Stasys Povilaitis (1947 m. sausio 15 d. Kaune - 2015 m. spalio 6 d.) - estrados grandas, tituluojamas lietuviškų šlagerių karaliumi ir Lietuvos popmuzikos legenda. Prisiminimų apie Stasį esama visur, buvo skaudu girdėti jį dainuojant, dar ir dabar baisu eiti į jo atminimui skirtą koncertą“, - prisipažino žymaus dainininko bendražygė, padėjusi jam iki pat paskutinių gyvenimo dienų.
Ankstyvieji Metai ir Studijos
1954-1961 m. S. Povilaitis mokėsi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje bei specialiojoje muzikos mokykloje, kurioje lankė smuiko ir obojaus pamokas, balsą lavino berniukų chore. 1961 m. išvyko į Palangą, baigė aštuonmetę mokyklą. Mokslus tęsė vakarinėje mokykloje. Su bendraminčiais buvo subūręs jaunimo estrados ansamblį. 1962-1965 m. dirbo Palangos statybos valdyboje darbininku. 1965-1976 m. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką.
Panelė Birutė dirbo kaimo mokykloje, uždirbinėjo stažą, bet metus padirbau, pagalvojau, kad surizikuosiu, bandysiu stoti. Aš labai gerai išlaikiau egzaminus ir niekas neatkreipė dėmesio, jog man trūksta visų metų darbo stažo. Pastebėjo gerokai vėliau, tuomet man pasakė, kad priims kandidatų, jeigu niekas neiškris, tai jau nėra šansų, diplomo negausiu. Turėjau labai daug užsispyrimo mokytis. Pirmoje pusėje iškrito vienas vyrukas... Pakliuvo į milicijos akiratį už kažkokią smulkmeną. Pakliūti jiems į rankas galėjo bet kas. Stasys kartą man pasakojo, jog ir pats vos nepakliuvo. Tuomet jis studijavo gal antrame kurse. Pamatė, kaip panelė su vyruku bučiuojasi viešoje vietoje. Prie jų „prikibo“ milicininkai, o Stasys norėjo jaunuolius užtarti. Milicininkai pasiūlė ir jį kartu vežti. Dabar tie milicininkai grįžtų, už galvos susiimtų“, - šypsojosi Birutė.
O Birutei studijų metu jau buvo numatyta darbo vieta Joniškyje. „Buvau prisisvajojusi rašyti apie melžėjas. Bet visus planus sujaukė Stasys, pranešęs, kad galime įsidarbinti filharmonijoje „Nemuno žiburiai“. Jis tik su viena sąlyga sutiko prisijungti - jeigu priims ir mane. Dar jis man pasakė, kad turėsime galimybę išvažiuoti į Kaukazą. Kaukazas anuomet man buvo kaip Amerika. Tai kokia čia žurnalistika, kokios melžėjos... Sakydavo man dėstytojas Liudas Šaltenis: „Ale tu, Birut, galėtum ir parašinėt“. Ai, bet man ir ranka jau buvo atbukusi. Nešiau didžiulę atsakomybę - finansai, bilietai, lėktuvai, ir dar aš čia užsiiminėsiu rašinėt. Mano darbas visada buvo labai sunkus, dirbau filharmonijos administratore, dabar tokie žmonės vadinami prodiuseriais“, - kalbėjo B. Povilaitienė.
Muzikinė Karjera
Prieš pat studijas jį pastebėjo kompozitorius Mikas Vaitkevičius ir pakvietė dainuoti ansamblyje „Ritmas“, kuris koncertavo naktiniame bare „Dainava“. Lemtinga pažintis su kompozitoriumi ir pedagogu Miku Vaitkevičiumi padėjo patekti į ansamblį „Ritmas“. 1970 metais tapo Nacionalinės Filharmonijos ansamblio „Nemuno žiburiai“ solistu. Su šiuo ansambliu apkeliavo visą Sovietų Sąjungą. Tačiau po trejų metų „Nemuno žiburiai“ iširo, bet išskirtinio balso dainininką pakvietė prisijungti prie „Nerijos“ ansamblio. Tada prasidėjo S. Povilaičio aukso amžius. Jis žaibiškai tapo populiarus.
1967 m. tapo Baltijos šalių konkurso „Liepojos gintaras“ laureatu. 1968 m. buvo apdovanotas diplomu konkurse „Vilniaus bokštai“. 1970 m. pelnė laureato vardą konkurse „Lenkų daina“ ir tapo Nacionalinės filharmonijos ansamblio „Nemuno žiburiai“ solistu. Su šiuo ansambliu apkeliavo visą Sovietų Sąjungą. 1973 m., iširus „Nemuno žiburiams“, prisijungė prie ansamblio „Nerija“ ir netrukus sulaukė milžiniško populiarumo. 1979 m. pradėjo koncertuoti su Miko Suraučiaus ansambliu, bet vėl grįžo į „Neriją“. 1984-1987 m. dalyvavo Vilniuje buvusio viešbučio „Lietuva“ varjetė programose. Nuo 1988 m. Stasys Povilaitis išleido 5 solines plokšteles (3 kompaktines), 7 kasetes. Jis buvo daugelio savo dainų tekstų autorius. Dainininkas surengė keliolika tūkstančių koncertų.
Apdovanojimai ir Įvertinimai
Per visą gyvenimą S. Povilaitis pelnė daugybę apdovanojimų. 1967 metais tapo Baltijos šalių konkurso „Liepojos gintaras“ laureatu. 1968 metais pelnė diplomą „Vilniaus bokštų“ konkurse. 1970 tapo laureatu „Lenkų dainos“ konkurse. 1991 metais, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, buvo apdovanotas nacionaline Antano Šabaniausko premija. 1993 metais įteikta „Gintarinės palmės“ premija už tautos formavimą, o dar po ketverių metų - 1997 buvo apdovanotas už nuopelnus Lietuvos muzikai „Bravo“ statulėle ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino penktojo laipsnio ordinu. 2007 metais pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją. 2013 metais įteiktas medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
Stasys Povilaitis kūrė eilėraščius. Jų spausdinta Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos poezijos almanache „Ten, sidabro vingy“ (Marijampolė. T. 1997 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. 2007 m. 2013 m. S. Povilaitis apdovanotas ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. Dainininko kandidatūrą apdovanojimui pristatė Lietuvos gretutinių teisių agentūra „Agata“.
Asmeninis Gyvenimas ir Prisiminimai
Ne paslaptis, jog Povilaičiai buvo labai artimi. Ne vienas šeimos artimas bičiulis yra sakęs, jog Birutė buvo didžiausia Stasio pagalbininkė, be jos jis buvo tarsi be rankų. O kaipgi prasidėjo jų meilė? Birutė papasakojo, jog jie susipažino studijų laikais. Abu tuomet studijavo žurnalistiką. Birutė tuomet draugavo su Stasio kurso draugu.
Dėl to, kad žymusis palangiškis bus kremuotas, Birutė sakė, šeimoje jau buvo aptarta seniai. „Apie mirtį mes labai normaliai šnekėjome. Niekur nuo jos nepabėgsi, - kalbėjo Birutė. - Žinote, kodėl mes taip asketiškai gyvenome? Seniau gi dainininkai kiek ten uždirbdavo, po kelis rublius. Ir vis tiek mes sugebėdavome po dalelę atsidėti. Tai net juokas imdavo, kai Stasį vadindavo alkoholiku. Jeigu jis toks būtų buvęs, taigi ir ne verslininkas koks buvo, tai iš kur tu tą namelį susiręsi“.
Birutė prisiminė, kaip ją vargino nuolatinis dėmesys, kai žymusis dainininkas jau skaičiavo paskutinius atodūsius. Tuomet žurnalistai, pasak pašnekovės, tikriausiai būtų įsiropštę ir į lovą. Bet valdinga moters ranka, žinoma, to neleido. Apskritai tuomet ji nenorėjusi su niekuo bendrauti, o tai galima suprasti, išėjus artimam žmogui lieka gili tuštuma, kurios jokie žodžiai neužglaistys, o ir žaizdos draskyti nesinori. B. Povilaitienė papasakojo, kaip namie su dukra Agne buvo sukūrusios savotišką altorėlį mylimam šeimos vyrui, tačiau vėliau, atslėgus širdgėlai, apsiribota menkesniais prisiminimais. Visgi, pasvarstė moteris, galbūt vis deginamos žvakelės gąsdino ir pas juos Palangoje apsistojančius poilsiautojus.
Ožka tipendavo iš paskos Birutė papasakojo ir apie Stasio jaunystėje įgytą neįprastą augintinę - ožką. „Toji ožka turėjo keistą trauką cigaretėms. Kol Stasys neišdalindavo visų cigarečių ir jai neparodydavo tuščio pakelio, tol ji jį lydėdavo visur, kur tik jis eidavo. Kavalierius išeina į kokį susitikimą su draugais, tuomet jam gal buvo 16 ar 17 metų, o ožka iš paskos drožia Vytauto gatve“, - smagias akimirkas pasakojo Birutė. Tačiau bjauriausias momentas buvo tas, kad Stasys šią savo palydą ... suvalgė. Jau tapęs studentu sulaukė iš mamos siuntinuko, kuriame buvo ir konservai. Laiškas atėjo vėliau nei konservai, tad apie tai, ką jis suvalgė, sužinojo vėliau.
Įdomūs likimo vingiai atvedė Stasį su mama ir į Palangą. Būdamas paauglys sumanė išsprukti iš mokyklos ir pabėgo į kurortą. Mamytei nusiuntė laišką pranešdamas, jog dirba akademiniame dramos teatre Vilniuje. Tačiau mamos taip lengvai neapgausi - ant laiško antspaudas aiškiai bylojo, jog atsiųsta iš Palangos. Tad netrukus ji atvyko ieškoti sūnaus. Palanga nebuvo didelė, atrado berniuką. Kai jiedu susitiko, jau buvo vėlus metas, tad patraukė abu ieškoti nakvynės. Aplinkiniai patarė kreiptis į tokį vienišių, kuris ir tapo Stasio patėviu. Savo tėvo dainininkas niekuomet nepažinojo, neturėjo net tėvo pavardės.
Tikėjo, jog pokštas S. Povilaitis per savo gyvenimą buvo sukaupęs daugybę apdovanojimų, medalių. Vienas iš neįtikėčiausių buvo Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medalis. Pasibeldė į namus pasiuntinys vieną vėlų vakarą, kai jau šeimininkai svečių visai nebelaukė. „Pagalvojau, kas čia gali būti tokiu metu, nebent kokie vėlyvi svečiai, ieškantys prieglobsčio. Atidarius išvydome pasiuntinuką. Su Stasiu pagalvojome, jog tai tikrai pokštas, jokio apdovanojimo jis negaus. Aš pagalvojau, jog tai S. Donskovo pokštas, Stasiui sakau: atsimeni, kaip tu jam darydavai. Jie labai gražiai sugyvendavo, bet labai mėgdavo vienas kitam krėsti pokštus, nes Simonas turi labai gerą humoro jausmą. Ryte atsibundame, žiūrime, jog tikriausiai tai nebuvo pokštas - telegramoje įspaustas Vyčio herbas. Pagalvojome, kad koks čia pokštininkas taip vargs ir galvos, kaip pateikti įspaudą kaip originalą“, - bendro gyvenimo gražiomis akimirkomis dalijosi Birutė.
Šeimynykščiai vos spėja rinkti sudegusias žvakeles ar nuvytusias gėles. Žmonos klausydavo Ar scenos grandą galėjo kas suvaldyti? Tikrai taip - jo žmona Birutė. Paklausta, ar maestro jos klausydavo, ji patikino, jog tikrai taip. „Net ir ligos kamuojamas Stasys buvo labai aktyvus, nenustygdavo vietoje, norėjo koncertuoti. Aš jau nebenorėjau jam leisti, tausojau jo sveikatą. Jaunystėje jis sakydavo, kad jo charakterio niekas neperdirbs. Tačiau po truputį pavyko perdirbti“, - šyptelėjo moteris.
Atminimo Įamžinimas
Šiuo metu svarstoma, kaip įamžinti dainininko S. Povilaičio atminimą Palangoje. Pateikta 20 projektų, kaip tai būtų galima padaryti. Autoriai pasvarstė įvairių idėjų - pastatyti jo skulptūrą žymiose kurorto vietose ar estradą su jo vardu, surengti jo vardu pavadintą festivalį ir kitokių.
Svarbiausi Stasio Povilaičio Gyvenimo Faktai:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1947 | Gimė Kaune |
| 1954-1961 | Mokėsi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje ir muzikos mokykloje |
| 1961 | Išvyko į Palangą |
| 1965-1976 | Studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete |
| 1970 | Tapto ansamblio „Nemuno žiburiai“ solistu |
| 1973 | Prisijungė prie ansamblio „Nerija“ |
| 2015 | Mirė nuo plaučių vėžio |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Stasio Povilaičio Gimimo Vieta ir Neįtikėtinas Gyvenimo Kelias – Sužinokite Daugiau!
- Stasio Šalkauskio Gimimo Data: Įkvepiantis Gyvenimas, Nuostabi Veikla ir Amžinas Atminimas
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Delfi Vaikų Nuoma Atsiliepimai: Ar Tikrai Verta Rinktis Būstą Šeimoms Su Vaikais?
- Vaikiški Eilėraščiai Apie Žemę: Atrask Magiją ir Mokymosi Džiaugsmą