Deividas Matulionis yra žinomas Lietuvos diplomatas, 2020-ųjų balandį pradėjęs eiti Lietuvos ambasadoriaus prie NATO pareigas. Diplomato karjera apima įvairius svarbius postus, o jo patirtis ir įžvalgos vertinamos tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.
Kol kas informacijos apie tikslią Deivido Matulionio gimimo vietą nėra daug. Tačiau, remiantis prieinama informacija, aišku, kad jis yra Lietuvos pilietis ir didžiąją savo karjeros dalį skyrė Lietuvos interesų atstovavimui tarptautinėje arenoje.
Diplomatinė karjera
D. Matulionis baigs Lietuvos ambasadoriaus prie NATO pareigas balandžio 17 dieną. Dekretą, kuriuo D. Matulionis atšaukiamas iš Lietuvos ambasadoriaus prie NATO pareigų, prezidentas pasirašė kovo pradžioje. Teigiama, kad Briuselyje D. Matulionį turėtų pakeisti darbą Valstybės saugumo departamente (VSD) baigiantis Darius Jauniškis. Netrukus šį klausimą žada aptarti Ministrų kabinetas.
D. Matulionis LRT televizijai teigė: „Pasiruošęs priimti bet kokius pasiūlymus“, „Negaliu pasakyti nei „taip“, nei „ne“. Būtų nekorektiška, kol nėra galutinio sprendimo“. Diplomato teigimu, kai bus pasiūlymas, tada ir pasakys. Šiuo metu jis ruošiasi pabaigti kadenciją, atsisveikinti su kolegomis ir grįžti į Vilnių.
Vydūno atminimo įamžinimas Detmolde
Šiaurės Reino Westfalijoje, Detmolde, kasmet vykstančiose Europos dienose šiemet paminėtas Vydūnas, praleidęs šiame mieste paskutinius septynerius savo gyvenimo metus. Atidengta atminimo lenta, to paties pastato nišoje pastatyta Liongino Garlos sukurta bronzinė Vydūno skulptūra. Šiame name po karo buvo įkurta viena iš Jungtinių Tautų pagalbos ir atstatymo organizacijos (UNRRA) stovyklų, skirta pabėgėliams iš Lietuvos, perkeltiesiems asmenims, trumpai gyventi čia teko ir Vydūnui. Šio namo fasadas, labai primenantis senąjį prūsų stilių, yra ideali vieta Vydūno atminimui pagerbti. Pastatas, priklausantis Bažnyčiai, saugomas kaip istorinis paminklas. Dabar jame įsikūręs studentų bendrabutis, kuriame apsistoja pasaulyje gerai vertinamos Muzikos kolegijos ir Rytų Vestfalijos-Lippe kolegijos studentai - jauni žmonės iš keturių žemynų bando čia sukurti mažą pasaulio bendruomenę.
Artėjant Vydūno mirties 60-osioms metinėms, Vydūno atminimo įamžinimo klausimas Draugijai tapo itin aktualus, bet šios idėjos įgyvendinimas kelią skynėsi sunkiai. Tuomet 2011 m. pabaigoje Vydūno draugija - prašydama pagalbos - kreipėsi į Friedrichą-Wilhelmą Nehlį, dirbusį tada Vokietijos ambasados Lietuvoje pirmuoju sekretoriumi.
Friedricho-Wilhelmo Nehlo indėlis
Ėmęsis iniciatyvos, Friedrichas-Wilhelmas Nehlas pirmiausiai ieškojo žinių apie Vydūną Detmoldo internetinėse svetainėse, bet jokių žinių neaptiko. Tada Vydūno pėdsakų teko ieškoti pačiame Detmolde - šį kraštą jis puikiai pažinojo, nes šiame krašte yra jo gimtinė. Netrukus jis surado Vydūno pėdsakus Detmolde, užmezgė draugiškus ryšius ir su Detmoldo meru. Po kelių susitikimų buvo priimti visi reikalingi sprendimai dėl Vydūno atminimo įamžinimo būdo, vietos ir laiko. Detmoldo miesto meras išreiškė sutikimą dėl Vydūno atminimo įamžinimo, miesto savivaldybei prisiimant atminimo lentos pagaminimo išlaidas. Prieš palikdamas diplomatinę tarnybą Vilniuje, 2012 m. biržėlio mėn. Vydūno atminimo įamžinimo Detmolde idėją realizuoti buvo pavesta Lipės krašto liuteronų bažnyčios Patikėtiniui Rytų Europai kunigui Mi...
Vydūno 145-osios gimimo metinės
Vydūno 145-osios gimimo, 60-osios mirties metinės paminėtos ir Lietuvoje - buvo surengta tarptautinė konferencija „Vydūnas ir vokiečių kultūra“ - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas su Vydūno draugija siekė atskleisti šio mąstytojo sąsajas su vokiečių kultūra. Vilniškės konferencijos dalyvių pasveikinti atvykęs Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthiasas Mülmenstädtas kalbėjo, kad istorinis Vydūno veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“, išleistas 1932 m., neprarado aktualumo iki šiol. Vydūno indėlis į skirtingų kultūrų bendradarbiavimą, ambasadoriaus manymu, galėtų būti puikus tiltas tarp vokiečių ir lietuvių. Todėl išreiškė viltį, kad glaudus bendradarbiavimas, prasidėjęs 1991 m. perkeliant Vydūno palaikus iš Detmoldo (jo pokarinės tėvynės) į Lietuvą, bus tęsiamas ir toliau.
Konferencijos pranešimai
- Vacys Bagdonavičius pranešime „Vydūno veikla vokiečių ir lietuvių santykių kontekste“ apžvelgė ilgus dešimtmečius trukusią mąstytojo veiklą Mažojoje Lietuvoje, žadinant tautos dvasią, savigarbą, palaikant lietuvių pastangas neprarasti tautinės tapatybės.
- Istorikės Silvos Pocytės pranešime „Vydūno kultūrinės veiklos fenomenas Prūsijos Lietuvos XIX-XX a. sandūroje“ buvo aptariami pagrindiniai lietuvininkų tautinio tapatumo kriterijai, susiformavę iki XIX a. vidurio ir analizuojama, kaip Prūsijos Lietuvos gyventojų sociokultūrines laikysenos apystovas pakeitė 1871 m. sukurtos Vokietijos imperijos pradėta vykdyti germanizacinė politika.
- Arūnas Baublys pranešime „Vydūnas - tarp tautiškumo ir pilietiškumo“ gvildeno Vydūno pastangas puoselėti tautiškumą (lietuviškumą), kartu gerbiant valstybės tvarką, išliekant lojaliu jos piliečiu.
- Daiva Kšanienė pranešime „Vydūno muzikinė veikla vokiškosios kultūros fone“ pateikė išsamią muzikinės bei kultūrinės aplinkos Tilžėje, kuri ugdė mąstytojo muzikinę pajautą, meninį skonį, apžvalgą, priminė apie Vydūno įgytą muzikinį išsilavinimą Ragainės mokytojų seminarijoje bei muzikos istorijos studijas Vokietijos universitetuose.
- Bronius Genzelis į Vydūno filosofiją žvelgė per Imanuelio Kanto filosofijos prizmę.
- Aušra Martišiūtė-Linartienė pranešime „Vydūnas ir vokiečių dramaturgija“ analizavo ekspresionizmo -dažnai laikomo tipišku pirmųjų XX a. dešimtmečių vokiečių meno reiškiniu - bruožus.
- Rima Palijanskaitė pranešime „Vydūnas ir vokiečių mistika“ apžvelgė pagrindines vokiškosios mistikos kryptis - teologinę mistiką (Vydūno minimų bei cituojamų J. Eckharto, J. Bėmės ir A. Sileziečio idėjas), rozenkroicizmą, pietizmą ir teosofiją.
- Žurnalistas iš Berlyno Leonas Stepanauskas pranešime „Vydūnas Detmolde“ apžvelgė paskutiniuosius Vydūno gyvenimo metus, prisimindamas Vydūno paliktus pėdsakus jį pažinojusiųjų širdyse, kurių svarbiausias - jo bičiuliu tapęs baltistas Viktoras Falkenhahnas.
Konferencijos pranešimų rinkinys (papildytas anksčiau įvairiuose leidiniuose skelbtais straipsniais), išleistas vokiečių kalba, buvo pristatytas per Europos dienas Detmolde gegužės 10-11 d.
Vydūno paskutinieji gyvenimo metai
Iš Tilžės Vydūnas pasitraukė 1944 m. rudenį. Po varginančių ir sudėtingų klajonių, 1946 m. rudenį jis atsidūrė Detmolde, kuriame ir pragyveno iki mirties 1953 m. vasario 20 d. Laidotuvės įvyko vasario 26 d. 1989 m. pavasarį įvykusiame Vydūno draugijos ir lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ bendrame susirinkime buvo nutarta rūpintis Vydūno palaikų perlaidojimu Lietuvoje. 1991 m. spalio 19 d. Vydūnas amžiams grįžo į Tėvynę ir atgulė savo mylimo Rambyno kalno papėdėje esančiose Bitėnų kapinaitėse.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Neįtikėtina Istorija: Kur Gimė Palaimintasis Teofilius Matulionis? Atraskite Kudoriškio Paslaptis!
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Ar saugu vežti vaiką į gimdymo namus? Ekspertų patarimai ir svarbiausi saugumo aspektai
- Vaiko Globa Skyrybų Atveju Lietuvoje: Svarbiausi Teisiniai Patarimai ir Praktiniai Sprendimai