Medijos yra mūsų gyvenimo dalis, jos naudingos ir įdomios, tačiau daugeliui tėvų kelia rūpestį vaikų naudojimasis išmaniaisiais ekranais.
Daug kalbama ir rašoma apie tai, kad išmaniųjų ekranų naudojimas mažina vaikų kūrybingumą, didina nervingumą, sukelia baimių, irzlumą ir pyktį.
Vaikai tampa pasyvesni, lėtėja jų medžiagų apykaita, mažėja fizinis aktyvumas, sutrinka miego režimas, atsiranda dėmesio sunkumų, formuojasi netinkami valgymo įpročiai. Prarasdami gyvą bendravimą vaikai nelavina savo kalbinių ir bendravimo įgūdžių.
Psichologas A. Sigmanas teigia, kad, bendraujant virtualiai, nesigamina svarbus hormonas oksitocinas, o tai didina įvairių ligų tikimybę. Pasak A. Sigmano, žaidžiant internetinius žaidimus vaikų smegenyse išsiskiria didelis adrenalino kiekis.
Tai nėra įprasta ir kenkia smegenims, kraujotakai ir visam organizmui, nes mūsų protėvių smegenys gaudavo adrenalino medžiojant žvėris, kaunantis ir bėgant, o ne sėdint.
Išmaniųjų ekranų žala paaugliams: J. Twenge tyrimas
2017 m. „Clinical Psychological Science“ žurnale buvo publikuotas San Diego universiteto psichologės Jean Twenge ir jos kolegų atliktas tyrimas apie 14-18 metų amžiaus paauglių naudojimąsi išmaniaisiais ekranais, taip pat apie bendravimo kokybę, kiekybę bei laimės jausmą.
Šis tyrimas atskleidė netikėtą ir itin skaudžią išmaniųjų ekranų žalą vaikams ir paaugliams. Tyrimo autoriai atskleidė, kad nuo 2010 metų paauglių, kurie jaučiasi nereikalingi ir nelaimingi, skaičius per penkerius metus JAV padaugėjo 33 proc.
Paauglių savižudybių bandymai išaugo 23 proc., o nusižudžiusių paauglių nuo 13 iki 18 metų skaičius padidėjo trečdaliu. Psichologė J. Twenge bando atsakyti į klausimą, kas atsitiko, kad tiek daug paauglių per tokį trumpą laikotarpį pasijuto nelaimingi, bandė nusižudyti ar nusižudė.
Mokslininkė teigia, jog didžiausią įtaką paauglių gyvenimo pokyčiams galėjo turėti staigus išmaniųjų telefonų naudojimo padidėjimas. 2010-2015 m. JAV ekonomika augo, nedarbas mažėjo, o 2012 m. pabaigoje išmaniaisiais telefonais naudojosi per 50 proc. amerikiečių.
Būtent tuomet pastebėtas paauglių depresijos ir savižudybių augimas. J. Twenge tyrimas atskleidė, kad paaugliai, prie išmaniųjų ekranų praleidžiantys 5 ir daugiau valandų per dieną, turi 66 proc. didesnę tikimybę jaustis prislėgti, galvoti apie savižudybę ar net bandyti žudytis, palyginti su tais paaugliais, kurie išmaniesiems ekranams skiria tik vieną valandą per dieną.
Mokslininkai tikrino prielaidą, kad depresija paskatina žmones daugiau laiko leisti internete. Tačiau kiti tyrimai patvirtino, kad žmonės, daugiau laiko skiriantys socialiniams tinklams, jaučiasi nelaimingesni, tačiau nelaimingumas neskatina daugiau laiko leisti socialiniuose tinkluose.
Viename tyrime dalis jo dalyvių naudojosi feisbuku, o kita tiriamųjų grupė turėjo juo nesinaudoti. Po savaitės, apklausus abi tyrimo dalyvių grupes, nustatyta, kad tiriamieji, kurie nesinaudojo feisbuku, jautėsi mažiau prislėgti, nei tie, kurie juo naudojosi.
Argumentas, kad depresija gali paskatinti žmones praleisti daugiau laiko internete, taip pat nepaaiškina, kodėl paauglių depresijų padaugėjo po 2012 m. - būtent tada smarkiai išaugo paauglių išmaniųjų telefonų naudojimas. Naudojimasis internetu tiesiogiai nepažeidžia psichinės sveikatos, tačiau neigiamą poveikį jis gali kelti netiesioginiais būdais, ypač jei laikas, praleistas naudojantis internetu, sumažina laiką, skiriamą kitoms veikloms.
Savo knygoje „iGen karta“, J. Twenge rašo, kad iGen karta (gimę 1995-2012) daugiau laiko praleidžia susirašinėdami internete, nei gyvai bendraudami. Dabartiniai paaugliai net ir į pasimatymus vaikšto daug rečiau nei ankstesnių kartų paaugliai.
Gyvas žmonių bendravimas yra vienas svarbiausių žmogaus laimės šaltinių, o socialinis vienišumas didina depresijos tikimybę ir yra vienas iš savižudybių rizikos veiksnių. Tyrėjai nustatė, kad paaugliai, internete praleidžiantys daugiau laiko ir mažiau bendraudami su draugais gyvai nei vidutiniškai, gali turėti didesnę riziką susirgti depresija.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad paaugliai miega per mažai (mažiau nei 9 val.), o paaugliai, kurie praleidžia daugiau laiko, naudodamiesi savo telefonais, miega mažiau nei 7 valandas per parą. Nepakankamas miego kiekis sukelia riziką susirgti depresija.
Išmaniųjų telefonų naudojimas trukdo paaugliams išsimiegoti, ir šis faktas galėtų bent iš dalies paaiškinti, kodėl depresijų ir savižudybių skaičius taip išaugo per pastaruosius penkerius metus.
Genetinis polinkis, šeimos aplinka, patyčios ir trauminės patirtys gali būti svarbūs depresijos ir savižudybių rizikos veiksniai, darantys įtaką kai kurių paauglių psichinei sveikatai, nepriklausomai nuo laikmečio, kuriame jie gyvena, tačiau J. Remiantis LR Higienos instituto statistiniais duomenimis, mūsų šalyje mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių savižudybės yra didžiulė problema: savižudybių rodiklis 15-19 metų amžiaus grupėje 2011-2014 m.
Prancūzijos pediatrų asociacijos rekomendacijos
Prancūzijos pediatrų asociacija ragina tėvus laikytis psichiatro prof. S. Tisserono taisyklės 3-6-9-12. Ši taisyklė nurodo, kad:
- vaikams iki trejų metų nerekomenduojama žiūrėti televizoriaus,
- vaikai iki 6 metų neturėtų žaisti planšetiniais kompiuteriais,
- vaikai iki 9 metų neturėtų naudotis internetu be tėvų priežiūros,
- vaikai nuo 12 metų gali naudotis internetu vieni, kai tėvai nustato aiškias taisykles: kur ir kiek laiko paauglys gali naršyti internete.
- tėvai su vaikais drauge sutars, kiek laiko per dieną jie galės žiūrėti televizorių, žaisti kompiuterinius žaidimus ar naršyti internete. Tėvai kaskart primins vaikams, kai šis laikas baigsis.
- tėvai kalbėsis su vaikais apie kompiuterių naudą ir žalą ir patys saikingai naudosis informacinėmis technologijomis.
- vaikai pasakys tėvams, jei susidurs su informacija, kuri įžeis, nuliūdins, išgąsdins ar privers jaustis nejaukiai. Netgi tos programos, kurių amžiaus cenzas leidžia vaikams jas žiūrėti, gali sujaudinti ar išgąsdinti.
Baisius vaizdus, pamatytus per televiziją ar internete, vaikai dar ilgai nešiojasi savyje. Vaikai ne visada pasidalina savo jausmais su suaugusiaisiais, nes gali jausti kaltę ar gėdą, baimintis bausmės ar moralizavimo. Jei vaikas pasisako susidūręs su gąsdinančiais vaizdais, pagirkite už drąsą jums apie juos papasakoti.
Iki 1,5 metų - jokių ekranų?
Dauguma iš mūsų namuose turime nemažai technologijų - išmaniuosius telefonus, kompiuterius, televizorius ar žaidimų konsoles. Natūraliai kyla klausimas, kiek laiko vaikai gali būti prie ekranų?
Vaikų psichologė, kognityvinės elgesio terapijos krypties psichoterapeutė Simona Velikienė teigia, kad kūdikių smegenys ypatingai sparčiai vystosi per pirmuosius dvejus gyvenimo metus. Anot specialistės, kūdikiams ir mažiems vaikams labai svarbu tyrinėti savo aplinką susipažįstant su įvairiais vaizdais, garsais, skoniais ir tekstūromis.
Tokiu būdu mažieji mokosi, bendraudami ir žaisdami sužino apie juos supantį pasaulį. Judant ir gyvai tyrinėjant aplinką, smegenys stimuliuojamos žymiai intensyviau nei tai vyktų vaikui žiūrint į ekraną.
„JAV ekspertų teigimu, kūdikiams ir vaikams iki 18 mėnesių amžiaus patartina visai vengti išmaniųjų įrenginių. Vaikų smegenys nepajėgios apdoroti iš ekranų plūstančios informacijos. Kaip išimtis galėtų būti vaizdo skambučiai su artimaisiais, šeimos draugais. Įjungtas televizorius kaip „fonas“ taip pat trukdo mažyliams, nes vaikai negali sukaupti dėmesio, blaškantys garsai ir vaizdai vargina jautrią nervų sistemą. Per anksti susidūrus su technologijomis vaikams kyla sunkumų lavinant vaizduotę, kūrybiškumą“, - pasakoja pašnekovė.
Jei vaikas jau ūgtelėjęs ir yra 18-24 mėnesių amžiaus, psichologė rekomenduoja į laiką, leidžiamą prie ekranų pradėti žiūrėti šiek tiek atlaidžiau. Pasak jos, vaikas jau gali pradėti leisti laiką prie išmaniųjų technologijų ekranų, tačiau svarbu, kad artimieji papasakotų, kas jame vyksta, ką vaikas mato. Visgi, svarbu suvokti tai, kad iki dvejų metų amžiaus, mažieji nesieja ekrane matomo vaizdo su tikrove, todėl mokymosi procesas nevyksta.
S. Velikienė paaiškina, kad kūdikių ir jaunesnių nei dvejų metų amžiaus vaikų dėmesį vaizdai ekrane patrauks, tačiau jie iš to nieko neišmoks. Pagrindinis laiko praleidimas turėtų būti skiriamas žaidimams, knygučių vartymui, gyvam bendravimui.
„Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja 2-5 metų vaikams prie ekranų praleisti ne daugiau kaip valandą per dieną. Svarbu prisiminti, kad fone įjungtas televizorius taip pat priskiriamas ekranų laikui“, - sako specialistė.
Visgi, psichologė primena, kad tai - rekomendacijos. Anot jos, vienas vaikas bus labai įsiaudrinęs po 20 minučių praleistų žiūrint į telefono ar televizoriaus ekraną, o kitas ir po valandos nueis ramiai užsiimti savo reikalais. Naudojantis išmaniosiomis technologijomis, svarbu atsižvelgti į savo vaiką ir labai nesigraužti, jei kurią dieną jis praleido daugiau laiko prie ekranų, nei rekomenduojama.
Ekranų sukeliamos bėdos
Ekranų įtaka vaikams jau nagrinėta ne viename moksliniame tyrime. Kognityvinės elgesio terapijos krypties psichoterapeutė S. Velikienė pasakoja, kad Lietuvoje dar 2017 metais buvo vykdomas tyrimas, kuriame dalyvavo 1,5-6 metų amžiaus 769 vaikai.
Rezultatai atskleidė, kad trečdalis vaikų darbo dienomis praleidžia prie ekranų nuo 30 min. iki valandos, o savaitgaliais - nuo 1 iki 2 valandų, tačiau nemaža dalis, net 11 proc. vaikų darbo dienomis ir 22 proc. laisvadieniais naudojasi informacinėmis technologijomis 2-3 val. per dieną ir daugiau.
Tėvai, būdami šalia vaiko dažniausiai žiūri televizorių ar naudojasi išmaniuoju telefonu. Tyrimas atskleidė, kad televizorius, kaip „fonas“, dažnai arba beveik visada būna naudojamas 29 proc. tirtų vaikų šeimose.
„2018 m. mokslininkai Jean M. Twenge ir W. Keith Campbell atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 40 tūkst. vaikų nuo 2 iki 14 metų amžiaus. Rezultatai atskleidė, kad naudojantis išmaniųjų technologijų ekranais daugiau kaip valandą, prastėja psichologinė savijauta: sumažėja vaikų smalsumas, savikontrolė, vaikai tampa labiau išsiblaškę, mažiau emociškai stabilūs, jiems sunkiau pavyksta susirasti draugų, sunku užbaigti pradėtas užduotis“, - teigia pašnekovė.
Anot jos, kiti tyrimai rodo, kad pailgėjęs laikas prie ekranų yra susijęs su mažų vaikų sveikatos problemomis: padidėjusiu kūno masės indeksu (KMI), sumažėjusiu pažinimo ir kalbos vystymusi, tokie vaikai dažniau serga ūminėmis ligomis ir trumpėja jų miego trukmė.
Taip pat pastebėta, kad ilgesnis praleidžiamas laikas prie ekranų susijęs su vaikų emocinėmis, elgesio problemomis, somatiniais skundais.
Kad ekranai ne tik kenktų
Jei ekranai - neatsiejami nuo pačių tėvų kasdienybės, o vaikai prie jų jau praleidžia nemažai laiko, psichologė rekomenduoja žiūrint televizorių visada kalbėti su atžalomis apie tai, kas yra matoma ekrane.
„Prieš parodydami vaikui filmuką ar žaidimą išmaniajame įrenginyje, įsitikinkite, kad jis tikrai yra edukacinis. Jei įmanoma, prieš paduodami vaikui, pirmiausiai patys pasižiūrėkite ar žaidimas atitinka vaiko amžių ir gebėjimus“, - pataria specialistė.
Ji primena, kad svarbiausia - gyvas bendravimas su šeima ir draugais, tad reiktų pakankamai laiko skirti būnant be išmaniųjų technologijų, užsiimant kūrybinėmis bei sporto veiklomis. Labai svarbu, kad dėl laiko, praleisto prie ekranų nenukentėtų vaikų miegas, mityba, fizinis aktyvumas.
„Turėkite taisykles, kada visa šeima nesinaudoja telefonais, nežiūri televizoriaus. Tai galėtų būti drauge su šeima valgant. Taip pat stenkitės bent 1 val. prieš miegą išjungti ekranus, nes vaikai gali sunkiau užmigti dėl įaudrintų smegenų. Stenkitės nelaikyti televizoriaus ir kitos elektronikos miegamajame. Tyrimais nustatyta, kad išmaniųjų prietaisų savo kambaryje turintiems ikimokyklinio amžiaus vaikams dažniau pasireiškia emocinės problemos, jie turi daugiau somatinių simptomų, jų miego trukmė trumpesnė. Šias išvadas savo tyrime 2017 metais publikavo R. Jusienė ir kiti tyrėjai“, - sako pašnekovė.
Psichologė pataria patiems tėvams bendraujant su vaikais nesinaudoti telefonu, kompiuteriu ar kitais išmaniausiais prietaisais. Nukrypstantis tėvų dėmesys, anot jos, gali trukdyti vaiko žaidimui, blaškyti jo dėmesį. Tėvų atsitraukimas nuo bendros veiklos su vaiku gali silpninti jų tarpusavio ryšį.
Ekranai - tik mokomaisiais tikslais
Dviejų vaikų mama Renata Lazdin augina dešimties metų sūnų Dovydą ir 3,5 metų dukrą Lūną. Pirmojo septynmečio edukologė, knygos „Vienas vaikas - septyni intelektai“ autorė, vaikų darželio steigėja sako, kad auginant pirmąjį vaiką nesilaikė saugių ekrano laiko dozių, mat nebuvo taip gerai išstudijavusi šios temos.
„Žinodama tai, ką žinau dabar, tikrai jaučiuosi kalta prieš savo pirmagimį. Dukra iki dabar prie ekranų laiko beveik neleidžia, o vyresnis sūnus išmaniųjų technologijų pagalba ieško įvairios informacijos, sprendžia matematikos būrelio namų darbus skaitmeninėje platformoje, mokosi anglų kalbos „Duolingo“ programėlės pagalba, tyrinėja vaizdo ir garso montavimo subtilybes, kartais žaidžia „Minecraft“ žaidimą, nors aš pati jame nematau jokios naudos“, - pasakoja pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad darbo dienomis sūnus technologijomis naudojasi tik mokomaisiais tikslais ir ne daugiau nei po pusvalandį per dieną. Savaitgaliais ekranų laikas kiek ilgesnis, tačiau ne daugiau nei 1,5 val. per dieną.
„Dovydo sesuo Lūna ekranais naudojasi labai saikingai ir ne kasdien. Kartais žiūrime filmuką „Peppa Pig“. Jį žiūrime anglų, ispanų arba rusų kalbomis. Lūna lanko darželį, kuriame vaikai lavinami mokantis keturių kalbų, tad tokiu būdu pratęsiame kalbų mokymąsi namuose“, - patirtimi dalinasi dviejų vaikų mama.
Vaikas atsikalbinėja ar blogai miega? Sumažinkite ekranų laiką
Edukologė sako, kad kuo vaikas mažesnis - tuo jis yra jautresnis hiperstimuliuojančiam ekranų poveikiui. Anot jos, ekranų turinys yra smegenims lyg narkotikas. Kaip ir alkoholis, vienoks ekranų turinys yra labiau svaiginantis, stipresnis, kitas lengvesnis, turintis mažiau „laipsnių“.
Jis švelniau arba stipriau hiperstimuliuoja smegenis, todėl jei viršijamos saugios ekranų laiko dozės, dėl šio apsvaigimo smegenys, užuot tobulėdamos - „genda“.
„Taip pat svarbu suvokti tai, kad būdamas įnikęs į ekranus vaikas nėra vaikas. Jis nejuda, nekalba, nežaidžia, neišdykauja, nebendrauja su bendraamžiais, nebendrauja su suaugusiais, nemankština vaizduotės. Vaiko lyg nėra. Tuo metu, kai leidžia laiką prie ekrano, vaikas nesivysto. Apibendrinant, vaikas, kurio smegenys per dažnai svaiginamos, nuolat „genda“.
Vietoje to, kad tobulėtų, ilgainiui ima skirtis nuo vaiko, kuris laikosi saugių laiko prie ekrano dozių. To nežinant, labai sunku susieti pakitusį vaiko elgesį su laiku prie ekranų, todėl tėvai ir nesupranta problemos. Jiems šios kalbos atrodo sąmokslo prieš mokslą teorija“, - teigia pašnekovė.
Ji pataria, kad jei vaikas neklauso, elgiasi aršiai, reikalauja filmukų ar žaidimų išmaniuosiuose įrenginiuose, sunkiai sutelkia dėmesį net į mėgstamas veiklas, blogai miega, atsilieka jo kalbos raida, pabandyti visiškai atsisakyti laiko prie ekranų nors dviem savaitėms.
Specialistė patikina, kad per šį eksperimentą pažinsite savo atžalą naujai, vaikas pradės žaisti įprastus žaidimus, o tai - geriausias vystymosi būdas. „Kai vaikas auga, jo smegenys darosi stipresnės, atsparesnės svaiginančiam poveikiui, tad laiką, praleidžiama prie ekranų galima ilginti. Šia tema skaitau seminarus, į kuriuos ateina tikrai pasimetę tėvai.
Tėvai skundžiasi, kad vaikas reikalauja žiūrėti daug, o aplinkiniai kalba, kad nieko čia baisaus. Kartais net girdime manančius, kad laikas prie ekranų - būtina vaiko kasdienybės dalis. Daug kalbu apie tai, kad būtent tėvai sprendžia, kiek laiko vaikas gali praleisti prie ekrano. Būsiu drąsi pasakydama, kad vaikas, pirmuosius septynerius metus praleidęs beveik be ekranų, suaugęs bus daug pranašesnis už tą, kuris nuo mažumės daug laiko laido prie jų. O juk mes norime vaikams sėkmės ir laimės. O sau - ramybės“, - įsitikinusi R. Lazdin.
Pašnekovė pabrėžia, kad laikas praleidžiamas prie ekranų turėtų būti griežtai kontroliuojamas, būtina stebėti, ką vaikas žiūri ir kokius žaidimus žaidžia. Išmaniosios technologijos turėtų būti naudojamos mokantis kalbų, stebint gyvūnus, žiūrint kokybiškas pažintines laidas.
„Žinau vaikų, kurie būdami šešerių metų amžiaus vakarais ir savaitgaliais žaidžia planšete tiek, kiek nori, žiūri filmukų tiek, kiek nori. Man jų nuoširdžiai gaila. Tėvai yra pasisamdę nemokamą skaitmeninę auklę. Tik kad šios auklės vienintelė nauda - tėvų ramybė. Tik neapsigaukime - tylu namuose šiandien, tačiau tikėtina, kad bus daug skandalų ateityje.
Vaikams, kurie perdozuoja hiperstimuliuojančių ekranų laiko, yra sunkiau mokytis, sudėtingiau susidraugauti ir kontroliuoti patį save. Kaskart, kai noriu savo vaikams leisti dar truputėlį laiko praleisti prie ekranų, tačiau žinau, kad dienos normą jau išnaudojome, sakau sau: „Renata, susiimk, juk už šią silpnybę atsiimsi kaip reikiant!““, - sako ji.
Pavojus slypi ir tėvų telefonuose
Neseniai atliktas „Telia“ tyrimas atskleidė, kad kas antras (50 proc.) Lietuvos suaugusysis savo vaikui telefoną linkęs pirkti šiam sulaukus 6-7 metų. Tuo tarpu penktadalis galvoja, kad pirmą įrenginį vaikas turėtų gauti sulaukęs mažiausiai 10 metų amžiaus. Mažiau nei 10 proc. apklaustųjų linkę suteikti asmeninį mobilųjį telefoną jaunesniems nei 6 metai vaikams.
Visgi, „Telia Lietuva“ tvarių projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun teigia, kad pirmąjį telefoną vaikai dažnai gauna iš tėvų, padėvėtą. „Dažnai pirmasis vaikų išmanusis įrenginys būna bendrai šeimos naudojama planšetė, tėvų telefonas, arba iš vyresnio brolio ar sesers paveldėtas įrenginys.
Tai reiškia, kad jame jau būna instaliuotų programų, prisijungta su tėvų prieigomis, kurios natūraliai neturi specialių nustatymų ar filtrų. Tėvai galvodami, kad vaikas įrenginiu naudojasi suaugusiajam esant šalia, tad nesusidurs su jokiais pavojais, visgi klysta. Ne vienas atliktas tyrimas rodo, kad „YouTube“ platformoje vos už keleto vaizdo įrašų jau gali slypėti vaikams netinkamas turinys. Ir visai nesvarbu, kad tėvai buvo įjungę tiesiog paklausyti vaikiškų dainelių ar pažiūrėti filmuką.
Tas kenksmingas turinys gali būti įvairus - nuo smurto scenų, keiksmažodžių, iki seksualinio ar išnaudojimo turinio. Suprasdami tykančias grėsmes, tėvai gali imtis paprastų žingsnių, kurie padės apsisaugoti“, - pasakoja specialistė.
Anot jos, vertėtų įrenginyje sukurti atskirą, vaikams skirtą prieigą, o savąją arba pašalinti, arba apsaugoti slaptažodžiu. Būtina aplikacijose parinkti tinkamus nustatymus, vaikams saugius paieškos filtrus. Taip pat svarbu šeimoje kartu nustatyti ir aptarti taisykles, kam bus laikas su išmaniuoju įrenginiu skirtas ir kiek laiko bus galima prie jo praleisti.
I. Bimbirytė-Yun pataria, kad labai svarbu tėvams domėtis, ką vaikai veikia leisdami laiką su įrenginiais: kokiomis programomis naudojasi, su kuo bendrauja, ar yra susipažinę su esminėmis saugaus elgesio internete taisyklėmis.
Svarbu griežta tėvų kontrolė
Jei tėvai nori vaikus supažindinti su lavinamaisiais kompiuteriniais žaidimais, svarbu, kad jų turinys būtų tinkamas vaiko amžiaus grupei, įsitikinusi įmonės atstovė. Pasak jos, rekomenduojama, kad iki 7 metų amžiaus kompiuteriniai žaidimai būtų žaidžiami kartu su tėvais.
Jei vaikui aštuoneri - suaugusiųjų įsitraukimas neturėtų mažėti, būtina padėti vaikui pasirinkti jam tinkamus žaidimus pagal jo pomėgius, prižiūrėti jį. „Netinkamai parinktas žaidimas gali lemti, kad jo turinys bus pernelyg žiaurus ar sukrečiantis.
Komandiniuose žaidimuose, kuriuose ne tik žaidžiama, bet ir bendraujama per susirašinėjimo programėles, gali kilti ir sukčiavimo ar patyčių tikimybė. Būtent todėl suaugusiųjų įsitraukimas, domėjimasis vaiko veiklomis, suteikimas praktinių patarimų ar emocinės pagalbos yra tokie svarbūs“, - pasakoja specialistė.
Pašnekovė nepamiršta ir teigiamų aspektų, kurių taip pat yra žaidžiant kompiuterinius žaidimus. „Telia Company“ Šiaurės ir Baltijos šalyse kasmet atliekamas Vaikų patariamosios grupės (CAP) tyrimas parodė, kad vaikai žaisdami mokosi strateginių veiksmų, taktikos, gerėja jų loginis mąstymas, jie ugdo kūrybiškumą ir bendravimo įgūdžius.
Didžioji dauguma, anot I. Bimbirytė-Yun, būtent tokiu būdu pramoko ir užsienio kalbų. „Viena didžiausių klaidų - davimas vaikui įrenginio, kad jis užsiimtų pats arba netrukdytų tėvams.
Šeimoje sutarus bendras taisykles, kad ir tėvai nepraleis vakaro naršydami mobiliuosiuose telefonuose tuo tarpu tikėdamiesi, kad jų vaikai skaitys knygas arba užsiims kitokiomis lavinančiomis veiklomis - laikas, praleistas skaitmeniniame pasaulyje bus ir labai naudingas, ir smagus.
Rodykite pavyzdį - jeigu norite pasidalinti nuotrauka socialiniuose tinkluose, kurioje yra ir jūsų vaikas, paklauskite jo leidimo. Tai leis vaikams suprasti, kad socialiniai tinklai yra vieša vieta ir jie turi teisę spręsti, kokia informacija jie nori dalintis, o kokia ne“, - rekomenduoja tvarių projektų vadovė.
Specialistė sako, kad vaikams svarbu žinoti, jog tėvai ar globėjai juos supranta, palaiko ir yra pasiruošę padėti, į juos galima kreiptis kilus įvairiems klausimams.
Mitai apie žiniasklaidos ir technologijų poveikį vaikams
Portalas yourtango.com mokslo įrodytais argumentais paneigia pagrindinius mitus, susijusius su žiniasklaidos ir technologijų poveikiu vaikams.
Nuo televizijos „supus“ vaiko smegenys. Nėra patikimų tyrimų, patvirtinančių, kad televizoriaus ekranas daro žalą smegenims. Tačiau aišku, kad fone veikiantis televizorius mažiems vaikams nėra naudingas, nes tai sutrumpina laiką, kurį vaikai praleidžia žaisdami, bei mažina tų žaidimų kokybę.
Televizorius taip pat siejamas su retesniais tėvų ir vaikų pokalbiais, o tai gali neigiamai paveikti vaiko kalbos įgūdžių raidą. Taip pat negalima televizoriaus turėti miegamajame. Tyrimai rodo, kad veikiantis televizorius neigiamai veikia vaiko miego trukmę ir kokybę, o tai, be kitų dalykų, gali paveikti mokymosi pasiekimus.
Patarimas: Išjunkite televizorių, nebent jį žiūrite. Nelaikykite televizoriaus miego zonose. Jei jums reikia foninio triukšmo, įjunkite muziką, galbūt net be teksto. Ir, jei tik įmanoma, kiekvieną dieną skirkite laiko pažaisti su savo mažyliais.
Dėl TV ir video žaidimų vaikai tunka.
Panašus:
- Sužinokite, kodėl televizorius gali pakenkti jūsų kūdikiui – svarbios pediatrų įžvalgos!
- Šokiruojanti tiesa apie rūkymo žalą kūdikiui nėštumo metu ir po gimimo – kaip apsaugoti savo vaiką?
- Neįtikėtina vitamino K galia: kaip jis apsaugo naujagimių sveikatą nuo pat gimimo!
- Kaip Greitai Atpažinti Sinusito Kosulį Nuo Paprasto Peršalimo Kosulio – Ekspertų Patarimai
- Neįtikėtini Kūdikių Vežimėlių Atsiliepimai: Sužinokite, Ką Iš Tikrųjų Mano Tėvai!