Šiandien sunku įsivaizduoti, tačiau XX amžiuje Josifas Stalinas buvo viena iš prieštaringiausių Rusijos istorijos figūrų. Jo asmenybė iki šiol vertinama nevienareikšmiškai, o istorikai, politologai ir teisių gynėjai nesutaria, ar jis buvo nacionalinis lyderis, žiaurus tironas, įžvalgus strategas ar kruvinas despotas.
Šiemet sukako 80 metų, kai buvo pasirašyti Stalino ir Hitlerio susitarimai (1939 08 23 ir 09 28) ir prie jų esantys slaptieji protokolai. Tais pačiais metais (1939) gruodžio mėn. 9 (21) d., vėlesniais tyrimais nustatyta 6 (18) d., buvo minimas ir J. Džiugašvilio-STALINO gimtadienis. Tad pasekime, kaip tie įvykiai atsispindėjo Vokietijos lietuvių tautinės mažumos spaudoje, pavartydami „Naujojo Tilžės keleiwio" puslapius.
Laikraštis Lietuvos skaitytojui sunkiau pasiekiamas, be to, spausdintas gotišku šriftu. Jo puslapiuose atsispindėjo ne tik lietuviams aktualios problemos, bet ir pasauliniai įvykiai. Drg. STALINO „susibičiuliavimas" su Genosse HITLERIU. 1939-aisiais buvo minimas tuomet jau vienvaldžio internacionalkomunisto Josifo Džiugašvilio-STALINO 60-mečio jubiliejus. Europoje jau prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
Štai kokią informaciją ta tema pateikia „Prūsū Lietuwiū Balsas" (Nr. 168. 1919 m. lapkričio 2 d.): Pasweikinimo raštas į Bermondtą ir Golcą. K a u n a s, 29. 10. „Lietuva" praneša: Pagal czionai gautas Žinias Leninas dėlei Kunigaikščio Avalowo Nuopelnų, jam puolant prieš Rygą, prisiuntė šitam „garsiam" Wadui sawo Wardu Pagyrimą su šitokių antrašu:„Leninas savo ištikimiems". Pagyrime Leninas išreiškia Wokiečių Kareiwiams ir jų Wadams Bermontui bei von Golcui sawo širdingiausią Pasidėkawojimą, kadangi jie suteikia tokios didelės Pagalbos Bolšewikų Armijai. Karštu Pritarimu wisas Pasaulis paskelbs tikrais Bolšewikų Gelbėtojais.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse visoje Europoje vyko svarbūs politiniai įvykiai: pasitarimai, pasirašomos tarptautinės sutartys. „Tautų tėvas", „draugas" Stalinas, būdamas apsuptas išsivysčiusių kapitalistinių valstybių, nujautė jo valdomai imperijai galimą grėsmę. Būtent dėl to tam kartui nutarė atsiriboti nuo permanentinės pasaulinės revoliucijos, paskelbti savo socializmo pastatymo atskirai paimtoje vienoje šalyje teoriją.
Kadangi tai nesiderino su buvusiais bendražygiais iš senosios gvardijos, t. y. trockistais-leninistais, partijos gretose pradėti grandioziniai „valymai". Susidoroti su politine opozicija reikėjo kietos rankos. Čia jam gelbėjo apsukrumas ir daugiametė patirtis. Drg. Stalinas valstybės valdyme, palyginus su Hitleriu, turėjo daugiametį patyrimą nuo pat „užplombuotu vagonu" atsiųstais pinigais įvykdyto perversmo Petrapilyje. Raudonasis teroras, GULAG‘as, ČK, OGPU. Jo tezė apie klasių kovos paaštrėjimą kuriant socializmą, parodomieji procesai, visa tai jo gerai įsisavinti praeities etapai.
Ketvirto dešimtmečio pabaigoje, tikėdamas savo išmintingumu, bando įsiteikti kitam pretendentui į pasaulio viešpačius, taip pat pasivadinusiam socialistu, tačiau nacionaliniu - Vokietijos nacionalsocialistų partijos vadui (Führer‘iui) Adolfui Šikelgruberiui-HITLERIUI (geram oratoriui, Vokietijos verslininkų statytiniui; nacionalizacija, nuosavybės perskirstymas, bolševikinė propaganda dėl „žmonių lygybės" - ne Hitlerio prioritetinė politika). Jo pagrindinis tikslas - sunaikinti bolševikinę imperiją. Abu tironai, vienas kitu nepasitikėdami, siekė sudaryti pasitikėjimo įvaizdį ir vienas kitą pergudrauti.
Abu, kiek įmanydami, stiprino savo ekonominę galią. Čia pravartu paminėti tokias stalininės ekonomikos kėlimo išmones, kaip penkmečių planus, stachanoviečių judėjimą, GULAG‘o archipelagą, kolchozinę valstiečių išnaudojimo formą, pereinamąsias raudonąsias vėliavas darbo kolektyvams, papildomus ir pirmalaikius darbinius įsipareigojimus, karikatūras raudonųjų kampelių sienlaikraščiuose, kariuomenės ir studentijos panaudojimą kolchozinio derliaus nuėmimui ir pan., ignoruojant dirbančiųjų socialinius poreikius. Vokietijai iki to buvo toli gražu. Abu tironai, ruošdamiesi karui, sparčiai ginklavosi. Kūrė karinę pramonę, kaupė resursus, mobilizavo visuomenę gamybos pasiekimams.
„Draugystės" ryšiai vis stiprėjo, kol pagaliau sutarė pasidalinti įtakos sferomis, tai įformindami šiandien visame pasaulyje gerai žinomomis Maskvoje pasirašytomis Ribentropo ir Molotovo sutartimis. Tie įvykiai atsispindėjo ir Tilžėje spausdintame Naujojo Tilžės keleiwio puslapiuose. 1939 m. rugpjūčio 26 d., 1-ojo puslapio skyrelyje pranešama, jog Maskvoje dalyvaujant Vokietijos Pasiuntiniui Maskvoje, Grafui von der Schulenburg, tris valandas pasikalbėjo su ponais M o l o t o w ir S t a l i n. 10-ą Valandą Vakare Vokietijos užrubežių Reikalų Ministeris darkart nuvažiavo į Kremliaus Rūmus ir porą Valandų vėliau Vokietijos Ministeris su Ponu Molotovu, dalyvaujant Ponui Stalinui ir Vokietijos pasiuntiniui, pasirašė Nepuolimo Sutartį tarp Vokietijos ir Sovietų Rusijos. (Kaip žinoma, sutartis pasirašyta 10-čiai metų). Žemiau išvardijami jos 7 trumpi straipsniai. Suprantama, apie jokius papildomus slaptus protokolus neužsimenama. Jau pirmą valandą nakties Vokietijos UR ministras išskrido tiesiogiai į Berghofą.
Žemiau seka straipsnis Visiškai pasikeitė Europos padėtis. Jame pastebima, jog sutarties pasirašymas per nepaprastai trumpą laiką sujaudino visą pasaulį. Rašoma, jog <...> jeigu Paryžių būtų nušlavęs Žemės Drebėjimas, tai tas nebūtų buvę baisiau kaip netikėtai parėjusi žinia apie Vokiečių-Rusų Susitarimą. Esą prancūzų ir anglų atstovams Maskvoje nebeliko ką veikti. Tačiau Varšuva per visas šias Dienas teigė, tarsi Ribbentropo Kelionė į Maskvą esąs visai nesvarbus Dalykas. Dabar, po Sutarties Pasirašymo, kai kurie Lenkų Laikraščiai tvirtina, būk Lenkai niekados nesitikėję susilaukti Rusų Pagalbos ir, jeigu Rusai ją būtų pasiūlę, tai Lenkai turbūt jos ir nebūtų priėmę ... Bet čia Vokiečiai Lenkams primena visai ką kita, būtent, kad Lenkai paskutiniame Laike visai tvirtai tikėjosi iš Rusų gauti Pagalbos, ypač laukė Karui reikalingos Žaliavos (Rochstoff). Nors ir Varšuvos Laikraščiai stengiasi į Maskvoje pasirašytą Sutartį žiūrėti kaip į neveiksmingą Dalyką, <...> tačiau Lenkų Visuomenėj Sujudimas pasidaro vis didesnis.
Be abejo, lenkai tikėjosi Rusų pagalbos Kare prieš Vokietiją, bet dabar per vieną Dieną Europos Pasilaikymai pasikeitė iš pat Pamatų ir tokiai Lenkijai negalės likti be Pasekmių. Gi Vokietijos laikraščiai pervien didžiuojasi diplomatišku Vokietijos Laimėjimu, kuriuo Kancleriui Hitleriui pasisekė sugriauti prieš Vokietiją kuriamą Įsiautimo (supriešinimo - J. Č.) Frontą". Tvirtinama, jog nuo šiol vokiečių ir rusų suartėjimas tik prasideda ir kad nuo šiol iš pagrindų pasikeitė valstybių galių pasiskirstymas. „Šiandien Paryžius ir Londonas turįs visai aiškiai numatyti, kad Frontai pasikeitė ir niekas teneprivalo tikėtis, kad Rusai dabar prisidės prie Anglų ir Prancūzų kuriamo Bloko prieš Vokietiją.
Pastraipoje Anglų ir Prancūzų Delegacijoms Maskvoje nebėra ko veikti rašoma, jog anglų ir prancūzų generalinių štabų delegacijos paskutinėmis dienomis pasitarimų neturėjo, apžiūrėjo Maskvos muziejus ir jų dalis išskrido į Londoną ir Paryžių. O derybos bus ilgesniam laikui nutrauktos, arba visai nebevyks. Vokiečiams neteko ilgai laukti, kaip inscenizuota draugystė virto stambaus masto prekių ir žaliavų apyvarta. Tas pats lietuvių tautinės mažumos Vokietijoje laikraštis Naujasis Tilžės keleiwis, Nr. 103, 1939 m. gruodžio 27 d. tą faktą patvirtina iškalbinga žinia: Stalino Telegrama Kanc. Hitleriui Vokietijos ir Rusijos Prietelystė esanti Krauju sutvirtinta.
S t a l i n o Gimimo Dieną Visoje Rusijoje buvo labai iškilmingai atšvenčiama. Tarpe kitų Sveikinimų, kaip jau buvome pranešę, jam Telegramą nusiuntė ir Kancleris H i t- l e r i s bei užrubežių Reikalų Ministras R i b b e n t r o p. Šiomis dienomis Stalinas Kancleriui Hitleriui atsakė, pasidėkojimo Telegrama, kartu pareikšdamas savo Dėkingumo Jausmus už geruosius Velyjimus, kuriuos Kancleris Hitleris ištarė Sovietų Valstybės Tautoms.
Telegrafiškai dėkodamas Ministrui v. Ribbentropui, Stalinas pabrėžė, kad Vokietijos ir Sovietų Rusijos Tautų Prietelystė, krauju sutvirtinta, galės būti ilga ir pastovi. Jau prasidėjo Susisiekimas su Rusija Pagal Vokiečių ir Rusų susitarimą jau prasidėjo tiesioginis Geležinkelių Susisiekimas per Vokiečių ir Rusų interesų Rubežių ties šiomis Vietomis: Augustavo, Prostken, Malkin, Semiatyče, Lietuvos Brasta, Rava Ruska, Przemysl, Zagore. Vėliau, pataisius vieną Geležinkelio Tiltą, Traukiniai per Rubežių važiuos ir ties Jagodcinu. Kartu pradėjo veikti ir tiesioginis Vokiečių ir Rusų Tarifas Tavorams vežti. Visokių Produktų išvežimas iš Rusijos į Vokietiją jau prasidėjo. Iš Rusijos atvažiuoja Traukiniai, pilni Tavorų.
Vokiečių Laikraščiai, nurodydami į prasidėjusį tiesioginį Geležinkelio Susisiekimą su Rusija, sako, kad Anglams su Prancūzais jau nebeliko Lūkesties Rusus nuo Vokiečių vėl atskirti. Ir Norvegijos didysis Laikraštis „Dogbladet" yra tos Nuomonės, kad paskutiniame Laike Vokiečiai su Rusais dar labiau susiartino, taigi šių dviejų Valstybių atskirti esą nebeįmanoma. Po to sekė 1939 m. rugsėjo 28 d. sutartys, kurių metu Vokietijai buvo perleistos Lenkijos žemės iki Bugo upės. Už tai vokiečiai Lietuvą perdavė SSRS. (Be Suvalkijos ruožo - dėl jo derybos tęsėsi).
Informacija apie Vokietijos delegacijos su min. Ribentropu priešakyje derybas Maskvoje patalpinta „Naujojo Tilžės keleiwio" 1939 m. rugsėjo 30 d. nr. 78. Straipsnis pavadintas „Maskwoje jau atsiswėrė Rytų Europos Likimas". Paminėta, kad delegacijos sudėtyje buvo ir Dancigo gauleiteris Forster. Aerodrome juos sutiko Užsienio reikalų komisaro vietininkas Potiomkinas, miesto komendantas Suvorovas. Kartu su Ribentropu į Maskvą atvyko Rusijos pasiuntinys Vokietijoje Aleksandras Škvarcevas ir pasiuntinybės sekretorius Pavlovas.
Rašoma, jog tuo pačiu metu Maskvoje viešėjo Turkijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai. Todėl manoma, kad bus sprendžiami ne tik Lenkijos klausimai, Kremliuje įvykusi konferencijos turės didelę i s t o- r i n ę Reikšmę, ir galbūt jos kaip nors padarys Įtekmę į Karą V a k a-r ų f r o n t e. Minima, jog Ribbentropas ir Molotovas pasirašė Sutartį, <...> pagal kurią abi Valstybės apsiima sutvarkyti tolesnius L e n k i j o s Reikalus, po to, kai Lenkų Valstybė iširo. Išvardijami penki susitarimo punktai, siena tarp valstybių nustatyta pagal pridėtą žemėlapį. Į vakarus nuo naujai sutartos sienos valstybinius patvarkymus vykdys Vokietija, o rytinėje dalyje - Rusija. Visa tai vertinama, kaip <...> stiprus Fundamentas Vokietijos ir Rusijos tolesniems Ryšiams sutvirtinti. Toliau kalbama apie Varšuvos, jos tvirtovių užėmimą.
Skyrelyje Ciwiliniu Lenkijos Waldytoju paskirtas Ministeris Dr. Funk rašo: Kancleris Hitleris įsakė iki šiol užimtuose Lenkijos Kraštuose įstatyti k a r i š k ą V a l d ž i ą (Militärverwaltung), kurios Viršininku paskirtas Generaloberstas v. R u n d s t e d t. Šalia to Lenkijai įtaisyta ir c i v i l i n ė V a l d ž i a (Zivilverwaltun), kurios Viršininku paskirtas Teisingumo Ministeris Dr. F r a n k. Dabar jis vadinasi Lenkijos civiliniu Gubernatorium.
1940 m. sausio 24 d. „Naujajame Tilžės keleiwyje", Nr. 7, paskelbta žinutė, bylojanti apie pagyvėjusį prekių ir žaliavų judėjimą (prireikė net naujų geležinkelio linijų!) tarp Rusijos ir Vokietijos: Per Lietuvą eis Wokietijos ir Rusijos transportai M a s k v o j e jau nekurį Laiką tarp Rusų ir Lietuvių ėjo Pasitarimai dėl Geležinkelių Susisiekimo. Ta Proga buvo susitarta dėl naujų Tarifų, vežant Keleivius ir Tavorus, be to naujai susitarta dėl Tavorų Pervežimo (Tranzito) per Lietuvą iš Rusijos į Vokietiją ir iš Vokietijos į Rusiją. Jau po neilgo Laiko bus galima laukti didelių Tavorų ir Produktų Transportų iš Rusijos per Lietuvą į Vokietiją.
Tarp Rusijos ir Vokietijos buvo pasirašytas dar vienas (trečias) 1878 12 18 (ar 1879 12 21)Gori 1953 03 05Maskva (palaidotas Maskvoje, 1953-61 Mauzoliejuje greta V. Lenino), SSRS valstybės ir partinis veikėjas. Batsiuvio ir valstietės sūnus. Nuo 1901 profesionalus revoliucionierius: įstojęs į Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją (RSDDP) nelegaliai veikė Tiflise, Batumi, Baku. Rėmė V. Lenino revoliucinę strategiją ir taktiką.
1903 RSDDP suskilus priklausė bolševikams (kitaip RSDDP(b)), dalyvavo idėjinėse ir politinėse kovose su menševikais ir anarchistais, bendradarbiavo socialdemokratų spaudoje. Per 1905-07 revoliuciją, siekdamas aprūpinti partiją lėšomis, Kaukaze surengė ginkluotų apiplėšimų (vadinamųjų ekspropriacijų). 7 kartus suimtas, kalintas, ištremtas, visus kartus, išskyrus paskutinį (1913-17), iš tremties pabėgo, dėl to įtarinėta, kad yra Ochrankos agentas ir provokatorius.
1912 RSDDP(b) Prahos konferencijoje kooptuotas (jam nedalyvaujant) į Centro komitetą (CK) ir CK Rusijos biurą. Po Vasario revoliucijos 1917 03 grįžo į Petrogradą, kooptuotas į RSDDP(b) CK biurą ir laikraščio Pravda redakcinę kolegiją. Laikėsi nuosaikaus požiūrio į Laikinąją vyriausybę ir bendradarbiavimą su menševikais, bet RSDDP VII konferencijoje (1917 04) parėmė V. Lenino kursą į socialistinę revoliuciją. 1917 10 išrinktas į CK politinį biurą, t. p. 1917 11 bolševikams užgrobus valdžią (Spalio perversmas) įėjo į pirmąją jų vyriausybę: 1917 11-1922 tautybių reikalų liaudies komisaras, 1919 03-1922 04 dar vadovavo Valstybės kontrolės (nuo 1920 Darbininkų ir valstiečių inspekcijos) liaudies komisariatui. Per Rusijos pilietinį karą (1917-22) Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos (RSFSR) Revoliucinės karo tarybos narys, įvairuose frontuose vykdė Rusijos komunistų partijos (bolševikų), arba RKP(b), CK pavedimus.
1922 04 išrinktas RKP(b) CK generaliniu sekretoriumi (juo buvo iki mirties), gana greitai sustiprino įtaką partijoje. Laiške suvažiavimui V. Leninas siūlė savo rankose neribotą valdžią sutelkusį J. Staliną pakeisti kitu, pakantesniu, lojalesniu, paslaugesniu, atidesniu partijos bičiuliams bei mažiau kaprizingu. Dėl V. Lenino ligos ir mirties, bolševikų vadovų santykių peripetijų į siūlymą neatsižvelgta.
1923-24 įveikęs L. Trockio vadovaujamą vadinamąją kairiąją opoziciją J. Stalinas suartėjo su N. Bucharinu, A. Rykovu, M. Tomskiu, kartu įveikė G. Zinovjevo vadovaujamą vadinamąją Leningrado opoziciją, 1926-27 - vadinamąją jungtinę kairiąją (trockininkų ir zinovjevininkų) opoziciją - ši kova sutapo su diskusija dėl J. Stalino remiamos galimybės sukurti socializmą atskirai vienoje šalyje. Įveikęs kairiuosius J. Stalinas atsisakė anksčiau remtos Naujosios ekonominės politikos ir pradėjo kovą su N. Bucharino šalininkais (vadinamasis dešinysis nukrypimas). Politiškai įveikęs ir juos, nuo 1929 tapo vienvaldžiu SSRS diktatoriumi. 1934 12 nužudžius (kai kurie teigia, kad J. Stalino nurodymu) S. Kirovą pradėtos represijos prieš buvusius opozicionierius (šalinimas iš partijos, suėmimai ir kita), kurios 1936-38 perėjo į masines represijas ir terorą ne tik prieš buvusius, galimus ar tariamus opozicionierius, bet ir prieš inteligentiją, dvasininkiją, valstietiją, vadinamuosius nacionalistus.
Vyko plataus masto partijos, valstybės aparato, kariuomenės valymai (Didysis valymas), buvusių opozicijų veikėjų, buvusių ir esamų komunistų partijos narių, kariškių parodomieji teismai (politiniai procesai SSRS), daug žmonių atsidūrė lageriuose (iš viso 1937-38 suimta apie 1,5 mln. žmonių, iš jų 681 692 sušaudyta; kitais duomenimis, sušaudyta apie 750 000 žm.; GULAG). Represijos ir teroras buvo vienas 20 a. Dar 3 dešimtmetyje J. Stalinas pasireiškė kaip marksizmo‑leninizmo sistemintojas ir kodifikuotojas, 20 a. komunizmo ideologijos stalinistinės versijos formuotojas (veikalai Apie leninizmo pagrindus / Ob osnovach leninizma 1924, Dėl leninizmo klausimų / K voprosam leninizma 1926). Inicijavo V. Lenino kultą taip sukurdamas prielaidas savo asmenybės kultui - nuo 4 dešimtmečio pasireiškė beribis J. Stalino garbinimas (apogėjų pasiekė po II pasaulinio karo).
Pašalinęs N. Buchariną J. Stalinas de facto vadovavo Komunistų internacionalui ir SSRS užsienio politikai. J. Stalino vadovaujama SSRS 1939 08 23 pasirašė su nacių Vokietija nepuolimo sutartį (Molotovo-Ribbentropo paktas), 1939 09 28 - draugystės ir sienų sutartį, 1939 09 01 prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 09 17 užpuolė Lenkiją, 11 30 - Suomiją (SSRS-Suomijos karas), 1940 06-08 okupavo ir aneksavo Baltijos valstybes. 1941 06-1945 05 J. Stalinas vadovavo SSRS per karą su Vokietija (SSRS-Vokietijos karas; kai kurie istorikai mano, kad pats ruošėsi pulti Vokietiją, bet nespėjo): nuo 1941 05 ėjo Liaudies komisarų tarybos (nuo 1946 Ministrų taryba), nuo 1941 06 Valstybės gynimo komiteto pirmininko, nuo 1941 07 gynybos liaudies komisaro, nuo 1941 08 SSRS ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Po karo toliau vadovavo SSRS. Per II pasaulinį karą ir po jo toliau vykdytos represijos: ištremtos kai kurios tautos, nemaža dalis SSRS aneksuotų šalių (t. p. ir Lietuvos) gyventojų, daug žmonių įkalinta (N. Verto duomenimis, J. Stalino valdymo metais represuota apie 32 mln.
Anot istoriko R. Service’o, J. Stalinas inicijavo masinį sistemingą žmonių žudymą ir yra viena žiauriausiai pagarsėjusių istorijos figūrų. Po J. Stalino mirties SSRS vadovu tapęs N. Chruščiovas 1956 SSKP XX suvažiavime pasmerkė jo asmenybės kultą, vykdytas represijas ir davė pradžią dalinei destalinizacijai. N. Chruščiovą pašalinus iš SSKP CK I sekretorių SSRS pradėjo ryškėti užslėptos restalinizacijos tendencijos. M. Gorbačiovo pertvarkos metais destalinizacija prisidėjo prie sovietinio komunizmo ir SSRS žlugimo.
Visose enciklopedijose buvo nurodyta, kad būsimasis sovietų vadas gimė 1879 m. Pastaraisiais metais, atradus Soso Džiugašvilio gimimo ir krikšto dokumentus, tyrinėtojai pripažino, kad jis gimė 1878 m. Pagal vieną iš jų, 1878 m. Vis dėlto, oficialiai J.Stalino gimimo data laikoma 1879 m. gruodžio 21 diena.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Josifo Stalino Gimimo Diena: Nežinomi Faktai Apie Jo Gyvenimą Ir Palikimą
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- 4 metų vaikas muša močiutę? Būtini patarimai tėvams, kaip elgtis!
- Kūdikio Maitinimo Režimas: Svarbiausi Patarimai Tėvams Sėkmingam Pradžiai