2013 spalio 15 d. Kontoros advokatas Gediminas Žlioba ėmėsi vaiko pagrobimo bylos. Į advokatą kreipėsi pagrobtos mergaitės (2 metukų) tėvas, kurio dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos neteisėtai išsivežė mama ir atsisakė su vaiku grįžti.
Nepilnametis vaikas buvo laikomas Lietuvoje apgaulės būdu vaiką išvežus iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, nurodant, kad vykstama laikinai atostogauti pas giminaičius, klientui jokiais būdais neišreiškus valios, jog nepilnametė dukra gyventų Lietuvoje su motina.
Advokatas su klientu Centrinei Lietuvos Respublikos įstaigai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė prašymą dėl vaiko grąžinimo pagal 1980 m spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau Konvencija). Pagrobto vaiko mama buvo informuota apie reikalavimus savanoriškai grąžinti neteisėtai išvežtą ir laikomą vaiką.
Motina suklaidino Centrinės įstaigos darbuotojus, nurodė savanoriškai grąžinsianti vaiką į nuolatinę jo gyvenamąją vietą, tačiau to nepadarė. Remdamiesi šiomis aplinkybėmis, kad dukra buvo atvežta į Lietuvos Respubliką teisėtai savo motinos, tačiau pasibaigus teisėtam vaiko buvimui buvo pagrobta, tai yra neteisėtai laikoma Lietuvos Respublikoje, klientas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su paršymu: 1) išduoti leidimą grąžinti neteisėtai laikomą nepilnametę dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą -Vokietijoje.
Prašymo teisiniai argumentai
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 442 straipsnio 14 punkte numatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo, taip pat kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.
Vienas iš bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka atvejų - civilinės bylos dėl leidimo grąžinti neteisėtai laikomą nepilnametį vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą vadovaudamasis 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau ir Reglamentas).
Pagal Reglamento 2 straipsnio 11 punktą neteisėtas vaiko išvežimas ir negrąžinimas yra tais atvejais, kai yra pažeidžiamos globos teisės, įgytos teismo sprendimu, įstatymu nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu pagal valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki išvežimo ar negrąžinimo, ir jei išvežimo ar negrąžinimo metu globos teisėmis buvo faktiškai naudojamasi drauge, ar jų su niekuo nesidalijant, arba jomis taip būtų naudojamasi išvežimui ar negrąžinimui.
Pagal Reglamento 11 straipsnio 3 dalį, teismas klausimą dėl vaiko grąžinimo privalo išspręsti ne vėliau kaip per 6 savaites nuo pareiškimo gavimo. Reglamentas nukreipia į 1980 m. Hagos konvenciją. Vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencija tarptautinis vaikų grobimas civilinės teisės prasme suprantamas kaip vieno iš tėvų ar kitų artimų giminaičių vykdomas neteisėtas vaiko išvežimas į kitą valstybę ir laikymas joje arba kaip teisėtai į kitą valstybę atvežto vaiko laikymas joje pasibaigus teisėtam vaiko buvimo toje valstybėje laikui.
Konvencijos 3 straipsnis numato dvi būtinąsias sąlygas, kai vaiko išvežimas laikomas neteisėtu: 1) vaiką išvežant turi būti pažeistos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę; 2) šiomis teisėmis išvežimo ar laikymo metu turi būti kartu ar atskirai naudojamasi arba turėtų būti galimybės tai daryti, jeigu vaikas nebūtų neteisėtai išvežtas. Tai reiškia, kad vaiko išvežimu ir laikymu turi būti pažeistos teisėtos ir realiai įgyvendinamos vaiko globos teisės.
Pagal Konvencijos 5 straipsnį, globos teisės reiškia teisę rūpintis vaiku, visų pirma nustatyti jo gyvenamąją vietą. Globos teisės asmeniui gali būti suteiktos: 1) pagal įstatymą; 2) teismo keliu; 3) administracinės institucijos sprendimu; 4) teisinė galią turinčiu susitarimu. Bet kuriuo atveju globos suteikimo pagrindas turi būti teisėtas pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė.
Pareiškėjas nurodė, kad pagal 1980 m. Hagos konvenciją yra visos tarptautinio vaiko pagrobimo sąlygos:
- pareiškėjui kartu su vaiko mama priklauso nepilnamečio vaiko globos teisės, tai yra pareiškėjas turi visas tėvo teises ir pareigas mergaitės atžvilgiu ir suinteresuotas asmuo (mama) šių teisių neginčija;
- kadangi vaiko tėvai yra susituokę, gyveno kartu ir dalijosi vaiko teisių teisėmis ir pareigomis (globos teises abu tėvai įgyvendino kartu), nereikėjo jokio oficialaus sprendimo ar susitarimo dėl vaiko globos;
- nepilnametę dukrą motina Lietuvos Respublikoje laiko neteisėtai, tai yra pasibaigus teisėtam buvimo Lietuvos Respublikoje laikui, kuris pasak motinos ir pareiškėjo susitarimo turėjo baigtis 2013 m. sausio 26 d., tai yra pasibaigus svečiavimosi pas senelius laikotarpiui;
- pareiškėjo nesutikimą su vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimu ir neteisėtu laikymu patvirtina ir aplinkybes, jog pareiškėjas iš karto, kai suvokė, kad dukra yra neteisėtai laikoma už Vokietijos Federacijos ribų, kreipėsi į teisininkę A. S., 2013 m. vasario 5 d. pateikė informaciją apie vaiko pagrobimą Vokietijos Teisingumo ministerijai, 2013 m. kovo 5 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos centrinę instituciją dėl vaiko grąžinimo.
- tokiu išvežimui yra pažeidžiamos pareiškėjo kaip tėvo teisės realiai įgyvendinti vaiko globos teises.
Kadangi pareiškėjas kaip nepilnamečio vaiko globėjas nepritarė tolesniam vaiko laikymui Lietuvos Respublikoje, tai motinos veiksmai savanoriškai negrąžinant nepilnamečio vaiko į teisėta jo nuolatinę gyvenamąją vieta pripažintini neteisėtu vaiko išvežimu ir laikymu, tai yra netaikoma nei viena iš 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio nuostatų. Pagal 1961 m. spalio 5 d. Hagos Konvencijos dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje, 4 straipsnį, valstybės, kurios pilietis yra nepilnametis, institucijos gali imtis jų teisės normų numatytų nepilnamečio asmens ir nuosavybės apsaugos priemonių, apie tai iš anksto pranešusios jo gyvenamosios vietos valstybės institucijoms, jei, jų manymu, tai yra būtina ginant nepilnamečio interesus.
Vadovaujantis konvencijos 15 straipsniu, kiekviena Susitariančioji valstybė gali apriboti kompetenciją institucijų, įgaliotų spręsti prašymus dėl nepilnamečio tėvų santuokos ryšių nutraukimo, panaikinimo ar pakeitimo, siekiant imtis jo turto ar asmens apsaugos priemonių. Pagal Vokietijos civilinės teisės įvadinio įstatymo (toliau EGBGB) 21 straipsnį teisiniams santykiams tarp vaiko ir jo tėvų taip pat taikoma valstybės teisė, kurioje vaikas nuolatos gyvena.
Analogiška nuostata įtvirtinama ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.32 straipsnio 1 dalyje („vaikų ir tėvų asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė). Pagal Vokietijos civilinės teisės (toliau BGB) 1629 straipsnį, tėvai kartu rūpinasi vaiko globa. Globos teisė visų pirma apima vaiko priežiūrą, sprendimą apie vaiko gyvenamąją vietą ir kitus su vaiko lankymu susijusius klausimus.
Pagal CK 3.168 straipsnio 3 dalį, tėvai turi teisę reikalauti grąžinti jiems nepilnametį vaiką iš kiekvieno asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą. Pagal 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje 15 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai vaikas neteisėtai išvežamas arba laikomas, jurisdikciją imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti ir toliau turi Susitariančiosios Valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyveno prieš pat jo išvežimą ar laikymą, institucijos.
Tokią teisę jos turi tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, ir:
- kol kiekvienas asmuo, institucija ar kuri nors kita organizacija, turinti globos teises, pritars vaiko išvežimui ar laikymui, arba
- kol vaikas bus išgyvenęs toje kitoje valstybėje bent vienerius metus po to, kai asmuo, institucija ar kuri nors kita organizacija, turinti globos teises, sužinojo arba turėjo sužinoti vaiko buvimo vietą, nėra jokio tuo laikotarpiu pateikto ir dar nagrinėjamo prašymo sugrąžinti vaiką ir vaikas yra apsipratęs su savo nauja aplinka.
Pareiškėjas pažymėjo, jog remiantis išdėstytu, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal Vokietijos teisę, nes Vokietijos Federacinės Respublikos jurisdikcijai priklauso imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 1961 m. spalio 5 d., 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijas yra visos sąlygos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimus spręsti pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę, nes :
- nepilnametė dukra nėra įgijusi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje;
- nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikoje trumpiau nei metus, neteisėtai gyvena nuo 2013 m. sausio 27 d., kai motina atsisakė grąžinti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;
- pareiškėjas apie dabartinę nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą sužinojo 2013 m. sausio 7 d., kai motina nurodė vykstanti aplankyti savo tėvų, gyvenančių Joniškio rajone. Ką patvirtina ir 2013m. vasario 18 d. ieškinys pateiktas Joniškio rajono apylinkės teismui.
- nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti, nes vertinant Vokietijos ir Lietuvos teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų globos teises ir vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo taisykles, iš esmės yra vienodos.
2013-06-11 Vilniaus apygardos teismas kliento prašymą tenkino. Dėl šios nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas ir byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui. 2013-09-23 Lietuvos apeliacinio teismo kolegija paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Nutartį ir išdavė leidimą grąžinti nepilnametį vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos šalį - Vokietiją.
Tarptautinis Hagos Teisėjų Tinklas
Nuo 2015 m. esate Lietuvos deleguotas atstovas Tarptautiniame Hagos teisėjų tinkle. Tarptautinis Hagos teisėjų tinklas - 88 valstybių atstovus jungianti organizacija, užtikrinanti tarpvalstybinį teismų bendradarbiavimą įgyvendinant 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 1996 m. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje.
Tinklas padeda koordinuoti atskirų valstybių teismų veiksmus sprendžiant klausimus, susijusius su neteisėtai į užsienį išvežtų ar iš ten negrąžintų vaikų grąžinimu, keičiantis informacija apie nagrinėjamas bylas, užsienio valstybės teisę ir kt. Darbas tinkle - savotiška diplomatinė misija, nes neretai tenka spręsti klausimus, susijusius su valstybių pasitikėjimu viena kitos teisingumo sistema.
Prisijungdama prie konvencijos Lietuva kartu su kitomis valstybėmis sukūrė mechanizmą, skirtą kovoti su tarpvalstybiniu vaikų grobimu. „Paliktasis“ tėvas (motina) gali pasinaudoti konvencijoje numatyta priverstinio pagrobto vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę procedūra.
Pagal konvenciją tarptautiniu vaiko grobimu laikomas neteisėtas vaiko iki 16 metų išvežimas arba laikymas užsienio valstybėje. Išvežimas ar laikymas yra laikomas neteisėtu, kai tai padaroma prieš bet kurio vaiko globos teises turinčio asmens valią. Kokie asmenys laikomi turinčiais vaiko globos teises, sprendžiama pagal tos valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno iki išvežimo, įstatymus.
Lietuvoje vaiko globos teises turinčiais asmenimis laikomi abu tėvai, nepriklausomai nuo jų santuokinės padėties, o tais atvejais, kai abiejų tėvų valdžia yra apribota, - vaiko globėjas (rūpintojas). Pažymėtina, kad nuo 2017 m. įsigaliojusiuose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimuose aiškiai apibrėžta, kad teisę išvežti vaiką į užsienį nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą, o tuo atveju, jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, nepaisant to, su kuriuo iš tėvų teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, abu tėvai turi kartu spręsti dėl galimo vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo ir kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.
Konvencijos prasme bet kuriam asmeniui, o tai reiškia - ir tėvui arba motinai, neteisėtai išvežus ar laikant vaiką užsienio valstybėje, tai laikoma vaiko grobimu. Kaip minėjau, tėvams nepavykus susitarti gražiuoju, ginčą sprendžia teismas pagal vaiką išvežti siekiančio tėvo (motinos) ieškinį.
Pagal bendrąją taisyklę vaikas visada grąžinamas į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Tačiau Konvencijos 12 ir 13 straipsniuose apibrėžtas išimčių sąrašas, kada teismas gali nenurodyti grąžinti vaiką: jei procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos; jei „paliktasis“ tėvas (motina) neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas; jei yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
Pažymėtina, kad pirmiau nurodytos Konvencijos 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintos išimtys taikomos siauriau, kai sprendžiama dėl iš vienos ES valstybės narės į kitą neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo. Pavyzdžiui, tokiais atvejais teismas negali atsisakyti grąžinti vaiką motyvuodamas didele žalos vaikui rizika, jei nustatoma, kad imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugai jį sugrąžinus į valstybę, iš kurios buvo neteisėtai išvežtas.
Šios kategorijos bylose teismų priimti sprendimai vykdomi be išlygų, jei tai neišvengiama - panaudojant prievartą. Laikoma, kad teismo sprendimas yra įgyvendintas, kai vaikas perduodamas „paliktajam“ tėvui (motinai).
Panašus:
- Kaip Teismas Nustato Vaiko Interesus Skyrybų Bylose: Svarbiausi Faktai ir Patarimai
- Pagalbinio Apvaisinimo Teisinis Reguliavimas Lietuvoje: Konstituciniai Iššūkiai ir Sprendimai
- Konstitucinio Teismo sprendimas: ką reiškia motinystės pašalpų „lubos“ jūsų šeimai?
- Kaip Išvežti Vaiką Iš Vokietijos Be Teismo Globos Teisių – Svarbiausi Patarimai ir Sprendimai
- Trumpalaikė socialinė globa: viskas, ką privalote žinoti dabar!
- Neįtikėtini Sveikinimai Pedagogui Su Gimimo Diena – Pasveikinkite Išskirtinai!