Seime priimtas ir prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas toliau kelia aistras. Seimo 2016 m. birželio 28 d. priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos nuomone, įstatymo redakcija pažeidžia pacientų konstitucines teises į gydymą, kuris atitinka mokslo pažangą.
Projekto priėmimą ir prezidentės veto lydi apsitalžymas viešojoje erdvėje. Įstatymo oponentai suskato pritarti D. Grybauskaitės siūlymams, kurių esmė - neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus, leisti lytinių ląstelių donorystę bei genetinę diagnostiką. Anot J. Poželos, geriau buvo nepriimti jokio įstatymo, negu tokį, koks yra priimtas dabar.
Nevaisingumas - dažna problema
Statistika negailestinga: kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problemomis. Lietuvoje tai 50 000 porų, ir kasmet jų gretos padidėja dar dviem tūkstančiais. Visuomenėje vis dar paplitusi nuomonė, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris. Taip nėra.
„Moteriškos priežastys” (ovuliacijos sutrikimai, moters kiaušintakių užakimas, endometriozė) sudaro apie 50 proc., „vyriškos” - apie 40 proc. (dažniausiai mažas spermatozoidų kiekis arba nepakankamas jų gyvybiškumas) atvejų. Ir net 10 proc. atvejų negalėjimo sėkmingai pastoti priežastis būna neaiški. Abu partneriai lyg ir sveiki, bet jų šeimoje taip ir nepasigirsta vaikiškas juokas.
Psichologų teigimu, moterys nepastoja dėl psichologinės įtampos, juntamos dėl lytinio akto baimės ar jo nevisavertiškumo, dėl nuovargio, psichinės ligos ar traumos. Partneriai turėtų kalbėti tarpusavyje apie šią problemą, suprasti, kad pyktis, nerimas, išsekimas yra normalūs šiai situacijai jausmai ir kad tarpusavio supratimas padės šiuos jausmus nugalėti.
Kada kreiptis pagalbos?
„Nevaisingumas yra liga, o pagalbinis apvaisinimas - vienas iš šios ligos gydymo būdų”, - sako „Motinos ir vaiko“ klinikos vadovė gyd. Pirmiausia tai - emocinė krizė, ne tik kenkianti dviejų vienas kitą mylinčių žmonių santykiams, bet ir skatinanti savęs nuvertinimą, nusivylimą vienas kitu.
Nevaisingumo gydymo būdai
Kruopščiai ištyrus abu partnerius, nustatoma nevaisingumo priežastis ir pagal tai parenkama tinkamiausia gydymo metodika. Jei tai lytinių organų anatomijos pokyčiai (pvz., varikocelė), jie koreguojami chirurginiu būdu. Dauguma kitų priežasčių šalinamos medikamentais.
Pvz., jeigu moters nevaisingumą sukėlė ovuliacijos sutrikimas ar anovuliacija (būklė, kai kiaušidėse nesubręsta kiaušialąstė), gydoma ovuliaciją stimuliuojančiais medikamentais. Ovuliacijai stimuliuoti šiuo metu vartojamas klomifeno citratas ir gonadotropinai. Ir, tik nepavykus išgydyti medikamentais ar kitais būdais, moteriai belieka vienintelė galimybė susilaukt vaikučio - pagalbinis apvaisinimas.
Pagalbinis apvaisinimas - kraštutinumas
Oficialios statistikos, kiek Lietuvoje vaikučių po pagalbinio apvaisinimo išvydo dienos šviesą ir dabar savo šypsenomis džiugina laimingus tėvus, nėra. O ir pačios mamos, bijodamos visuomenės pasmerkimo, apie tai išdrįsta kalbėti tik interneto pokalbių kambariuose.
Todėl, kai neduoda jokių rezultatų nevaisingumo gydymas, ir griebiamasi paskutinio šanso - pagalbinio apvaisinimo, kurio metodai nuolatos tobulinami.
Pagalbinio apvaisinimo metodai
- Intrauterinė inseminacija (IUI) - tai istoriškai seniausias ir paprasčiausias metodas. Jis atliekamas, kai yra moters gimdos kaklelio patologija ar šiek tiek sumažėjęs spermatozoidų judrumas, kartais kai nevaisingumo priežastis nėra aiški. Vaisingomis moters dienomis į gimdą sušvirkščiama specialiai apdorotos jos vyro spermos. Taip padedama spermatozoidams lengviau patekti iki kiaušialąstės.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) - moteriškosios kiaušialąstės apvaisinimas ne moters organizme. Moteris apie 2-3 savaites gauna vaistų, skatinančių kiaušidėse folikulų augimą, o juose - kiaušialąsčių brendimą. Kai folikulai pasiekia tam tikrą dydį, iš moters organizmo išskiriamos kiaušialąstės ir patalpinamos į lėkštelę su spermatozoidų suspensija. Susiformavę keturių ląstelių embrionai (būsimo kūdikio užuomazga) perkeliami į moters gimdą. Siekiant padidinti šansus pastoti, vienu metu perkeliami du trys embrionai (jei visi „prigyja“, moteris ir susilaukia trynukų). Likusieji embrionai užšaldomi, taip suteikiant moteriai galimybę pastoti kitą kartą, jei procedūra būtų nesėkminga ar jei ateityje ji norėtų antro vaiko.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI). Čia užtenka mažo spermatozoidų kiekio. Spermatozoidas specialiu mikromanipuliatoriumi įdedamas į moters kiaušialąstę.
Dirbtinio apvaisinimo prieinamumas
Gydytoja Eglė Steponavičienė pasidalijo Prahoje vykusio Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos sąjungos suvažiavimo patirtimi, kur buvo pasidžiaugta, kad jau daugiau kaip trys milijonai vaikų išvydo pasaulį po dirbtinio apvaisinimo procedūrų. Konferencijoje pateikti duomenys, kad įvairiose šalyse labai skirtingas dirbtinio apvaisinimo metodų prieinamumas. Pvz., Danijoje milijonui gyventojų tenka net 2031 dirbtinio apvaisinimo ciklas. Tuo tarpu pas mus vienam milijonui gyventojų tenka mažiau kaip 100 ciklų.
Tam daug įtakos turi tai, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose Vakarų Europos šalyse, nekompensuojami nei vaistai, nei dirbtinio apvaisinimo procedūra.
Ar tikrai reikia bijoti pagalbinio apvaisinimo?
Žmonėms trūksta informacijos, dėl to kuriami įvairūs mitai bei atsiranda baimės dėl procedūros žalos, apsigimusių kūdikių ir pan. Pagalbinis apvaisinimas - tai šiuolaikinio mokslo suteikta galimybė susilaukti savų vaikų, taikomas visame civilizuotame pasaulyje beveik tris dešimtmečius. Dažnai paskutinė ir vienintelė galimybė.
Specialisto komentaras
Apie nevaisingumą ir dirbtinį apvaisinimą - pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docente, Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja Laima Maleckiene.
- Jūs esate viena gydytojų, kuri tiria ir gydo nevaisingumą. Kas jį sukelia, kodėl daugėja žmonių, negalinčių susilaukti vaikų?
- Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10 proc. porų visame pasaulyje turi vaisingumo sutrikimų. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau dėl šio sutrikimo į medikus kasmet kreipiasi apie du tūkstančius naujų porų. Nevaisingumas diagnozuojamas, kai nenaudojant kontracepcijos priemonių moteris per metus nepastoja. Nevaisingumas gali būti dėl moters, vyro arba abiejų partnerių vaisingumo sutrikimų.
- Išvardijote moterų nevaisingumo priežastis. Ar dažniausiai dėl jų sutuoktiniai neturi vaikų?
- Pastaruoju metu daugėja porų, negalinčių susilaukti vaikų dėl vyrų nevaisingumo. Anksčiau galvota, kad įvairūs vyrų spermos pokyčiai sudaro 10-30 proc. porų nevaisingumo, bet dabar manoma, kad ši priežastis yra daug dažnesnė.
- Vadinasi, sutuoktiniams ieškant nevaisingumo priežasčių, išsitirti reikia abiem: ir moteriai, ir vyrui?
- Šeimai ar porai, įtariančiai, kad turi vaisingumo sutrikimų, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos kliniką, kur turėtų būti atliekamas pirminis ištyrimas. Vyro vaisingumo įvertinimas ištiriant ejakuliatą yra vienas pirmųjų nevaisingos poros tyrimų. Moteris ryžtasi daugybei įvairių tyrimų, iš jų ir invazinėms procedūroms, o kai kurie vyrai nenori atlikti paprasto jų vaisingumą įvertinančio tyrimo - spermogramos.
- Kokie tyrimai atliekami moterims?
- Moterų ištyrimas prasideda gydytojo konsultacija, aiškinantis nevaisingumo trukmę, lytinių santykių dažnumą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas. Įvertinamas moters amžius. Po to atliekamas ginekologinis tyrimas, vidiniai organai ištiriami ultragarso aparatu. Visos moterys dėl nevaisingumo tiriamos, ar neserga chlamidioze. Dažniausiai tai nustatoma, paėmus tepinėlį iš gimdos kaklelio.
- Dėl ko kiaušintakiai gali būti užakę? Galbūt galima to išvengti?
- Kiaušintakius dažniausiai pažeidžia lytiniu keliu plintančios infekcijos - chlamidiozė ir gonorėja. Negydytos chlamidiozės padariniai - pažeisti kiaušintakiai ir nevaisingumas.
- Ir tai jau visos moterų ir vyrų nevaisingumo priežastys?
- Būna ir neaiškios kilmės nevaisingumas. Maždaug kas dešimtai šeimai, atlikus visus abiejų partnerių vaisingumą įvertinančius tyrimus, nerandama jokių sutrikimų. Tokiais atvejais įtariami imunologiniai, genetiniai ar kiti kol kas dar nežinomi veiksniai, prieš kuriuos tradicinė medicina kol kas yra bejėgė.
- Tokioms ir neišgydomų sutrikimų turinčioms poroms patariate pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo metodais?
- Mes ištiriame nevaisingą porą, po to aptariame, kokios galėtų būti gydymo galimybės ir pastojimo prognozė. Visuomet aptariama, ar nevaisingumo gydymas porai priimtinas etikos, religijos ir kitais aspektais bei finansiniu požiūriu. Neišgydomų vaisingumo sutrikimų turinčioms šeimoms visuomet pasiūlome įvaikinimo galimybę.
- Jei vyras yra absoliučiai nevaisingas, argi gali padėti pagalbinis apvaisinimas?
- Jei vyro sperma yra netinkama apvaisinti ir pagalbiniai būdai yra neefektyvūs, o moters vaisingumas normalus, daugelyje šalių galima pasinaudoti donorų spermos banko paslaugomis. Žinoma, jeigu šeimai tai priimtina.
- O kam reikalingas apvaisinimas mėgintuvėlyje?
- Mėgintuvėlyje naudojant papildomas technologijas sudaromos sąlygos spermatozoidui patekti į moters lytinę ląstelę, kai vyro spermoje spermatozoidų yra labai mažai arba jie nejudrūs. Kuo daugiau jų subręsta, tuo didesnė tikimybė sulaukti nėštumo. Plona adata išpunktuotos kiaušialąstės dedamos į indą su specialia terpe ir spermatozoidais, kur ir įvyksta apvaisinimas. Beje, jis gali ir neįvykti. Kiek kiaušialąsčių apsivaisins per vieną gydymo ciklą, numatyti negalima, todėl tik po kelių parų paaiškėja, ar užsimezgė nauja gyvybė.
- Dėl to išrastas embrionų šaldymas, prieš kurį nusiteikusi ir Bažnyčia, ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto oponentai?
- Pagalbinio apvaisinimo tikslas yra vienvaisis nėštumas, todėl pastaruoju metu dažniausiai į gimdą perkeliamas vienas embrionas, o kiti užšaldomi. Nėštumo sėkmė po pirmojo gydymo ciklo dažniausiai sudaro tik 20-30 proc., todėl nesėkmės atveju atšildytą embrioną galima perkelti į gimdą.
- Embrionų šaldymas skamba žiauriai. Negana to, tai dvelkia prekyba žmonėmis.
- Tai diskusinis klausimas. Dirbtinio apvaisinimo įstatymas turi tiksliai numatyti, kas būtų daroma su pertekliniais embrionais.
- Ir vis dėlto kalbame apie žmogų, kurio gimimas šimtmečiais buvo didžiausias stebuklas, paslaptis. Gal, užuot plėtojus dirbtinio apvaisinimo technologijas, vertėtų daugiau rūpintis moterų ir vyrų vaisingumo išsaugojimu?
- Būtų idealu, kad žmonės neturėtų vaisingumo sutrikimų. Deja, ši liga, kaip ir kitos, kamuoja ne tokią jau mažą visuomenės dalį.
„Pagalbinio apvaisinimo procedūra ne visada baigiasi sėkmingai ir ją gali tekti kartoti, tačiau tai - visiškai normalus procesas, - pasakoja gydytoja akušerė ginekologė. - Viena nesėkminga procedūra neužkerta kelio susilaukti vaikų, todėl svarbu nurimti ir pasitikėti gydytojais.“
Priežastys ir komplikacijos
Vaisingumo problemų gali kilti tiek dėl moteriškų, tiek dėl vyriškų priežasčių. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Spermos kokybės sutrikimai lemia vyriškąsias nevaisingumo priežastis.
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų - kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau, todėl šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti šiais gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir virš 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas. Taip išvengiama daugiavaisio nėštumo.
Kompensavimas Lietuvoje
Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra.
Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jų bus prašoma pateikti ne tik asmens tapatybės, bet ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas.
Moterų ir vyrų nevaisingumas
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja tai vadinti ne nevaisingumu, o sumažėjusiu vaisingumu, nes tai mažiau diskriminuoja pacientą. Procentaliai galima sakyti, kad apie 20 proc. sudaro vyrų nevaisingumas, apie 40 proc. - moterų nevaisingumas, dalis nevaisingumo atvejų yra dėl abiejų partnerių, o apie 15 proc. būna neaiškios kilmės nevaisingumas, kai nerandama nevaisingumo priežasties.
Kalbant apie moteris - gali būti genetiškai nulemti dalykai, vadinamasis policistinių kiaušidžių sindromas, kai moteriai per metus per dvylika ciklų gali įvykti tik viena ar dvi ovuliacijos. Kalbant apie vyrų nevaisingumą, iš jų reikalaujame vieno dalyko - padaryti spermogramos tyrimą. Jeigu spermos tyrimas yra normalus, paliekame juos ramybėje. Jeigu nenormalus, imamės tyrinėti.
Sveika gyvensena, rūkymas - jis ne tik mažina pastojimo šansą, bet ir artina menopauzę, alkoholio, net kavos vartojimas, antsvoris - viskas turi įtakos vaisingumui, bet tai nėra lemiantys veiksniai.
Nevaisingumo gydymo būdai
Jei moteriai nevyksta ovuliacija arba yra neaiškios kilmės nevaisingumas, pradedame nuo paprasčiausio gydymo metodo - vaistais sukeliame ovuliaciją. Jeigu nepasiseka arba yra kokių nors kitokių indikacijų, porai galime skirti vadinamąją intrauterinę inseminaciją, arba apvaisinimą moters kūne.
Jei ir tai nepadeda, taikomi sudėtingesni gydymo metodai - pagalbinis apvaisinimas, arba apvaisinimas mėgintuvėlyje, kurio irgi galima išskirti dvi formas. IVF - in vitro fertilizacija - paprasta procedūra, kai paruošiamos lytinės ląstelės ir sudedamos į inkubatorių, ir apvaisinimas vyksta savaime. Arba taikoma sudėtingesnė procedūra - jei spermatozoidų yra per mažai, jų toks kiekis nesugebėtų pats apvaisinti kiaušialąstės, tada po vieną spermatozoidą yra įdedama į kiaušialąstę. Tai yra ICSI, arba intracitoplazminė spermatozoido injekcija.
Kiaušidžių atjauninimo procedūra - tai yra naujesnis gydymo metodas, tačiau jis kol kas dar nėra pagrįstas mokslu.
Moterims, kurios vartoja kontraceptines tabletes, yra slopinama ovuliacija, o kai juos nutraukia, įvyksta rebound fenomenas - slopinimas baigiasi, įvyksta ovuliacija ir daug moterų pastoja net per pirmą ciklą.
Biologinis laikrodis tiksi ir ne tik mažėja folikulų kiaušidėje, bet dar svarbiau tai, kad su amžiumi moters kiaušidės sensta. Taigi biologinis laikrodis iš tiesų tiksi ir aš labai raginu pacientes, kad neatidėliotų savo vaisingumo, nes vėlesniame amžiuje mažėja šansų, kad padės ir pagalbinis apvaisinimas.
žymės:
Panašus:
- Nėštumo svorio priaugimas: kiek priaugti kiekvieną mėnesį, kad būtum sveika?
- Sužinokite, Kiek Svorio Naujagimis Praranda Per Pirmąsias Dienas – Stebinantys Faktai!
- Vaikų tuštinimasis: ką reiškia žalios išmatos ir kitos spalvos – svarbūs požymiai tėvams
- Tarptautinė dingusių be žinios vaikų diena Lietuvoje – Kaip Saugoti Mūsų Vaikus Ir Reaguoti Greitai?
- Prof. P. Mažylio Gimdymo Namai: Išsamus Vadovas – Istorija, Paslaugos ir Klientų Atsiliepimai