Stirna - mažiausias Lietuvos kanopinis žinduolis. Stirnos (lot. Capreolus capreolus) plačiai paplitusios visoje Lietuvoje ir yra labai dažnos. Jos paplitusios visoje Europoje, išskyrus šiaurinę dalį ir Airijos salą. 2006 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 86 tūkst. stirnų.
Stirnų išvaizda ir elgesys
Kūno masė 25-40 kg. Patinai šiek tiek stambesni už pateles. Medžiotojai stirnų patinus neretai vadina ožiais, stirninais, o pateles - ožkomis, stirnomis. Kūno ilgis iki 150 cm, aukštis ties pečiais iki 100 cm, patino masė iki 55 kg, patelė mažesnė. Galva maža.
Stirną atskirti nuo kitų Lietuvoje gyvenančių plėšrūnų labai lengva. Būdingiausi išvaizdos bruožai - trumpa uodega juodu galu, trikampės ausys su plaukų kuokšteliais galuose, trumpas iš šonų susiplojęs kūnas. Kojos ilgos ir stambios, užpakalinės ilgesnės už priekines. Kailis pilkos, rusvos ir baltos spalvos, tamsesnės dėmės ryškesnės vasarą. Kailis vasarą kaštoniškai rudas, žiemą pilkas.
Ilgos kojos ir kaklas, ilgos ir judrios ausys. Uodega labai trumpa (beveik nematyti). Aplink uodegą ryškus baltas veidrodėlis. Patinai turi ragus, kurie pradeda augti pirmaisiais metais. Tik patinai turi ragus, kurie pradeda augti pirmaisiais metais. Pirmieji ragai išauga maži ir nešakoti. Juos meta dažniausiai lapkričio mėnesį, nauji užauga ir nusivalo (iš pradžių būna apsitraukę oda) iki birželio.
Kasmet spalio-lapkričio mėn. juos numeta. Pirmiausiai ragai nukrinta sveikiems, gerai išsivysčiusiems, vidutinio amžiaus žvėrims, o vėliausiai - jauniems, persenusiems, ligotiems. Pavieniai raguoti individai dar matomi gruodžio ir net sausio mėn. Sausio-vasario mėn. pradeda intensyviai augti ir kaulėti nauji ragai. Iki gegužės mėn. jie užauga, bet, kaip ir kitų elninių, dar padengti trumpais plaukais apaugusia oda, primenančia aksomą.
Antraisiais metais ragai dvišakiai, o dar po metų ragai jau būna trišakiai. Toliau šakų skaičius nedidėja. Suaugusio stirnino normaliai išsivysčiusį ragą sudaro kamienas, trys šakos (priekinė, viršutinė ir užpakalinė), rožę (vainikelio formos sustorėjimas kamieno pamate). Ant kamieno, o kartais ir ant šakų esantys įvairaus dydžio gumburėliai vadinami perlais.
Stirnų gyvenimo būdas ir mityba
Stirnos gyvena miškuose (labai didelių masyvų vengia), miškeliuose, krūmynuose, laukuose. Aktyvi visą parą, poilsio ir aktyvumo periodai kaitaliojasi keletą kartų. Vasarą maitinasi dažniausiai įvairiais žoliniais augalais. Rudeniop laukuose mėgsta pagraužti šakniavaisius. Minta įvairiais žoliniais ir sumedėjusiais augalais. Žiemos racione vyrauja sumedėjusių augalų ūgliai, šakelės, žievė. Mėgstamiausi - drebulė, uosis, ąžuolas, karklas. Mėgsta želmenis.
Stirnų dauginimasis
Rujoti pradeda liepos antroje pusėje. Per rują (tai trunka apie mėnesį) patinai tampa agresyvūs, saugo savo teritoriją, loja (balsas išties primena šuns lojimą). Poruojasi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Nėštumo trukmė apie 9,5 mėnesio. Jaunikliai, dažniausiai du (rečiau vienas ir labai retai 3-4), gimsta gegužės-birželio mėn. Stirnų jaunikliai paprastai gimsta gegužės-birželio mėnesiais, po maždaug dešimties mėnesių nėštumo laikotarpio.
Stirnų dauginimasis pasižymi uždelsta implantacija - apvaisintas kiaušinėlis gali įsitvirtinti gimdoje po kelių mėnesių. Atvesto stirniuko masė 1 kg. Dauguma jauiklių gimsta gegužės pabaigoje, dalis birželio mėnesį. Gimęs jauniklis sveria nuo 1,5 iki 2,5 kg ir yra pasipuošęs dėmėtu kailiuku. Dažniausiai stirnos veda po du jauniklius, rečiau vieną ar tris.
Apie savaitę laiko atskirai vienas nuo kito jie guli žolėje. Vėliau pradeda sekioti patelę. Būdami dviejų-trijų savaičių amžiaus pradeda ėsti žolę. Dviejų savaičių stirniukai pradea ėsti žolę. Neseniai gimę jaunikliai yra gana nejudrūs, jais rūpinasi patelė. Pirmąsias kelias savaites jie didžiąją laiko dalį praleidžia nejudėdami. Patelė dažniausiai palieka jauniklius aukštoje žolėje arba krūmynuose, atskirai vieną nuo kito. Įprastai dviejų-trijų savaičių amžiaus jaunikliai pradeda sekioti paskui motiną ir išmoksta patys apsirūpinti maistu. Paprastai stirnų jaunikliai atjunkomi trijų mėnesių amžiaus.
Jauniklių kailis iki 2-3 mėn. kaštoninis su keletu eilių šviesių dėmių. Artėjant žiemai, jauniklių kailis tamsėja ir storėja, kad geriau apsaugotų nuo šalčio. Pirmuosius metus gyvena kartu su patele.
Velai rudenį ir žiemą stirnos laikosi grupėmis, daugiausiai nuo 3-6 individų iki 10-20 ir daugiau. Pavasarį būriai ir pakrinka. Prieš atsiguldamos pasiruošia guolį - priekine koja nukapsto iki žemės toje vietojeesančius sausus lapus, spyglius, šakeles, sniegą. Paprastai kiekvieną kartą ruošiamus ii.ui|as£iiolis. Kai daug sniego, mėgsta vaikščioti takais. Aktyvios vakarais ir rytais, ir naktį, o tose vietose, kur ramu - ir dieną.
Stirnų apsauga
Aptikus jauniklį prašome jų neliesti, netrikdyti. Suaugusias stirnas gaudo vilkai, lapės. Ypač lengvai jas nutveria esant giliam sniegui. Kaip ir kitu elninių, stirnų, žiemos ekskrementai (išmatos) išsilaiko labai ilgai. Stirnas medžioti leidžiama pagal licencijas: patinus (tik medžiotojams selekcininkams) - nuo birželio 1 d. iki lapkričio 1 d., pateles ir jauniklius - nuo spalio 1 iki gruodžio 1 d. Jos medžiojamos tykojant, sėlinant, varant.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sužinokite, Kada Stirnos Veda Vaikus: Viskas, Ką Turite Žinoti Apie Šį Įdomų Gamtoje Įvykį!
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Neįtikėtini Vaikiško Tortų Receptai Vienerių Metų Šventei – Paslaptis, Kurią Būtina Išbandyti!
- Įdomiausia Tiesa: Kodėl Gimsta Beveik Po Lygiai Berniukų ir Mergaičių – Paveldimumo Paslaptys Atidengtos!