Specialieji socialinės globos namai „Tremtinių namai“ yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis - užtikrinti socialinę globą nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims, kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Pirmumo teise globos namuose apgyvendinami neteisėtai represuoti pensinio amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiai (politiniai kaliniai, tremtiniai, rezistencijos dalyviai) bei jų sutuoktiniai bei pensinio amžiaus Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11-13 d.
Finansavimas ir Valdymas
Globos namai yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų. Globos namų savininkė yra valstybė. Globos namų savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Veiklos Organizavimas
Globos namų veikla organizuojama vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamais metiniais veiklos planais, rengiamais pagal Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, ir skelbiamais globos namų interneto svetainėje.
Globos namams vadovauja direktorius, kurį konkurso būdu priima į pareigas ir iš jų atleidžia socialinės apsaugos ir darbo ministras. Globos namų direktoriaus pavaduotoją (-us) priima į pareigas ir iš jų atleidžia globos namų direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
Anicetos Skabickienės Istorija
Vilniaus specialiuose socialinės globos namuose „Tremtinių namai“ įsikūrusi moteris nesiskundžia nei prasta atmintimi, nei prastu regėjimu. Anicetos mėgstamiausia vieta - biblioteka, kur perskaityta po kelis kartus ne viena knyga. Anicetos visi artimieji - vyras Petras, sūnus Algimantas, duktė Gražina, taip pat broliai ir seserys išmirę, nuo 1999-ųjų ji tapo globos namų gyventoja.
A.Skabickienės šeimos ir artimųjų gyvenimo istorija - tai pasakojimai apie laisvės kovas, šių žmonių likimus yra analizavę Genocido centro specialistai. Šimtmečio ribą peržengusi moteris turi daug ką papasakoti. Nuteisto dešimt metų kalėti ir penkis metus gyventi tremtyje Lietuvos atsargos karininko žmona ne kartą įsitikino, kad šalta ne tik akmens širdis. Skaudžiausia Anicetai, kad iki šiol nežino savo jauniausio brolio Stasio kapo vietos. 1950-ųjų liepą jis žuvo kovodamas kartu su partizanais už laisvę. Ramygalos NKVD kieme jo kūnas buvo laikomas tris dienas, o vėliau užkastas nežinia, kur. Tremtyje mirė Anicetos motina, kuri buvo išsiųsta kartu su sūnumi Jurgiu.
Sibiro neišvengė Anicetos dvi seserys su šeimomis, brolis Kazimieras, jos vyras Petras, o jai pačiai pavyko išvengti lagerio besislapstant pas žmones. Baimė - nuo pirmųjų dienų. Aniceta Skabickienė-Strikulytė gimė Aukštadvario kaime, Ramygalos valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Kai prasidėjo Pirmas pasaulinis karas, Anicetai buvo trys mėnesiai, jos tėvai Antanas Strikulis (miręs 1944 metais) ir Antanina Strikulienė (mirusi 1957 metais tremtyje, Tomsko srityje) augino dešimt vaikų: Antaniną, Jurgį, Marytę, Petrą, Bronę, Anicetą, Stefaniją, Anelę, Kazį ir Stasį.
1938 metais Anicetos sutuoktinis Petras įamžino vienoje Kauno fotostudijoje, jis buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, šalių būrio ir kuopos vadas, vėliau Marijampolės kooperatyvo vedėjas. 1966-siais moteris neteko sūnaus, po dešimtmečio - ir savo vyro. Beveik prieš 40 metų ji tapo našle. Tuoj bus 20 metų, kai ji neteko savo dukters Gražinos.
Nuo mažens imli mokslui Aniceta svajojo tapti mokytoja. Baigusi keturias klases Ramygalos gimnazijoje, 1929 metais A.Skabickienė įstojo į Kauno mergaičių mokytojų seminariją ir ją baigė 1933 metais. Iš pradžių dirbo Biržų apskrityje Klausučių pradinės mokyklos mokytoja, 1936 metasi ištekėjo už Petro Skabicko, baigusio Kauno karo mokyklą bei kooperatininkų mokyklą. Kartu su sutuoktiniu Aniceta persikėlė į Marijampolės apskritį, Nuo 1938-ųjų buvo Sasnavos pradinės mokyklos mokytoja, o vėliau perėjo į Marijampolės Petro Armino pradinę mokyklą.
1941 metais trėmimų ir karo pradžią ji sutiko vyro Petro tėviškėje Noreikonių kaime, Pakruojo rajone, kur atostogavo su jaunėliu sūnumi Algimantu (1939-1966). Antrojo pasaulinio karo metais moteris nedirbo, o jos vyras Petras įsidarbino Panevėžio fabriko „Virvė“ buhalteriu. 1944-aisiais gimus dukrai Gražinai (1944-1995), Skabickų šeima persikėlė į Anicetos tėviškę - Aukštadvarį. Anicetos vyras buvo suimtas 1945 metais, karo tribunolas jį nuteisė kalėti 10 metų ir 5 metams tremties. A.Skabickienė negrįžo į mokyklą. Kad vėl galėtų būti mokytoja, jai buvo siūloma išsiskirti su kalinčiu sutuoktiniu.
Iš tremties jos vyras grįžo 1956-siais, bet ramybės nerado, nes buvo persekiojamas ir verbuojamas. 1976-aisiais Anicetos sutuoktinis žuvo autoavarijoje. Iki 1950-ųjų Aniceta nežinojo, kaip sudurti galą su galu. Kartą Pakruojyje, klebonijoje, Aniceta susipažino su gydytoju Povilu Svilu, ką tik grįžusiu iš lagerio į Lietuvą. Šis gydytojas taip pat mėgo poeziją. Jis buvo Pakruojo ambulatorijos vedėjas, kuriam reikėjo pagalbininkės. Taip Aniceta tapo medicinos registratore. Vėliau moteris buvo pakviesta dirbti į Pakruojo ligoninę medicinos statistike, kur dirbo iki 1987 metų.
Vyžulionių Dvaro Likimas
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo metu turto patikėjimo teise Vyžulionių dvaro rūmus valdo Specialieji socialinės globos namai „Tremtinių namai“. Savivaldybė teisių į Vyžulionių dvaro sodybos pastatus neturi, todėl dvaro rūmų tvarkymo darbų atlikti neplanuojama.
„Tremtinių namų“ direktorius Artūras Melianas teigė, kad dvaras su visais priklausiniais pakankamai seniai perduotas namams, prieš vienuolika metų. Kaip suprantu, idėja buvo tokia - pasvarstyti apie filialą, kad žmonės čia galėtų leisti vasaras ir pan. Deja, per daugelį metų nebuvo priimti kokie nors finansavimo ar investavimo sprendimai.
Dėl turimo nenaudojamo turto dar metų pradžioje informavę Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) - pagal galiojančią tvarką, turtas būtų perduotas Turto bankui. Vis dėlto, mūsų nuomone, nuolat prižiūrėti šias valdas nėra galimybių. Mūsų funkcija - senelių globa, o važiuoti pjauti žolę, medžius nuo stogų rauti, užkalinėti nuolat išlaužiamas duris ir langus (kiek žinau, tai įvyko ir vėl, žmonės nuvažiavo tvarkyti), kitus dalykus daryt - gana brangiai kainuoja“, - aiškino direktorius.
SADM neprieštarauja, jog specialieji socialinės globos namai „Tremtinių namai“ inicijuotų Vyžulionių dvaro rūmų perdavimo Turto bankui procedūrą. Vyriausybei priėmus atitinkamą nutarimą, dvaro dalis būtų įtraukta į parduodamo turto sąrašą, Turto bankas jį perimtų ir sutvarkęs visus reikalingus formalumus, skelbtų viešą pardavimo aukcioną.
Globos Namų Gyventojų Gyvenimas
Tradicinė Joninių šventė prasidėjo nuo namų direktoriaus Artūro Meliano iškilmingo pasveikinimo - Jonams ir Janinoms, Rasoms ir Vandoms. Gedulo ir vilties dienos išvakarėse tremtinius aplankė aktorė Emilija Latėnaitė. Senjorai dalyvavo muzikinėje popietėje „Meldžiuos, dainuoju ir tavęs ilgiuos“.
Minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, globos namuose eksponuojama Vilniaus ,,Sietuvos” progimnazijos mokinių piešinių paroda ,,M.K.Čiurlionio pasaulis”. 2025 metai - M.K. Čiurlionio metai.
Globos namų gyventoja pasakoja: „Čia mano antrieji namai. Geri namai. Esu ypatingai sužavėta personalu: medicinos ir socialiniais darbuotojais, administracija - jie visada noriai padeda. Neįmanoma nepaminėti nuostabios aplinkos: gaivus, tyras oras, paukščių giesmės kiekvieną rytą. Dainuojam, vaikštom su šiaurietiškom lazdom, darom mankštą, šeštadieniais giedam koplyčioje. Esam laimingi turėdami vieni kitus!“
Panašus:
- Efektyviausi specialiųjų poreikių vaikų ugdymo metodai, kuriuos privalote žinoti!
- Ar Specialiųjų Poreikių Vaikai Turi Laikyti Standartizuotus Testus? Ekspertų Nuomonės ir Tėvų Atsiliepimai
- Revoliuciniai Metodai Specialiųjų Poreikių Vaikų Ugdymui Darželyje – Atraskite Efektyviausius Sprendimus!
- Unikalūs Įžvalgos apie Specialiųjų Poreikių Turinčio Vaiko Atvejį – Išsamus Analizės Vadovas
- Atraskite Tobulas Vaikų Sniego Pirštines – Patarimai, Kurie Palengvins Jūsų Rinkimą!
- Neįtikėtinas Luji Brailio Palikimas: Kaip Pasaulinė Brailio Rašto Diena Keičia Gyvenimus