nuomonės, kad pasaulietinių mokslų žinios gali padėti geriau suprasti šventuosius raštus, todėl studijavo gramatiką, matematiką, astronomiją. Vilniaus Gaonas tapo lietuviško judaizmo tradicijos saugotoju ir yra žinomas dėl kovos prieš chasidizmą.

Pilietiškumas ir Tapatybė

Laisvas žmogus, kuriam rūpi jo bendruomenės reikalai, antikinėje Graikijoje buvo vadinamas polites, pilietis. Pilietybė, pilietiškumas mūsų giliojoje kalbinėje atmintyje - tai, kas pilna, supilama, pilnatvė. Tai mūsų pripildyta gyvenamoji vieta, mūsų supiltas aruodas, mūsų rankomis kartu supilama aukštuma, kalnas, ant kurio gali būti pastatyta pilis, sauganti tą gyvenimo pilnatvę.

Svarstydami apie pilietiškumą atsimintume du savus, autentiškus klasikinių europietiškųjų sąvokų atitikmenis: graikų polis - pilis, romėnų civitas - šeima. Pilietiška - rinktis draugėn, nepilietiška - susibarti ir išsivaikščioti.

Europos Sąjungos Finansai ir Integracija

Europos Sąjungos finansai skirti stiprinti valstybių narių gebėjimus tobulinti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti trečiųjų šalių piliečių integracijai skirtą politiką. Tai apima migrantų integraciją, laisvą asmenų judėjimą ir bendradarbiavimo politiką su trečiosiomis šalimis.

Sritis Tikslas
Finansų valdymas Efektyvus ES lėšų panaudojimas
Migrantų integracija Trečiųjų šalių piliečių įtraukimas į visuomenę
Bendradarbiavimo politika Santykiai su užsienio valstybėmis

žymės: #Gime

Panašus: