Josifas Stalinas, tikrasis vardas Josifas Džiugašvilis, gimė 1879 metais Gruzijos mieste Goryje. Nuo 1929 metų būdamas vienvaldis SSRS lyderis, jis atsilikusią šalį pavertė galinga militaristine ir pramonine valstybe. Tačiau už tai galvas paguldė milijonai žmonių, žuvę nuo siaubingo teroro, kalėjimuose ir gulaguose, per valymus ir sušaudymus.
Istorikai, politologai ir teisių gynėjai vis dar diskutuoja, kas gi buvo šis žmogus: nacionalinis lyderis, žiaurus tironas, įžvalgus strategas ar kruvinas despotas? J. Stalino asmenybė kažin ar kada nors netolimoje ateityje bus vienodai vertinama.
J. Stalino kelias į valdžią
Nors Stalinas šią vadovo vietą pasiekė gan greitai, jis tai darė sau būdingomis priemonėmis. Tikri ir tariami politiniai priešininkai buvo žudomi, tremiami, kalinami. Tokius sisteminius naikinimus šalies lyderis pradėjo dar 4-ajame dešimtmetyje. Vėliau toks Stalino ėjimas į valdžią buvo pavadintas „Didžiuoju valymu“.
Politologas Michailas Globačiovas mano, kad visa tai drauge ir dar daugiau - pats šio istorinio veikėjo pasirodymas buvo nulemtas istoriškai. "Jis, be abejo, atliko modernizaciją. Rusija negalėjo likti istoriškai tokia pati, kokia buvo iki to, - sako M.Globačiovas. - Ne todėl, kad jai grasino grobikai. Jie po to iš tikrųjų ėmė jai grasinti, bet šis pavojus buvo daug kur sukurtas Stalino rankomis. Aš turiu omenyje hitlerinę Vokietiją". Beje, Vokietijos problema atsirado kur kas vėliau nei J.Stalinas atėjo į valdžią.
Anot istoriko Algirdo Jakubčionio, nors Stalinas šią vadovo vietą pasiekė gan greitai, jis tai darė sau būdingomis priemonėmis. Tikri ir tariami politiniai priešininkai buvo žudomi, tremiami, kalinami. Tokius sisteminius naikinimus šalies lyderis pradėjo dar 4-ajame dešimtmetyje. Vėliau toks Stalino ėjimas į valdžią buvo pavadintas „Didžiuoju valymu“.
Iš pradžių, trečiojo dešimtmečio viduryje, po Vladimiro Lenino mirties, mums iškilo visiškai konkretūs ir milžiniški uždaviniai - įvykdyti savo pačių revoliuciją, ne tik paimti valdžią, bet ir ją išlaikyti, pažymi nepriklausomas politologas Aleksejus Vorobjovas. "Ką daryti su tokia nualinta per Pilietinį karą teritorija, nualinta visuomene, kurią reikėjo kurti nuo nulio? Ir natūralu, esant tokioms situacijoms bet kuris politikas pasirenka paprasčiausią, jam labiausiai suprantamą kelią. O suprantamiausias kelias buvo veržlių priveržimas", - sako A.Vorobjovas.
Veržlės buvo priveržiamos visose visuomenės gyvenimo srityse. Šios permainos neaplenkė nei ekonomikos, nei visuomeninio gyvenimo. Vadinamoji Naujoji ekonominė politika (NEP) buvo nutraukta būtent todėl, kad gyventojų ūkinis savarankiškumas niekaip neatitiko uždavinio stiprinti valdžios režimą, mano Rusijos valstybinio archyvo vyriausiasis specialistas, istorijos mokslų daktaras Olegas Chlevniukas.
"Stalinas vadovavo tai partijos daliai, kuri nieko ieškoti toliau nenorėjo, o siekė sugrįžti prie tų karinio komunizmo metodų, kurių buvo atsisakyta įvedant NEP, - primena O.Chlevniukas. - NEP buvo jiems svetima. Ir antroji priežastis - Stalinas, kaip ir bet kurs politikas, o jis ypač, turėjo gana didelių politinių ambicijų. Tai yra - jis visiškai akivaizdžiai norėjo būti pirmasis". Jo teigimu, liberalizmas sovietinės valstybės vadovui pasirodė svetimas, o štai imperinė idėja - artima.
Represijos ir teroras
Savo ruožtu draugijos "Memorial" valdybos pirmininkas Arsenijus Roginskis pažymi, kad J.Stalino valdymas Rusijoje asocijuojasi tuo pačiu metu ir su represijomis, ir su pergale Didžiajame Tėvynės kare. Tačiau, anot jo, vidutinio statistinio šalies piliečio sąmonėje šie du veiksniai sunkiai susiejami. Protas mieliau priima tik vieną iš dviejų: arba režimas nusikalstamas, arba jo dėka pasiekta pergalė svarbiausiame šalies istorijoje kare.
Problemos esmė ta, A.Roginskio nuomone, kad nėra valstybės istorinės atminties - Rusijoje nebuvo nė vieno J.Stalino teroro organizatorių proceso, valstybės lygiu nebuvo priimta nė vieno dokumento, pateikiančio aiškų J.Stalino laikotarpio įvertinimą. "Ta kaina, kuri buvo sumokėta už modernizavimą trečiajame dešimtmetyje, kolektyvizacijos ir industrializacijos kaina - tai siaubinga kaina, joks modernizavimas ja negali būti pateisinamas", - sako A.Roginskis.
Sovietų Sąjungoje žmonės buvo suimami už menkiausią kritiką. Kaip valdžia apie šiuos asmenis sužinodavo? Juos paskųsdavo kaimynai, draugai ar bet kurie kiti žmonės, kurie girdėjo iš jų lūpų ištartus kritikos žodžius. Be to, tai nebūtinai turėjo būti tiesa - skundai tikrinami nebuvo.
Bausmės irgi buvo žiaurios. Už menkiausią pasisakymą galėjai būti ištremtas, kalinimas, kai kuriems paskirdavo ir mirties bausmę. Daugelis pamiršta, bet šalia visų šių bausmių buvo ir viena žiauriausių - kankinimai.
Manoma, kad dėl diktatoriaus kaltės galėjo žūti daugiau kaip 20 mln. žmonių, o žlugus Sovietų Sąjungai, šiuos skaičius buvo galima patvirtinti. Išsiaiškinta, kad per vienerius metus nuo 8 iki 15 mln. žmonių mirė iš bado Ukrainoje, Pavolgyje, Šiaurės Kaukaze ir kitose TSRS vietose. Šis badas oficialiai yra vadinamas Holodomoru, o Ukrainos Aukščiausioji Rada 2006 metais šį badą pripažino ukrainiečių tautos genocidu. Taip pat buvo nužudyti beveik 2 mln. politinių ir kriminalinių kalinių, o nuo 3 iki 5 mln. nuteistųjų mirė dėl blogų gyvenimo sąlygų.
J. Stalino palikimas
Tie, kurie palaiko Staliną, mano, kad jis labai smarkiai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos perėjimo prie modernios valstybės. Žinoma, šalies industrializacija buvo būtina, nes kitaip TSRS nebūtų sugebėjusi apsiginti II pasauliniame kare. Tačiau priemonės, kuriomis buvo imamasi modernizuoti šalį, buvo žiaurios ir stipriai nuskurdino Sovietų Sąjungą.
Anot A.Jakubčionio, Sovietų Sąjunga modernia valstybe niekada nebuvo. Stalinas bandė industrializuoti ją diegdamas naujausias pramonės šakas, importuodamas pačias naujausias stakles, mašinas iš išsivysčiusių kapitalistinių valstybių. Taigi buvo bandoma diegti modernią pramonę, bet ne moderniomis priemonėmis.
Pasak istoriko, ruošiantis karui ir pačiame jo įkarštyje daugiausia dėmesio buvo skiriama karinei pramonei, o plataus vartojimo prekės ir maisto produktai buvo beveik negaminami. Dėl to žmonės badavo.
Tačiau vienintelė, politologo A.Vorobjovo nuomone, pasirinkto kelio alternatyva - nei stilistiškai, nei pagal prasmę netiko sovietinei Rusijai. J.Stalino meduolio ir rimbo metodo negalima pateisinti, bet galima logiškai paaiškinti, sako politologas. "Jeigu jis būtų bloškęs šalį į liberalizmą, o NEP ir buvo šis liberalizmas, tai, žinoma, kad nepasirengusi visuomenė, nepasirengę piliečiai, gavę laisvę, bet nesuvokę atsakomybės sau ir visuomenei, būtų pasileidę į laisvę ties nusikalstamumo riba. NEP smarkiai paskatino banditizmo plitimą", - tikina A.Vorobjovas.
Su šiuo požiūriu sutinka ir Rusijos mokslų akademijos visuotinės istorijos instituto direktorius Aleksandras Čubarjanas, kuris sako, kad J.Stalino pasirinktoji politika buvo vienas veiksmingų būdų ne tik išlaikyti valdžią, bet ir išsaugoti valstybingumą pačia plačiąja prasme. "Aš nesu šalininkas tų, kurie mano, kad Stalinas neturėjo tikslų apsaugoti ir ginti šalies nacionalinius interesus, - sako A.Čubarjanas. - Jį, žinoma, valstybės saugumo problemos domino. Ir šia prasme jis, žinoma, politikas, šalies lyderis - kaip ir daugelis kitų. Antra - buvo Rusijos specifika - didžiulė Rusijos teritorija, daug tautybių žmonių, gyvenančių joje". A.Čubarjanas, be kita ko, pabrėžia, kad stalinizmas - tai nepaprastoji totalitarinės formos valdymo apraiška, kuriai pirmiausia būdingas vartotojiškas požiūris į savo liaudį, kad ir kokia ji būtų gausi bei daugiatautė.
Stalino mirtis ir palikimo įvertinimas
Po J. Stalino mirties SSRS vadovu tapęs N. Chruščiovas 1956 SSKP XX suvažiavime pasmerkė jo asmenybės kultą, vykdytas represijas ir davė pradžią dalinei destalinizacijai. N. Chruščiovą pašalinus iš SSKP CK I sekretorių SSRS pradėjo ryškėti užslėptos restalinizacijos tendencijos. M. Gorbačiovo pertvarkos metais destalinizacija prisidėjo prie sovietinio komunizmo ir SSRS žlugimo.
Kol nebus rasta papildomų dokumentų, kurie bylotų apie Stalino mirties priežastį, tol visur egzistuos dvejonės ir spėliojimai, kaip ištikrųjų mirė J.V.Stalinas.
Štai taip savitai (o gal net ir iškreiptai) įmanoma suvokti vieną iš pirmųjų Sovietų Sąjungos meninių kino filmų, kuriuose pabandyta atviriau pavaizduoti tikrai tamsios, kupinos neteisybės ir prievartos epochos pabaigą, jos atspindžius paprastų žmonių gyvenimuose.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Josifo Stalino Gimimo Data: Šokiruojantys Istoriniai Faktai, Kurių Dar Nežinojote!
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Nepraleiskite! Geriausios Vaikų Sveikatos Ugdymo Programos, Kurios Keičia Gyvenimus
- Kaip saugiai numušti temperatūrą nėštumo metu: efektyvūs patarimai ir svarbios rekomendacijos