Pastaruoju metu daug kalbama apie žmogaus socialinį emocinį intelektą, kuris yra be galo svarbus, nes formuoja vidines nuostatas, vertybes, kurios lemia savęs suvokimą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą suprasti kitus, empatiją, padeda kurti gerus tarpusavio santykius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad emocinis intelektas vystosi nuosekliai, tad jį būtina pradėti ugdyti jau ikimokykliniame vaikų amžiuje.
Emocinis intelektas ir jo lavinimas
VšĮ Kretingos psichikos centro direktorė Inna Viršilienė skaitė pranešimą „Emocinis intelektas ir jo lavinimas“. Lektorė aptarė, kas yra emocinis intelektas, kodėl jį labai svarbu lavinti nuo mažens: „Vaikai turėtų būti skatinami pažinti save bei sąmoningai atskirti ir gebėti išgyventi pačias įvairiausias emocines būsenas. Per savęs pažinimą ugdomi jų pasitikėjimas savimi, geranoriškumas ir atjauta aplinkiniams, socialinio sąmoningumo, atsakingumo ir kokybiško bendravimo įgūdžiai.“
Taip pat akcentavo, jog tyrimais įrodyta, kad emocinis intelektas, emocijų suvokimas, jų valdymas, gebėjimas priimti ir išgyventi įvairias emocijas, yra daug svarbesnis už mokslumą. Žmogus, kuris turės aukštą emocinį intelektą, daug geriau gyvenime gebės pasinaudoti ir mokslinėmis žiniomis.
I. Viršilienė kalbėjo: „Emocinis intelektas yra daugialypis, kintantis, ir nuo mažens būtinai ugdomas. Aukštas Intelekto koeficientas, mokslumas neužtikrina sėkmingo ir laimingo gyvenimo. Gebėjimai suvokti savo ir kitų jausmus, išmokti bendrauti su kitais, suvokti ir vertinti save kaip unikalų asmenį yra daug svarbiau, nes tai užtikrina vidinę harmoniją, stabilumą“.
Vaikų emocinis intelektas medijų eroje
Kretingos rajono Švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva aptarė vaikų emocinį intelektą medijų eroje. Jos teigimu, šiuolaikinius vaikus drąsiai galime vadinti technologijų ir „google“ vaikais, kurie jau nuo mažens yra puikiai įvaldę išmaniąsias technologijas, bet stokoja socialinių ir emocinių įgūdžių:
„Šiandienos vaikai pasižymi didesniais intelektiniais gebėjimais, yra komunikabilūs, trokšta būti lyderiai, bet nepriima kritikos, mieliau veikia individualiai, sunkiai sukaupia dėmesį, geba ir nori dirbti kelis darbus vienu metu, tampa vis agresyvesni, išgyvena dažną nuotaikų kaitą, yra nerimastingesni, stokoja empatijos, netgi vėliau subręsta.“
Psichologė pastebėjo, kad socialinės emocinės problemos kyla dėl lygiaverčių vaikų ir tėvų santykių šeimoje: vaikas nebejaučia, kad tėvai jam autoritetas: „Šiandien tėvai nori būti draugai savo vaikams, besąlygiškai stengiasi užauginti laimingą vaiką, viską duoti, ko tik jis nori, laiko stoką kompensuoti dovanomis… Tėvai turi būti draugiški, empatiški vaikams, bet svarbiausia turi ugdyti jų atsakomybę.
Socialinio emocinio ugdymo metodikos ir programos
Konferencijoje buvo kalbama ir apie tai, kad viena pagrindinių ikimokyklinio ugdymo įstaigos misijų - mokyti vaiką tinkamai reikšti mintis, suvokti savo jausmus ir emocijas, suprasti, kad visos emocijos yra geros, tik jas reikia gebėti tinkamai valdyti. Ugdant vaikų socialinius emocinius gebėjimus suaugusiesiems vertėtų vengti stereotipų, kad berniukams gėda verkti, o mergaitės visada turi būti gražios. Taip gali būti žalojamas vaikų jausmų pasaulis, skatinamas nepasitikėjimas savimi.
Pažymėjo, kad labai svarbu išsiaiškinti kiekvieno vaiko individualius poreikius, nuo kurių ir priklauso sėkmingas emocinis ugdymas. „Džiugu, kad atsiranda vis daugiau programų, kurios ugdo vaiko socialinį emocinį intelektą, tačiau manau, kad prie kiekvieno vaiko reikia prieiti individualiai. Nėra universalių programų, tinkančių visiems grupės vaikais vienodai, todėl į kiekvieno vaiko širdelę būtina ieškoti individualaus kelio. O tai jau yra kiekvienam mokytojui nelengvas iššūkis“, - kalbėjo V.
Apie emocinio socialinio ugdymo galimybes kalbėjo Kauno r. Noreikiškių lopšelio-darželio „Ąžuolėlis“ mokytojos Kristina Malinauskienė ir Kristina Pilitauskienė. Telšių lopšelio-darželio „Mastis“ direktorė Danutė Popovič pristatė, kaip ugdomi vaikų socialiniai emociniai įgūdžiai taikant netradicinius metodus ir etnografinių veiklų metu. Konferencijoje mokytojos Dalia Sakalauskienė ir Algita Rūdienė iš Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ pristatė emocinio intelekto lavinimo priemones bei projektų svarbą ugdymo procese. Socialinio emocinio ugdymo aspektus ikimokyklinėje įstaigoje aptarė mokytoja Justina Valančienė iš Klaipėdos lopšelio-darželio „Dobiliukas“.
Kokios yra galimybės lavinant ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinius emocinius įgūdžius per žaidimą su Kimochi žaislais kalbėjo mokytojos Asta Sabaliauskienė iš Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos bei Renata Bačiulienė iš Kretingos Simono Daukanto progimnazijos. Kad socialinis ir emocinis ugdymas įstaigoje veiktų, kuriama ugdymo aplinką, grįsta teigiamais tarpusavio santykiais, pagarba, pasitikėjimu, kurioje kiekvienas vaikas yra laukiamas ir priimamas. Kitas svarbus žingsnis - plėtojamos ugdymo veiklos.
„Kimochi“ programa skirta emociniam intelektui ugdyti, pozityviam elgesiui skatinti, vaiko charakteriui ir bendradarbiavimo įgūdžiams lavinti. Socialiniai ir emociniai ikimokyklinio amžiaus vaikų įgūdžiai lavinami žaidžiant su „Kimochi“ žaislais - minkštomis lėlytėmis, turinčiomis skirtingus charakterius: nuolat besikeičiančios nuotaikos Debesėlis, nedrąsus Vikšrelis, valdinga ir kaprizinga Katė, nerimaujanti Balandė Meilė ir išdykusi Lipšniakojė. Kiekvienas personažas slepia kokį nors jausmą (mažas pagalvėles, kurių vienoje pusėje užrašytas jausmo pavadinimas („laimingas“, „liūdnas“, „paikas“, „drąsus“, „išdidus“, „malonus“ ir t. t.), kitoje - nupiešta atitinkama veido išraiška).
Programa „Zipio draugai“ moko vaikus, kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, kreiptis paramos ir ją priimti bei padėti aplinkiniams. Programoje gali dalyvauti visi vaikai, turintys ne mažiau kaip pilnus 5 metus. Programa „Zipio draugai“ Lietuvoje vykdoma nuo 2000 metų ikimokyklinėse grupėse ir pirmosiose klasėse.
Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais.
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis.
Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.
Socialinių emocinių kompetencijų formavimasis ir įtaka gyvenimo kokybei bei mokymuisi. D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį.
žymės: #Vaiku #Vaikui #Darzelyje
Panašus:
- Kaip Socialinis Teisingumas Keičia Globos Namų Vaikų Gyvenimus ir Įgalina Juos Bendruomenėje
- Motinystės Socialinio Draudimo Išmokos Lietuvoje: Kaip Gauti Didesnes Išmokas ir Kada Kreiptis?
- Socialinis Darbas Globos Namuose: Atraskite Efektyvias Pagalbos Strategijas
- Geriausias pienas kūdikiams: svarbiausi patarimai sveikam mažyliui!
- Neįtikėtini Gimtadienio Paveikslėliai ir Sveikinimai, Kuriuos Turi Pamatyti Kiekvienas!