Velionies arkivyskupo Teofiliaus Matulionio asmuo sušvito Lietuvos gyvenime labai savita šviesa, kuri pasklido ne tik Lietuvos, Latvijos, Rusijos žemėse, bet ir už Atlanto vandenyno, ypač Šiaurės Amerikoje, kur nuo seno yra įsikūrusi gana gausi lietuvių išeivija. Toji šviesa buvo ne mokslinė, ne politinė, ne valstybinė, o asmeninė, moralinė, spindinti krikščioniškomis vertybėmis.
Ši monografija yra anų žingsnių liudijimas, o jos medžiaga buvo telkiama per daugelį metų abiejose Atlanto pusėse - Europoje ir Amerikoje. Žinoma, daugiausia jos buvo sutelkta Lietuvoje. Istorikas kun. dr. J. Stakauskas žymią jos dalį surinko iš paties arkiv. T. Matulionio.
Palaimintasis T. Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Alantos apylinkėje, Kudoriškio vienkiemyje. T. T. Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Alantos apylinkėje, Kudoriškio vienkiemyje. Pakrikštytas Alantos bažnyčioje. Antalieptė (Zarasų r.). Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Buvęs karmelitų vienuolynas ir mokykla, kur Teofilius lankė pradžios mokyklą.
Matulionių Šeima
Gal dar XVIII šimtmečio pabaigoje ir neabejotinai XIX šimtmečio pačioje pradžioje Žibėčių kaime, Aluntos parapijoje, gyveno paprastų ūkininkų šeima - Marcijonas Matulionis su savo žmona Jieva Telksnyte. Seneliai: Marcijonas Matulionis ir Ieva Telksnytė-Matulionienė iš Žibėčių; Gabrielius Juočepys ir Ona Strazdaitė-Juočepienė.
Jų tėvas Jonas Matulionis sirgo nervais ; kartą, eidamas į Debeikių šv. Adomo pirmosios žmonos Raškevičiūtės (Skiemonių par.) duktė Joana, vėliau Kraujalienė, ir sūnus Alfonsas atsidūrė Amerikoje. Vyskupas Teofilius buvo su Joana susitikęs Čikagoje 1935 m. Ji turėjo dukterį Leliją, g. 1920 m., ir sūnų Otoną, g. 1924 m. Matas buvo vedęs kitą Raškevičiūtę (Adamienės seserį), gyveno ir mirė Žibėčių kaime.
Vysk. Teofiliaus tėvas Jurgis Matulionis buvo žmogus tvarkingas ir taupus ; su banko pagalba įsigijo netoli Skiemonių nemažą, dviejų ar trijų valakų, vienkiemį - Kudoriškį. Jurgis Matulionis buvo tipiškas Lietuvos kaimo žmogus - protingas ir apdairus. Įsigydamas Kudoriškį, jis susisuko sau lizdą ir tik tada, jau būdamas 36 metų, vietos klebono paragintas, vedė jauną 19 metų mergaitę iš Bajorų kaimo - Oną Juočepytę.
1870 m. vasario 1 d. įvyko Jurgio ir Onos Juočepytės santuoką palaimino Aluntos klebonas kun. Jurgis ir Ona Matulioniai, gyvendami Kudoriškyje, susilaukė trijų sūnų : Jono (1871-1920), Teofiliaus (1873.VI.22 [n. st. VII.4]-1962.VIII.20) ir Juozo (1875-1955). Jaunoji motina ketvirto kūdikio jau nesulaukė - mirė gimdydama. Teofiliui tada buvo ketveri metai, ir jis tik prisimena, kad karste šalia motinos buvo padėtas nedidelis ryšulėlis su jos negyvu kūdikėliu...
Kudoriškis šiandien
Jei dabar važiuosi iš Skiemonių Skudutiškio link, netoli už kapinių pamatysi prie kelio užrašą : Kolūkis Kibirkštis. Ten pat ir nedidelis Ažionių kaimas. Už to kaimo, apie 5 km. nuo Skiemonių, dešinėje kelio pusėje, ir bus Kudoriškis, arkivyskupo Teofiliaus gimtinė. Tai ne kaimas ir ne vienkiemis, bet greičiau viensėdis ar nedidelis dvarelis.
Ir mūsų laikais Kudoriškio sodyba apaugusi dideliais, senais medžiais, o jos ūkio pastatai stambūs, kaip seno dvaro. Gyvenamojo namo pusė nugriauta, bet ir dabar jis neprarado proporcijų bei normalios išvaizdos. Kiek atsimena žmonės, Kudoriškį valdė Karveliai, o viena Karvelytė buvo ištekėjusi už Satkūno, ir jai buvo duota 12 ha iš bendro ploto. Ši sodyba dabar vadinama Aukštakalniu.
Minint Skiemonių parapijos 500-ąsias metines, T. Matulionio gimtajame Kudoriškio kaime, šalia jo gimtosios sodybvietės prie vieškelio, buvo pastatytas, pašventintas ir medine tvorele aptvertas kryžius, skirtas jo tėviškei prisiminti (2000 m.), prie kryžiaus prikalta medinė lentelė su išpjaustytu įrašu: "Kankinio / arkivyskupo / Teofilio / Matulionio / tėviškei / prisiminti / 1873-1962".
Aluntos Šventovė
Alunta arba, anot žinovų, Alanta (lotyniškai nuo seno rašoma Owantha) yra viena seniausių ne tik Lietuvoje, bet gal ir Europoje, gyvenviečių. Alanta (Molėtų r.). Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia - arkivyskupo tėvų Jurgio ir Onos Juočepytės santuokos (1870 02 01) bei Teofilio krikšto (1873 07 01) vieta. Šalia bažnyčios esančiose kapinėse yra Teofilio mamos Onos Matulionienės kapas.
Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad 1436 m. Žygimantas Kęstutaitis Aluntos dvarą buvo atidavęs Kristinui Astikui. Šio palikuonis Jokūbas (Macislavo vaivada) 1534 m. pastatydino Aluntoje mūro šventovę ir pavadino šv. Jokūbo vardu. Yra duomenų, kad ir anksčiau (prieš 1522 m.) Alunta turėjo medinę bažnytėlę.
Senoji mūro šventovė išstovėjo Aluntoje iki 1904 metų, kai ją sugriovus toje pat vietoje buvo pastatyta dabartinė - didesnė ir gražesnė. Ji buvo užbaigta kun. D. Vainausko 1909 m.
Ši sodyba dabar vadinama Aukštakalniu. Jau mūsų laikais Karveliai, kaip pasiturį žmonės, turėjo palikti savo ūkį. Dabar ten gyvena kolūkiečių šeimos. Skiemonių bažnytkaimis dabar yra Anykščių rajone, 2 km į pietryčius nuo gero asfaltuoto kelio, jungiančio Ukmergę su Utena.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Deividas Matulionis: Įkvepiantis gyvenimo kelias ir gimtoji vieta atskleista!
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Kodėl kūdikis nenori vartytis? Atraskite pagrindines priežastis ir efektyvius sprendimus!
- Genetinė konsultacija nėštumo metu dėl toksoplazmozės – svarbiausi patarimai ir rizikos vertinimas