Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos - dopamino - kiekio sumažėjimas nervų sistemos dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl, ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas.
Parkinsono ligos priežastis nėra aiški. Panašu, kad kai kurie žmonės paveldi genetinį polinkį susirgti šia liga.
Parkinsono Ligos Simptomai
Parkinsono ligos simptomai - kalbos ir pusiausvyros sutrikimai, judesių sulėtėjimas, eisenos pasikeitimai, galūnių bei kūno sukaustymas, galvos ir galūnių drebėjimas, orientacijos pablogėjimas, rijimo sutrikimas, sulėtėjęs mąstymas. Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka, rečiau koja, vėliau - kitos galūnės. Gali drebėti apatinis žandikaulis, galva, kartais ir visas kūnas. Drebėjimas matomas esant ramybės būsenai ar būnant tam tikroje pozoje.
Parkinsono liga nežino socialinių, etninių, ekonominių ar geografinių ribų. Parkinsono liga pasaulyje serga apie 1,4 proc., kiekvienais metais diagnozuojama apie 60,000 naujų atvejų žmonių, vyresnių kaip 55 metų. Žymesnio skirtumo tarp lyčių nenustatyta. Retai susergama iki 40 metų amžiaus - tada diagnozuojama jaunatvinė (juvenilinė) Parkinsono liga. Ši forma sudaro apie 5 proc. visų ligos atvejų. Apie 80 proc. parkinsonizmo simptomus patiriančių ligonių serga idiopatine Parkinsono liga, apie 20 proc. - antriniu parkinsonizmu, maždaug 7 proc. iš jų šie simptomai vystosi dėl kitų neurodegeneracinių pakitimų.
Parkinsono Liga Lietuvoje
Lietuvoje sergančiųjų Parkinsono liga yra virš 10 tūkstančių. Iš viso Parkinsono liga Lietuvoje serga maždaug 11-12 tūkst. žmonių. Lietuvoje kasmet patvirtinama daugiau nei 1,5 tūkst. naujų Parkinsono ligos atvejų. Dažniausiai liga pasireiškia vyresniems negu 50 metų asmenims. Tačiau pasitaiko atvejų, kai liga užklumpa ir jaunesnius žmones. Pasaulinė statistika rodo, kad vienam iš dešimties pacientų liga prasideda nesulaukus 50 metų amžiaus.
Parkinsono ligai būdinga lėtai progresuojanti eiga su skirtingu simptomų vyravimu. Reabilitacijos priemonės, jų apimtys priklauso nuo žmogaus funkcijų sutrikimo lygio, savarankiškumo kasdieninėje veikloje. Kadangi, liga nuolat progresuojanti, tai turi įtakos ir gyvenimo būdo pasikeitimui. Progresuojant ligai gali būti, kad reiks įvertinti tai, ką sergantysis gali realiai toliau daryti ir ką reikia keisti jo kasdieninėje veikloje. Gyvenimo būdo ar kokybės pokyčiai kiekvienam sergančiajam yra individualus dalykas. Ši lėtinė neurodegeneracinė liga lemia vis prastėjančią savijautą ir gyvenimo kokybę. Dėl to kenčia pacientai ir jų artimieji.
„Nors medicinos mokslas dar neatrado būdų ir metodų, kaip visiškai užkirsti kelią Parkinsono ligai, tačiau gydant šią ligą yra pasiekta pažanga“, - sako Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas dr. Andrius Radžiūnas. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių valdyti jos eigą.
Gydymo Būdai
Pagrindinis Parkinsono ligos gydymo būdas yra vaistai. Vis dėlto ilgainiui medikamentų poveikis silpsta ir gydytojams neurologams tenka ieškoti kitų išeičių. Sunkia ligos forma sergantiems pacientams gali būti taikomi šiuolaikiniai gydymo būdai - stereotaksiniai metodai, tokie kaip radiodažnuminė branduolių destrukcija, gama peilio radiochirurgija ar gilioji smegenų stimuliacija (GSS). GSS terapiją Dr. A.Radžiūnas įvardija kaip pavyzdį, rodantį, jog neuromoduliacijos metodas yra vienas iš pažangiausių Parkinsono ligos gydymo būdų.
Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos specialistų komanda GSS procedūras sėkmingai atlieka jau vienuolika metų. Iki šiol Lietuvoje GSS procedūros yra atliktos maždaug 180 pacientų. Paprastai GSS chirurginės procedūros metu pacientui implantuojama po vieną elektrodą abiejose smegenų pusėse bei neurostimuliatorius krūtinės srityje. Įranga visą parą siunčia elektrinius impulsus į smegenų sritį, kuri kontroliuoja judėjimą. Šie impulsai efektyviai slopina Parkinsono ligos simptomus. Elektrinę stimuliaciją galima reguliuoti, atsižvelgiant į individualaus paciento būklę. Be to, terapija gali padėti sumažinti vartojamų vaistų kiekį. Anot neurologų, šis metodas kokybiškai pakeičia pacientų, sergančių Parkinsono liga, gydymo strategiją.
Būklės gerėjimą pacientai pradeda jausti po procedūros praėjus kelioms savaitėms - palengvėja tiek jų pačių, tiek artimųjų gyvenimas. Su minimalia priežiūra GSS terapija veikia taip, kad sunkiai sergantys pacientai sugeba pakilti iš lovos, apsirengti, valgyti ir užsiimti kita kasdiene veikla. Motorinės funkcijos pažanga išlieka akivaizdi ir praėjus 10 metų po implantacijos. GSS yra pagrindinė judėjimo sutrikimų terapija ir yra įtraukta į Europos neurologinių draugijų federacijos (EFNS) gaires.
Dažniausiai procedūra atliekama pacientams, kuriems liga diagnozuota daugiau nei 5 metus ir kurių medikamentinis gydymas nebeteikia tokių rezultatų kaip anksčiau. GSS procedūras finansuoja Valstybinė ligonių kasa. Neurologai atkreipia dėmesį, kad Parkinsono liga yra antra labiausiai pasaulyje paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos. Tiksli Parkinsono ligos priežastis vis dar nežinoma.
Penki Faktai Apie Parkinsono Liga
- Tiksli Parkinsono ligos priežastis nežinoma: Pirmąkart ligos simptomai aprašyti prieš daugiau negu 200 metų - britų gydytojas Jamesas Parkinsonas 1817 metais parašė straipsnį apie drebantįjį paralyžių, remdamasis savo stebėjimais. Tačiau mokslininkai iki šiol nerado tikslios priežasties, dėl kurios kyla ši lėtinė neurodegeneracinė liga.
- Kamuoja ne tik vyresnio amžiaus žmones: Parkinsono liga yra paplitusi visame pasaulyje, skirtingose etninėse grupėse. Liga kamuoja ir vyrus, ir moteris. Sergančiųjų skaičius visame pasaulyje gali siekti net 10 milijonų. Apskritai, Parkinsono liga yra antra pasaulyje labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos.
- Drebėjimas - ne vienintelis ligos simptomas: Parkinsono ligą gydytojai neurologai neretai pavadina nematoma, nes pastebimi požymiai pasireiškia ne visiems pacientams. Klaidingai manoma, kad liga sukelia tik galūnių drebėjimą. Jau seniai žinoma, kad drebėjimas pasireiškia ne visiems pacientams. Apskritai, ligos simptomų yra daug ir kiekvienam sergančiam jie pasireiškia skirtingai.
- Gydymas - ne tik vaistais: Parkinsono liga yra neišgydoma, tačiau šiuolaikiniai gydymo metodai padeda palengvinti simptomus ir palaikyti gyvenimo kokybę. Vaistai yra pagrindinis gydymo būdas, tačiau pacientams medikamentų tenka vartoti išties daug - net po 20-25 tabletes kasdien.
- Parkinsono liga turi daug veidų: Medikai pabrėžia, kad Parkinsono ligos diagnozė - ne mirties nuosprendis. Svarbiausia laiku imtis tinkamų gydymo priemonių. Kiekvieno paciento atvejis yra labai individualus, todėl ligos eigą būtina įdėmiai sekti.
žymės:
Panašus:
- Demencija sergančiųjų globa artimiesiems: pagrindiniai iššūkiai ir veiksminga pagalba
- Nepakeičiamas Sergančiųjų Gebėjimų Vertinimo Prašymo Forma Dėl Globos Suteikimo – Išsamus Pavyzdys, Kurio Nepamiršite!
- Skarlatina Vaikams: Atpažink Simptomus, Sužinok Priežastis ir Efektyvų Gydymą
- Neįtikėtina Manto kelionė Balsas Vaikuose: Patricijos žingsniai link Lietuvos šlovės
- Sužinokite, Kas Iš Tikrųjų Yra Gimimo Skaičius Ir Kaip Jis Gali Pakeisti Jūsų Gyvenimą!