Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas daugumai moterų yra jaudinantis laikotarpis, tačiau jis taip pat gali būti įvairių fizinių ir emocinių pokyčių metas. Nėštumas yra ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas fiziologinių, socialinių, psichologinių pasikeitimų bei lydimas įvairių emocijų. Gali susidaryti įspūdis, kad nėštumo laikas yra be galo šviesus ir moteris išgyvena tik pozityvias emocijas - laimę, džiaugsmą, viltį, prasmės pojūtį, bet dažnai šiame gyvenimo etape greta yra ir nerimas bei stresas.

Fiziniai Nėštumo Simptomai ir Jų Valdymas

Nėščiosios dažnai jaučia įvairius su nėštumu susijusius simptomus, tokius kaip pykinimas, nuovargis, nugaros skausmas ir nuotaikų kaita. Nors šie simptomai yra įprasti, jie gali itin varginti. Tačiau tinkamai gydomos ir prižiūrimos moterys gali veiksmingai valdyti šiuos simptomus ir džiaugtis sveiku nėštumu.

Pykinimas ir Vėmimas

Vienas dažniausių nėštumo simptomų yra pykinimas ir vėmimas. Tokią būklę gali sukelti hormonų pokyčiai, tačiau ji taip pat gali atsirasti dėl streso, maisto netoleravimo ar kitų veiksnių. Norint suvaldyti pykinimą ir vėmimą, rekomenduojama stengtis valgyti dažnai ir nedidelėmis porcijomis, vengti aštraus ar riebaus maisto ir gerti daug skysčių. Sumažinti pykinimą gali padėti ir imbieras. Jei šios priemonės neveiksmingos, vertėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu dėl vaistų nuo pykinimo vartojimo.

Nuovargis

Kūdikio laukimasis gali būti fiziškai sunkus, todėl daugelis moterų šiuo laikotarpiu jaučia nuovargį. Norint jį įveikti, reikėtų daug ilsėtis, mankštintis, sveikai ir subalansuotai maitintis. Taip pat gali padėti reguliarios poilsio pertraukėlės dienos metu. Paminėtina ir tai, kad kofeinas gali sustiprinti nuovargio jausmą, todėl jo patariama vengti. Jei šie patarimai nepadeda ir nuolatinis nuovargis neleidžia atlikti įprastų darbų, tuomet vertėtų kreiptis į specialistus detalesniam ištyrimui, nes nuovargis gali pasireikšti ir esant nėščiųjų mažakraujystei.

Nugaros Skausmas

Nėštumo metu didėjant gimdai, moterys gali jausti nugaros skausmus. Tai ypač dažnai pasitaiko trečiąjį trimestrą, kai kūdikio svoris papildomai spaudžia apatinę nugaros dalį ir pakinta moters svorio centras. Malšinti nugaros skausmą gali padėti patogios avalynės avėjimas, nėščiųjų pagalvės naudojimas miego metu ir pratimų nugaros bei pilvo raumenims stiprinti atlikimas. Taip pat gali būti naudinga chiropraktika ir masažo terapija, mankšta nėščiųjų baseine.

Nuotaikų Svyravimai

Nėštumas gali sukelti emocinių pokyčių, įskaitant nuotaikų svyravimus. Dėl hormoninių pokyčių besilaukiančios moterys gali jausti nerimą, depresiją ar irzlumą. Siekiant suvaldyti nuotaikų svyravimus, rekomenduojama išbandyti streso valdymo metodus, pavyzdžiui, gilų kvėpavimą, meditaciją ir jogą. Apie bet kokius depresijos ar nerimo pojūčius būtinai reikėtų pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu - tokiu atveju gali prireikti papildomos pagalbos ir gydymo.

Vidurių Užkietėjimas

Dar vienas dažnas su nėštumu susijęs simptomas yra vidurių užkietėjimas. Kūdikio laukimosi metu išsiskiriantys hormonai gali sulėtinti virškinimo sistemos veiklą, todėl gali atsirasti vidurių užkietėjimas. Norint įveikti vidurių užkietėjimą, patartina valgyti daug skaidulų turinčio maisto, gerti daug vandens ir užsiimti fizine veikla. Taip pat reikėtų vengti maisto produktų, skatinančių vidurių užkietėjimą, pavyzdžiui, perdirbtų maisto produktų ir sūrio.

Kojų Mėšlungis

Kojų mėšlungis yra dažnas nėštumo metu pasitaikantis nusiskundimas, kuris gali būti gana skausmingas. Jis atsiranda, kai kojų raumenys susitraukia ir neatsipalaiduoja. Siekiant įveikti kojų mėšlungį, rekomenduojama pabandyti atlikti tempimo pratimus, masažuoti skaudančią vietą ir gerti daug vandens bei valgyti maisto produktus turinčius daugiau magnio. Taip pat galima pabandyti pakelti kojas, kad sumažėtų blauzdų raumenų spaudimas.

Kojų Tinimas

Nėštumo metu, o ypač trečiajame nėštumo trimestre, augantis vaisius gali pradėti spausti mažajame dubenyje esančias giliąsias venas. Todėl jis kiek apsunkina veninio kraujo nutekėjimą iš kojų, kas gali lemti kojų tinimą. Be to, nėštumo metu didėja cirkuliuojančio kraujo tūris, mažėja kraujagyslių pasipriešinimas, padidėja kraujagyslių sienelių pralaidumas, todėl lengviau atsiranda kojų tinimas. Norint sumažinti kojų tinimą ar palengvinti jo sukeliamą diskomfortą, rekomenduojama ilsintis po kojomis pasidėti pagalvę, vengti ilgo stovėjimo nejudant, ilgo sėdėjimo, taip pat galima dėvėti specialias, tinkamo dydžio nėščiosioms skirtas kompresines kojines. Nepadedant šioms priemonėms ar atsiradus kitų nusiskundimų, reikia kreiptis į specialistą.

Psichologiniai Aspektai ir Streso Valdymas

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug fiziologinių pokyčių, kurie taip pat gali turėti poveikį nėščiosios psichikos būklei, tad padidėjęs nerimas ar depresiškumas gali glaudžiai sietis su besikeičiančia fiziologija. Nerimas nėštumo metu pasireiškia įvairiomis formomis: nuo fizinių simptomų, tokių kaip pagreitėjęs širdies ritmas ar miego sutrikimai, iki psichologinių, pavyzdžiui, nuolatinio jaudinimosi dėl visko, kas gali nutikti. Moterims, kurios laukiasi ir joms yra diagnozuotas gestacinis diabetas, galioja tie patys patarimai, kaip ir visiems kitiems, susiduriantiems su nerimu bei stresu: labai svarbu rasti savo būdus atsipalaiduoti ir stebėti savo būsenas, nedelsti, veikti. Kiekvienam asmeniui atsipalaidavimo būdai bus skirtingi - miegas, mankšta, vaikščiojimas, kvėpavimo pratimai, meditacija, skaitymas, dienoraščio rašymas, mityba.

Moterims, kurios išgyvena ypatingą gyvenimo etapą ir yra atsakingos už savo ir būsimo veikelio (-ių) sveikatą, būtina ne tik rasti atsipalaidavimo būdus, bet ir paprašyti pagalbos iš kitų asmenų bei mokėti ją priimti. Nerimą labai veiksmingai mažina kalbėjimasis. Tad labai svarbu kalbėtis su artimais asmenimis apie tai, dėl ko nerimaujama, nepamiršti, kad galimos ir savipagalbos grupės, kurių yra socialiniuose tinkluose, internete. Kartais labai sunku pačiam susitvarkyti su nerimu ir depresiškumu, tad prireikia profesionalų - psichologų, psichoterapeutų, o kartais ir psichiatrų - pagalbos. Profesionali pagalba labai svarbi, kai tampame nerimo įkaitais, kai nerimas mus įkalina neracionalios baimės pasaulyje, kur stiprus katastrofiškumo jausmas.

Nors apie psichinę sveikatą vis garsiau kalbama viešoje erdvėje, vis dar ne retam žmogui nejauku kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus net tada, kai tai būtina. Tyrimų rezultatai liudija, kad moterys, kurios laukiasi ir turi gestacinį diabetą, jaučiasi stigmatizuojamos dėl šios diagnozės. Internalizuota stigma, kuri turi ryšį su menkavertiškumu, savęs nuvertinimo išgyvenimu, savęs kaltinimu, dažnai ir sulaiko nėščiąsias nuo kreipimosi į specialistus dėl psichikos sveikatos. Kreipimasis į specialistus, savišvieta apie savo būklę ir bendravimas su asmenimis, kurie turi panašių simptomų, gali padėti įgyti savigarbos ir įveikti destruktyvų savęs vertinimą. Svarbu atpažinti nerimo simptomus ir ieškoti paramos, nes teigiamos emocijos ir ramybė gali turėti didelę įtaką tiek moters, tiek vaiko gerovei.

Jei su nerimu nėštumo metu nepajėgiama susitvarkyti, jeigu jis trukdo kasdienei veiklai, bet nesikreipiama pagalbos, tai gali turėti skaudžių pasekmių būsimos mamos psichikos sveikatai - padidėja rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai atsirasti. Nors nėštumo metu patiriamas nerimas dažnai sumažėja gimus vaikui ir po gimdymo, tačiau labai aukštas ¾ moterų nerimo lygis nėštumo metu lemia pogimdyvinę depresiją. Remiantis Amerikos psichologų asociacijos paskelbtu tyrimu, vaikai, kurių motinos nėštumo metu patyrė didelį stresą ar nerimą, vaikystėje ir paauglystėje gali turėti didesnę psichikos sveikatos ar elgesio problemų riziką.

Tyrėjai nustatė, kad moterų, kurios nėštumo metu patyrė didesnį nerimą, depresiją ar stresą, gimusiems vaikams dažniau pasireiškė aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai bei agresyvus elgesys ankstyvos vaikystės metu. Kiti tyrimai taip pat liudija, kad didelis stresas ir nerimas nėštumo metu gali sietis su mažesniu naujagimio svoriu, prastesne vaiko sveikata, blogesnėmis pažintinėmis funkcijomis ar būsimais mokymosi rezultatais.

Patarimai Būsimoms Mamoms Stresui Mažinti

Nėštumas yra kupinas lūkesčių ir pokyčių. Norint sumažinti patiriamą stresą, būsimoms mamoms rekomenduojama:

  1. Likus nemažai laiko iki gimdymo, pasvarstykite apie atostogas su partneriu ar draugu.
  2. Pasinaudojusi galimybe apsikirpti, pasidaryti manikiūrą ir pedikiūrą ar masažą, galite gerokai sumažinti patiriamą stresą.
  3. Kai kurias užduotis galima perduoti kitiems, pavyzdžiui, kūdikio drabužių skalbimą, lovelės ar lopšio surinkimą, sauskelnių pirkimą.
  4. Fizinė veikla ir judėjimas puikiai padeda kovoti su stresu. Nėščioms moterims naudinga veikla yra ši: joga, ėjimas ir plaukimas.
  5. Pasidalindama rūpesčiais su draugais ar gydytoju, sumažinsite nerimą.
  6. Nėščiai moteriai nereikia tiek daug papildomų kalorijų, kiek įsivaizduoja dauguma žmonių. Papildomos kalorijos turi atkeliauti iš sveikų produktų, o ne iš beverčio maisto.
  7. Užtektinai ilsėtis yra labai svarbu, ir ne tik todėl, kad miego trūks, kai gims mažylis. Jei būsite gerai pailsėjusi, sumažinsite patiriamą stresą, o tai tikrai bus naudinga kūdikiui.
  8. Surasti tinkamą auklę gali būti sudėtinga, tad pasirūpindama tuo prieš vaiko gimimą, galite sumažinti galimą stresą.
  9. Būdama su draugais ir darydama tai, kuo mėgaujatės, sumažinsite stresą ir sustiprinsite savo santykius.
  10. Namų ir kūdikio daiktų valymas bei pertvarkymas ne vieną moterį nuramina ir atpalaiduoja.

Mityba Nėštumo Metu

Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).

„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.

Kofeinas Nėštumo Metu

Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.

Vitaminai ir Mineralai Nėštumo Metu

Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.

Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.

„Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.

Vaistai Nuo Skausmo Nėštumo Metu

Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.

Žalingi Įpročiai Nėštumo Metu

„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.

Fizinis Aktyvumas Nėštumo Metu

Pasak S. Neverauskienės sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.

Kelionės Nėštumo Metu

Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.

Saulės Poveikis Nėštumo Metu

„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.

Perkaitimas Nėštumo Metu

Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Tačiau, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.

Miegas Nėštumo Metu

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Prieš miegą nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.

„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. Labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.

Emociniai Pokyčiai Nėštumo Metu

Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.

Jaunos Mamos Iššūkiai ir Baimės

Psichologė Vitalija Mikutaitienė teigia, jog būsimai mamai emocijos gali reikštis juoku ar ašaromis: „Permainingos emocijos gali gąsdinti būsimą mamyte, ji gali nuolat save įtikinėti, kad turiu jaustis labai gerai, negaliu stresuoti, verkti, nes pakenksiu savo vaikeliui. Todėl pirmas psichologės patarimas - nelaikyti savyje baimių, kurių atsikratyti labiausiai padeda pokalbiai su artimaisiais arba specialistais. Antra, labai svarbu neturėti perdėtai didelių lūkesčių sau, kūdikėliui, antrajai pusei bei artimiesiems. Labai svarbu, kad būsimas tėvelis rūpintųsi besilaukiančios partnerės tiek fizine, tiek emocine savijauta: „Svarbiausia domėtis, kaip būsima mama jaučiasi. Kuo moteriai svarbesnė išvaizda, tuo labiau ją neramins nėštumo ir gimdymo metu patiriami fiziniai pokyčiai. Štai todėl moteris, kuri, pavyzdžiui, nebuvo pratusi prie reguliarių apsilankymų pas gydytojus ir tiek daug dėmesio neskirdavo savo sveikatai, sutelkia visą dėmesį į sveikatą ir tuo pačiu pradeda baimintis, kad „tik kas nors nebūtų ne taip..."

Pradžioje, tiesiog gali palaikyti draugiją, kad būsimai mamai nebūtų taip nuobodu laukti, vėliau padėti pamasažuojant ar paglostant nugarą, dar tolimesnio proceso metu būdamas, kaip saugumo garantas, kad reikalui esant galės pakviesti medikus, ir galiausiai, jei pats to nori, gali būti šalia, kai gims kūdikis - palaikyti mamą už rankos, pabučiuoti moters ranką, kai gimdymas bus baigtas.“

Ką Daryti Susidūrus Su Stresu: Veiksmingi Metodai

Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime.Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.

Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.

Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.

Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.

Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.

Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.

Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.

Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.

Svarbu prisiminti, kad kiekvienas nėštumas yra skirtingas, ir tai, kas tinka vienai moteriai, gali netikti kitai. Nėščiosios visada turėtų pasikalbėti su savo ginekologu apie bet kokius patiriamus simptomus, nes kai kuriems iš jų esant, gali prireikti medicininės pagalbos.

žymės: #Nestumo

Panašus: