Pats televizorius - tik dėžė, svarbiausia - ką joje rodo. Kūdikiams ir mažiems vaikams iki 4 metų televizorius akiračio neplečia, tačiau gali būti malonumo šaltinis - daug spalvų, garsų, judėjimo. Esu nusiteikusi prieš besaikį TV žiūrėjimą, o ypač kai tai daro vaikai. Tuo labiau nepritariu tandemui „kūdikis ir TV“.
Kai kūdikis būdrauja, jam reikia tobulinti savo judesius, pažinimo, kalbos ir bendravimo įgūdžius. Šioje jo veikloje turi dalyvauti mama, tėtis, o ne TV. Kūdikiui miegant kambaryje neturėtų būti įjungto televizoriaus, nes jis spinduliuoja ir mirga. Kūdikius domina TV, nes ten kažkas mirga, keičiasi, sklinda garsai. Ypač intensyvi ši kaita reklamose, taigi jos „įdomiausios“ ir geriausiai įsimena. Kas gali pasakyti, kad reklama ko nors moko?
Manoma, kad TV žiūrėjimas - vienpusis, gana pasyvus veiksmas, maža duodantis naudos smegenų veiklai, tačiau gerokai nuvarginantis ir nervų sistemą, ir akis, ir kūną. Konsultuojant ir gydant tikus, tėvai dažnai pažymi, kad vaikų tikai paryškėja žiūrint TV. Kartais TV sukelia baimes.
Ilgas TV žiūrėjimas skatina agresyvų vaikų elgesį, žiaurumą ir nutukimą, skatina ankstyvą rūkymą (paaugliai, kurie žiūrėjo televizorių 4-5 ir daugiau valandų per dieną apie 5 kartus dažniau pradėjo anksti rūkyti). Ne tik tiesioginis žiūrėjimas, bet ir nuolat namuose įjungtas TV trukdo vaikui. Ir ne tik dėl visiems žinomo spinduliavimo.
Kalbama apie priklausomybę nuo TV, kompiuterio, taip kaip ir nuo kvaišalų. Norėčiau persakyti vieną mintį iš Stefan Klein knygos „Laimės formulė“: „Dažnai patiriamų emocijų poveikis panašus į tyškančius nuo skardžio vandens lašus: pavieniai lašeliai greit susigeria, tačiau ilgainiui didelis jų kiekis išgraužia upelio, vėliau - upės vagą. Taigi paspaustas TV pulto mygtukas jau duoda atitinkamą signalą smegenims.
Vaikus prie televizoriaus žiūrėjimo pripratina tėvai ir vyresni vaikai. Ir tai - nieko gero, nes žiūrėdamas TV vaikas yra pasyvus, nejuda, o judėjimas jam gyvybiškai svarbus. Tik judėjimas užtikrina vaiko fizinį pajėgumą ir realių, o ne paveikslėliuose (kaip televizoriuje ar kompiuteryje) įspūdžių gausą. Televizoriaus žiūrėjimas - pasyvus laiko leidimas.
Vaikas, įpratęs žiūrėti televizorių ar žaisti kompiuterinius žaidimus, jų nori vis daugiau ir daugiau. Amerikiečių mokslininkai yra įrodę, jog televizoriaus žiūrėjimas ir kompiuteriniai žaidimai yra viena iš vaikų viršsvorio ir nutukimo priežasčių. Nežiūrėsite televizoriaus vaiko iki 3 metų, ypač kūdikio kambaryje, nes triukšmas, mirgantys vaizdai bei elektromagnetinis laukas (ypač jei lovytė yra arti televizoriaus) labai vargina vaiką.
Prie televizoriaus vaiko miegas būna neramus, negilus, nepilnavertis. Jau 10-12 mėn. Sveikiems, stipriems mokyklinio amžiaus vaikams, anot docentės G. Jusaitienės, televizorių patartina žiūrėti 3-4 kartus per savaitę, ne ilgiau kaip 1-1,5 val. Dirglios, jautrios nervų sistemos, dažnai sergantiems vaikams, turintiems nedidelio laipsnio (iki 3,0 dioptrijų) neprogresuojančią trumparegystę, televizoriaus žiūrėjimas turi būti ribojamas.
Didžiosios Britanijos mokslininkai pranešė, kad paaugliai, daugiau kaip 4 val. per vakarą praleidžiantys prie televizoriaus, labiau linkę nusikalsti, vartoti narkotikus ir atsiriboti nuo visuomenės. Anglijos ir Velso mokyklose apklausus 20 tūkstančių abiejų lyčių paauglių, ilgai ir nuolatos žiūrinčių televizorių, paaiškėjo, kad jie labiau izoliuojasi nuo tėvų ir aplinkinių, jaučia nusivylimą.
Vienas ar keli televizoriai yra kiekviename bute. Negerai, kai jie pastatomi bet kur ir bet kaip. Taip atsitinka dėl to, kad stokojama higienos žinių. Taip, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus. Televizijos laidų žiūrėjimas suaugusiajam, o ypač vaikui, yra įtemptas darbas. Dirba ne tik akys, bet ir nervų sistema (jautresniems vaikams atsiranda įvairios neurozės, nevalingi monotoniški judesiai). Ilgai nepatogiai sėdint formuojasi netaisyklinga laikysena.
Geriausias yra plokščiaekranis skystųjų kristalų (plazminį) monitorių turintis televizorius. Toks televizorius mažiausiai vargina akis. Žiūrint vaizdą dideliame ekrane, jis geriau suvokiamas, mažiau vargsta akys. Kad taip neatsitiktų, visi šeimos nariai neturėtų būti televizoriaus vergais. Prisiminkite, kiek kartų vaikui patarėte pažiūrėti televizorių, kad jis Jums netrukdytų, kad neprašytų išleidžiamas į kiemą.
JAV medikai kartu su paramos šeimai ir vaikams grupėmis įrodė, kad televizijos žiūrėjimas vidutiniškai 4 val. Vaikai labai vertina tai, kaip Jūs elgiatės ir ką Jūs žiūrite. Jei Jūs patys žiūrite visa, ką pateikia televizorius, be atrankos, įskaitant muilo operas ir „muilo“ laidas, kaip tada galite reguliuoti, ką žiūri Jūsų vaikai? Jei patys neatsitraukiate nuo televizoriaus, kodėl „kažkuo naudingesnio“ turėtų užsiimti vaikai?
Jei vaikas neprisiverčia ruošti pamokų, galite sumanyti tokį motyvavimo būdą - paruoši pamokas, tada jau gali žiūrėti televizorių. Tačiau po mokyklos pailsėti irgi reikia. Jei nėra problemos su pamokomis, tada didelio skirtumo, kada žiūrėti televizorių nėra.
Televizijos pramonė jau prieš keletą metų atrado naują tikslinę grupę - asmenis tarp 4 ir 24 mėnesių. Vadinamoji kūdikių televizija išsiplėtė iki 500 mln. dolerių pramonės. Jei aštuntajame dešimtmetyje tapti reguliariu televizijos vartotoju buvo galima nuo ketverių metų, tai dabar tas vyksta jau nuo keturių mėnesių. Šis palyginti naujas reiškinys jau išplitęs po visą pasaulį. Amerikietiškas kanalas „BabyFirst“ transliuojamas 35 šalyse 12 kalbų ir yra pasiekiamas 120 mln. namų ūkių. Kiek mažesnę auditoriją turi izraeliečių „Baby TV“ programa.
Kasdienė mažųjų žiūrovų rutina visose pasaulio metropolijose panaši: buteliukas, televizorius ir eiti „liūlia“, todėl laidų kūrėjams beveik nereikia stengtis, kad savo produktą pritaikytų tarptautinei auditorijai. „Koks skirtumas, Šanchajus ar Tel Avivas, - džiūgauja vienos iš kūdikiams skirtų programų atstovas. - Šioje amžiaus grupėje mes galime kalbėti apie tiksliai apibrėžtą žiūrovų auditoriją viso pasaulio mastu.“
Mažyliai ne patys įsijungia televizorius, o tėčių ar mamų pasodinami prieš juos „Maxi-Cosi“ kėdutėse. Tai tėvai dėl patogumo ar dėl tinginystės savo atžalas priverčia žiūrėti televizorių daug valandų per parą. Už „BabyFirst“ arba „Baby TV“ - programas, kuriose nebūna reklamos intarpų, - mokami pinigai, kad tik vaikas kuo geriau būtų lavinamas.
Bet būtent tai yra problemiškiausia. Tai, kas tėvams atrodo patrauklus būdas stimuliuoti jų palikuonių kalbos ar pažintiniams gebėjimams, gali kaip tik turėti neigiamų pasekmių. Kad smegenyse atsirastų naujos jungtys ir vaikas galėtų mokytis, reikia tuo pat metu stimuliuoti įvairias smegenų sritis. Pasyvus televizoriaus žiūrėjimas to neužtikrina.
Žinoma, iš pirmo žvilgsnio atrodo tikėtina, kad vaikas, matydamas gražiai šokantį geltoną vaisių ir tuo pat metu girdėdamas kartojamą žodį „bananas“, šitą žodį kada nors įsimins. Bet iš tiesų gali nutikti visiškai priešingai. Tam tikrame raidos etape vaikui nepakanka vien girdėti kalbą. Kad įsimintų, jam reikalingas tiesioginis kontaktas.
Kai priešais sėdi tikras žmogus, vaikas jaučia didesnę motyvaciją griebti daiktus. Savo veido išraiškomis ir gestais vaikas leidžia suprasti, koks kalbėjimo tempas jam priimtinesnis. Individualiai savo sūnui ar dukteriai pritaikius kalbėjimą, kai dažniausiai kalbantysis maždaug oktava paaukština savo balsą, patirtos emocijos atsimenamos ilgiau.
Masačusetse mokslininkai tyrė kūdikiams skirtų televizijų poveikį mažiesiems žiūrovams. Mažyliams buvo prijungti elektrodai, matuojantys elektromagnetines smegenų bangas ir širdies plakimo ritmą. Ką mato vaikas, žiūrėdamas į ekraną? Kas tuomet vyksta jo galvoje ir kūne?
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mažųjų eksperimento dalyvių sinapsės (neuronų sandūros, kuriose saugoma žmogaus atmintis) „rūksta“. Išsiaiškinta, kad kūdikius traukė veidai, bet nebuvo nustatyta jokių visiems bendrų dėmesį traukiančių taškų. Vienas iš mokslininkų po tyrimo sakė: „Jeigu aš sužinosiu, į ką žiūri kūdikis, tai nereiškia, kad aš sužinosiu, į ką žiūri visi kūdikiai.“ Mažiausių televizijos žiūrovų žvilgsnis po ekraną klaidžioja nekontroliuojamai.
Mažesni nei dvejų su puse metų vaikai nesugeba suprasti ryšio tarp besikeičiančių perspektyvų. Jų galvoje lieka tik vaizdų mišrainė. Jaunesni kaip dvejų su puse metų vaikai iš televizoriaus nieko neišmoksta. Netgi priešingai. Procesai, matomi ekrane, mažuosius žiūrovus mažiau skatina mėgdžioti ir žaismingai įsisavinti, nei procesai, vykstantys tiesiai prieš juos.
Mokslininkai vieningai sutaria, kad televizoriaus ekrane matomus vaizdus susieti su tikrove sugeba vaikai nuo trejų metų amžiaus. Vaikams, kurių amžius nuo 2 iki 5 metų, prie televizoriaus ekrano leidžiamas laikas turėtų būti apribotas iki 1 val. per dieną, teigia sveikatos ekspertai pirmosiose oficialiose rekomendacijose apie vaikų televizoriaus žiūrėjimo įpročius.
Jose teigiama, kad besaikis televizoriaus žiūrėjimas turi neigiamos įtakos mažų vaikų bendravimo ir dėmesio sutelkimo įgūdžių formavimuisi. Šios rekomendacijos, kurias sudarė Melburno karališkoji vaikų ligoninė ir kurias kitą savaitę paskelbs vyriausybė, yra nacionalinio masto kovos su nutukimu dalis. Nepaisant australų įvaizdžio - sveikos ir dėl sporto pamišusios tautos, ketvirtadalis vaikų šioje šalyje turi rimtų problemų dėl antsvorio. Baiminamasi, kad šis skaičius 2020 m. išaugs trečdaliu.
Šioje ataskaitoje, kuri visų pirma skirta vaikų priežiūros centrams, taip pat pateikiamos rekomendacijos tėvams, kad jie sudarytų planą, kaip riboti laiką, kurį jų vaikai praleidžia žiūrėdami televizorių. „Get Up and Grow“ rekomendacijose rašoma: „Remiantis naujausiais tyrimais, rekomenduojama, kad jaunesni nei 2 m. amžiaus vaikai visiškai nežiūrėtų televizoriaus bei nesinaudotų jokiomis elektroninėmis laikmenomis (DVD grotuvais, kompiuteriais ir kt.)“.
„Prie ekranų leidžiamas laikas sumažina aktyviems žaidimams ir socialiniams kontaktams su kitais žmonėmis skiriamą laiką bei sumažina kalbos raidos galimybes. Tai gali neigiamai paveikti akių judėjimo spektrą ir laiką, kurį vaikai gali išbūti sutelkę dėmesį“.
Ligoninės atliktame tyrime nurodoma, kad labai maži vaikai Australijoje daugiau laiko leidžia žiūrėdami televizorių nei užsiimdami kita veikla. Keturių mėnesių kūdikiai kasdien vidutiniškai 44 min. žiūri televizorių, o vaikai iki 4 metų prie televizoriaus ekrano praleidžia ne mažiau nei tris valandas kasdien. Beveik trečdalis vaikų gyvena namuose, kuriuose televizorius būna įjungtas visą laiką, teigiama pranešime.
Nuo ankstyvos kūdikystės televizorius vaikams atstoja auklę. „Vaikų vystymuisi didžiulę įtaką daro tiesioginis bendravimas ir bendraujančiojo susidomėjimas bei reagavimas“, - teigiama pranešime. Jame rekomenduojama, kad 2-5 m. amžiaus vaikų neaktyviai leidžiamas laikas - įskaitant televizoriaus žiūrėjimą, skaitymą, piešimą ar dėlionių dėliojimą - būtų apribotas iki valandos per dieną ne miego metu. Vaikai nuo vienerių metų amžiaus turėtų bent tris valandas per dieną būti aktyvūs.
Šias rekomendacijas palankiai vertina Australijos vaikų priežiūros ekspertai. Lee Burtonas, vaikų priežiūros komentatorius, pritaria visiškam televizoriaus draudimui vaikų priežiūros centruose: „Manau, kad šios rekomendacijos padės žmonėms suprasti, kokį neigiamą poveikį daro televizorius labai mažiems vaikams". Barbara Biggins, Australijos vaikų teisių apsaugos ir žiniasklaidos tarybos vadovės nuomone, yra kitų būdų užimti mažus vaikus, ne vien "nudrėbti juos priešais televizorių, kad pasyviai sėdėdami jį žiūrėtų, jau geriau tegul jie taškosi balose ar stebi ropojančius vabalus“.
Vaikams iki trejų metų verta uždrausti žiūrėti televizorių ir animacinius filmus. Tuo įsitikinęs prancūzų neuropsichologas Borisas Ciriulkinas. Pasak jo, tokio amžiaus vaikai triguba jėga sugeria informaciją.„Jie žiūrės viską, ką tik rodysi! Ar tai bus animacinis filmukas, reklama, ar pornofilmas. Vaikai žiūri ne filmą, jie stebi televizoriaus arba planšetės ekrano mirgėjimą.
Vaikui reikia, kad kažkas mirgėtų, ir tai blokuoja jo asmeninį aktyvumą. Nėra nei bendravimo, nei pagrindinės veiklos. Nesvarbu, ką žiūri mažylis. Be to, nei emociškai, nei psichologiškai vaikas nepasirengęs tam, ką jam rodo ekrane. Tėvams svarbu suprasti, kad vaikas iki trejų metų vystosi vien tik per veiksmą, per esminę veiklą. Suvokimo ir veiksmo negalima nutraukti! Žiūrint animacinius filmus, yra tik suvokimas.
Neuropsichologas ragina tėvus nors iki trejų metų neduoti vaikams į rankas planšetės ir nejungti animacinių filmų arba bent stipriai riboti televizoriaus žiūrėjimo laiką. Verta pasaugoti vaikų psichiką. Neleiskite, kad televizorius būtų vaiko miegamajame, ir išjunkite jį, kai vaikas valgo. Iki 2 metų laiką prie televizoriaus reikėtų labai riboti. Jeigu jau leidžiate vaikučiui žiūrėti televizorių, padalinkite jo žiūrėjimo laiką į 10-15 minučių intervalus.
Besaikis televizoriaus žiūrėjimas skatina blogus įpročius. Taip pat nustatyta, kad vaikai, kurie ilgai žiūri televizorių, sunkiau bendrauja su namiškiais ir mažiau žaidžia kūrybinių žaidimų. Šiuolaikinių televizijos laidų turinys taip pat turėtų kelti susirūpinimą. Tokios laidos supažindina vaikus su naujais skaičiais ir žodžiais; po jų dar galite su vaiku aptarti, kas buvo rodoma.
Kūdikystė - tai itin spartaus augimo laikotarpis, kuomet kūdikis labai greitai vystosi tiek fiziškai, tiek psichiškai. Šiame amžiaus laikotarpyje didžiausią vaidmenį atlieka tėvai, nuolat kalbindami ir viską rodydami vaikui: taip jie lavina mažylį, pažindina su jį supančiu pasauliu ir įvairiais garsais. Nors dažniausiai tėvai ir labai stengiasi dėl savo atžalų, labai pavargus norisi bent kelių minučių ramybės sau. Ir čia visiems po ranka televizorius.
Kūdikiams visiškai nesvarbu, ką rodo televizorius, jiems neaktuali jokia įvykių seka, jie tiesiog džiaugiasi matydami besikeičiančius vaizdus. Žiūrėti televizorių - tai reiškia nieko neveikti, netobulėti ir nesitobulinti: nereikia nieko statyti, bandyti pasiekti, nereikia judėti. Vaikai mokosi stebėdami, todėl nebus jokios naudos, jeigu vaikui nuolat kartosime, kad negalima mušti kaimyno kačiuko, tačiau grįžusiam iš kiemo įjungsime „Tomo ir Džerio nuotykius”, kurių pagrindinis tikslas - pagauti vienas kitą ir kaip galima išradingiau „užvožti”.
Ilgalaikių tyrimų metu buvo nustatyta, kad vaikams iki dviejų metų televizorius gali sukelti labai sunkius padarinius, todėl rekomenduotina jo visiškai atsisakyti. Kūdikių ir mažų vaikų televizoriaus žiūrėjimas turi neigiamos įtakos jų kalbos vystymuisi bei skatina dėmesio sutelkimo sutrikimus. Nei „tuščia” televizija, nei įvairios lavinamosios laidelės kūdikiams nėra aktualios, nes skirtumo tarp jų kūdikis nelabai įžvelgs, tai svarbiau vyresniems vaikams.
Lavinamosios laidos vaikams turėtų būti kaip priedas prie kasdienybėje išmoktų naujovių, tai turėtų būti pateikiama kaip pozityvus atradimas. Pavyzdžiui, spalvas besimokančiam vaikui vėliau įjungta laida apie spalvas suteiks džiaugsmo ne tik todėl, kad gali pažiūrėti televizorių, bet ir todėl, kad vaikas tarsi atras pripažinimą to, ką mokėsi su mama.
Kartais mamos, bijodamos kūdikį pripratinti prie tylos, beveik visą dieną laiko įjungtą televizorių. Nežiūrint į tai, kad fiziologiškai tai gali labai stipriai pakenkti kūdikio regai, dar ir nervų sistemai daroma žala yra išties nemenka. Jeigu mažylis yra migdomas prie televizoriaus, naudojant jį kaip minimalaus triukšmo šaltinį, jis išties ne taip greitai nubus vos išgirdęs bet kokį pašalinį garsą, tačiau televizija nėra tas „baltasis” triukšmas, kuris padeda kūdikiui atsipalaiduoti ir lengviau užmigti.
Juk įjungus bet kokią laidą, ji nuolat kinta, be to, ji yra daug kartų pertraukiama reklamomis. Įjungtą televizorių kaip migdymo priemonę taip pat galima pakeisti „baltuoju triukšmu”: kūdikiai mėgsta garsus, kurie primena tuos, kurie buvo girdimi mamos įsčiose, todėl labai įsiverkusiam kūdikiui tai galėtų būti įjungtas plaukų džiovintuvas, garintuvas ar net dulkių siurblys.
Rekomendacijos dėl televizoriaus žiūrėjimo vaikams pagal amžių:
| Amžius | Rekomendacijos |
|---|---|
| Iki 2 metų | Visiškai nežiūrėti televizoriaus ir nenaudoti jokių elektroninių laikmenų. |
| 2-5 metai | Riboti laiką prie ekrano iki 1 valandos per dieną ne miego metu. |
| Mokyklinis amžius (sveiki, stiprūs vaikai) | Žiūrėti televizorių 3-4 kartus per savaitę, ne ilgiau kaip 1-1,5 valandos. |
Panašus:
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Nėštumo testai: Atraskite, kaip jie veikia ir svarbiausi faktai, kuriuos privalote žinoti!
- Magnio nauda nėštumo metu – kodėl kiekviena būsima mama turėtų jį vartoti?