Skydliaukės Funkcijos Tyrimai Nėštumo Metu

Skydliaukė - maža, tačiau labai svarbi endokrininė liauka, kurios gaminami hormonai (tiroksinas ir trijodtironinas) yra atsakingi už medžiagų (t. y. angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) ir energijos apykaitą, svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje, todėl dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka.

Skydliaukės veikla nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla - skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu. Vaisiaus skydliaukė jodą kaupti pradeda tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę.

Pasak gydytojos E. Kvedarienės, nėštumo metu skydliaukės hormonų kiekis kinta dėl įvairių fiziologinių pokyčių, kurie yra būtini tiek motinos, tiek vaisiaus sveikam vystymuisi. Skydliaukės hormonai, ypač T4, yra labai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi, ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Tik nuo 12-os nėštumo savaitės vaisiaus skydliaukė pradeda formuotis ir gaminti hormonus pati - o iki tol vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų.

Kalbėdama apie nėštumo metu vykstančius hormonų kiekio pokyčius, gydytoja pamini ir žmogaus chorioninį gonadotropiną (HCG) - svarbų nėštumo hormoną, kuris ne tik palaiko nėštumą, bet ir daro įtaką skydliaukės funkcijai. Šis mechanizmas padeda patenkinti padidėjusius motinos ir vaisiaus metabolinius (medžiagų apykaitos) poreikius, ypač svarbius vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Vėlesniuose nėštumo trimestruose HCG lygis stabilizuojasi, todėl TTH lygis grįžta į normą, o laisvojo T4 ir T3 kiekiai paprastai pradeda mažėti.

Dažniausi skydliaukės sutrikimai nėštumo metu

Nėštumo metu dažniausi skydliaukės sutrikimai yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija), pastebi gydytoja. Hipotirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, o tai gali turėti rimtų pasekmių motinos ir vaisiaus sveikatai. Dažniausia hipotirozės priežastis yra autoimuninis tiroiditas, dar žinomas kaip Hašimoto liga. Kita priežastis - jodo trūkumas. Nėštumo metu jodo poreikis padidėja, nes jo reikia tiek motinos skydliaukės hormonų sintezei, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. O hipertirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko paspartėja medžiagų apykaita. Nėštumo metu ši būklė gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Aukštas HCG lygis stimuliuoja skydliaukę ir sukelia laikinas hipertirozės būsenas. Simptomai paprastai lengvi ir dažniausiai praeina be specialaus gydymo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar moteris neserga Graves'o liga - tai jau yra autoimuninis sutrikimas, kurio metu skydliaukė gamina per daug hormonų dėl organizmo imuninės sistemos atakos. Nėštumo metu Graves'o liga gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti.

Hipotireozė nėštumo metu

Hipotireozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Hipotireozė yra dažniausia skydliaukės liga, kuria serga apie 0,5-2 proc. įvairaus amžiaus, lyties, rasės, socialinio sluoksnio ir išsilavinimo suaugusių žmonių pasaulyje, tačiau tik pusė žino, kad turi hipotireozę. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų. Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu.

Hipotireozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui - persileidimais, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimu, placentos atšoka, priešlaikiniu gimdymu, cezario pjūvio operacija, perinataliniu sergamumu ir mirtingumu, mažu naujagimio svoriu, kraujavimu po gimdymo, blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, dėmesio ir aktyvumo sutrikimais, autizmu ir epilepsija. Įvairūs skydliaukės veiklos sutrikimai (netgi ir nepasireiškiantys kliniškai) gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi ir tolesnę moters sveikatą, todėl keliamas visuotinės nėščiųjų atrankos poreikio klausimas. Nors atlikta daug tyrimų, siekusių įrodyti arba paneigti tokios atrankos naudą, visuotinio sutarimo šiuo klausimu taip ir nepasiekta.

Skydliaukės veiklos tyrimai

Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l (normos ribos minimaliai skiriasi priklausomai nuo laboratorijoje naudojamų reagentų tipo) ir šiuo atveju gydymo nereikia. Jei TTH rodiklis yra didesnis nei 4-10 mIU/l, gydytojas sprendžia dėl indikacijų gydymui pakaitiniu skydliaukės hormonu. Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų ir profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi. Daugeyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu 0,1-2,5 mIU/l, antrojo trimestro metu 0,2-3 mIU/l, trečiojo trimestro metu 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l.

Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti. Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 sav. savaites, vėliau - kas 6-8 sav.

Gydymas hipotireozės atveju

Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas. Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 sav., levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui. Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. po gimdymo.

Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min. Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.

Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.

Kada rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą?

Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 m. amžiaus, anksčiau stebėta struma (gūžys), buvę skydliaukės veiklos sutrikimai, skydliaukės operacija, moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), buvęs nevaisingumas, nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas, turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti, 3 mėn.

Dėl to gydytoja pataria moterims nėštumo metu atkreipti dėmesį į skydliaukės funkcijos sutrikimo simptomus. Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai, sako E. Kvedarienė. Pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama tyrimus atlikti kas 4-6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jeigu skydliaukės funkcija stabilizuota, galima mažinti tyrimų dažnį ir atlikti juos kas 6-8 savaites. Po gimdymo reikėtų dar kartą patikrinti skydliaukės funkciją, nes gali atsirasti pokyčių.

Prevencinės priemonės

Ji taip pat pažymi, kad yra ir prevencinių priemonių, kurių moterys gali imtis, kad sumažintų skydliaukės sutrikimų riziką nėštumo metu. Jodas yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, ypač planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo. Taip pat nederėtų pamiršti ir sveikos bei subalansuotos mitybos, kuri yra būtina bendrai sveikatai palaikyti, bei į ją įtraukti tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip selenas ir cinkas, kurie yra ypač svarbios skydliaukės veiklai. Reikėtų vengti ir streso, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. Tokios praktikos kaip meditacija, joga ar relaksacijos pratimai gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti skydliaukės sveikatą.

Kiti tyrimai nėštumo metu

Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.

Štai keletas tyrimų, kurie atliekami nėštumo metu:

• Bendras kraujo tyrimas (Hb, leukocitai, trombocitai, Ht): Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Nėštumo eigoje atliekamas pagal poreikį (jei moteris serga anemija, atliekamas gydymo korekcijai ir kontrolei). Taip pat atliekamas 32 sav.
• Kraujo grupės ir Rh nustatymas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu.
• Bendras šlapimo tyrimas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 sav.
• Virusinis hepatitas B: Iki 12 sav. Jei nėščiosios patikros metu jos kraujyje rasta HBsAg, būtina nedelsiant ją siųsti gydytojo infektologo konsultacijai.
• Sifilis: Pirmo apsilankymo metu ir 29-40 sav.
• ŽIV: Pirmo apsilankymo metu ir 29-40 sav.
• Makšties tepinėlis: Siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jeigu nebuvo atliktas 3 metų laikotarpiu. Atliekamas nėštumo pradžioje.
• PRISCA I arba II: 11-13 sav. ir 14-22 sav. Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką. Jei chromosomų patologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė. Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų.
• Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Nuo 10 sav. Tai naujos kartos jūsų kraujo mėginyje esančios laisvos vaisiaus DNR tyrimas, nustatantis kūdikio Dauno, Edvardso, Patau sindromų ir lytinių chomosomų pakitimų riziką iki 99 % tikslumu.
• Gimdos dugno aukščio matavimas: Nuo 24 sav. Tai yra paprastas būdas įvertinti vaisiaus augimą.
• Vaisiaus širdies tonų klausymas: 26-40 sav. Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarsiniu dopleriu arba kardiotokografu.
• Vaisiaus judesių skaičiavimas: 26-40 sav. Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 sav.
• Gliukozės tolerancijos mėginys: 24-28 sav.
• Antikūnai prieš raudonukę, toksoplazmozę, citomegalovirusą (jei nepersirgta): Tyrimo metu nustatomas skydliaukės hormonų kiekis kraujyje. Jei antikūnų randama, nėščioji siunčiama į perinatologijos centrą; jei antikūnų nerandama, 28-32 sav.
• B grupės streptokokas (BGS): 35-37 sav. imamas pasėlis iš makšties apatinio trečdalio ir išangės.

Skydliaukės funkcijos tyrimai poliklinikoje

Medicinos centre dirba profesionalūs, patyrę specialistai, atstovaujantys įvairias medicinos sritis. Ką parodo tirotropinas (TTH, TSH) - vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių?Vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių yra hormonas tirotropinas (TSH/TTH). Jis gaminamas hipofizėje - galvos smegenyse esančioje liaukoje. Tirotropino padidėjimas arba sumažėjimas gali signalizuoti apie įvairias ligas. Kuo svarbi skydliaukė ir kaip veikia jos hormonai, kada skiriamas ir kaip atliekamas TTH, TSH tyrimas, kokia yra tirotropino norma - apie tai ir dar daugiau kalbamės su „Hila“ gydytoja endokrinologe Inga Fomčenko.

Skydliaukės hormonų svarba

Kaip sakė endokrinologė I. Fomčenko, skydliaukės veiklą reguliuoja tirotropinis hormonas, vadinamas TTH, arba TSH, kuris išskiriamas iš kitos liaukos - hipofizės: „Išsiskirdamas jis skatina skydliaukę išskirti savo hormonus - laisvą tiroksiną, arba LT4, laisvą trijodtironiną, arba LT3. Nenustačius ir negydant skydliaukės hormonų sutrikimų, ilgainiui gali išsivystyti lėtinės širdies kraujagyslių ligos, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, depresija ir kiti psichikos sveikatos sutrikimai. Negydomi skydliaukės sutrikimai gali daryti įtaką ir nevaisingumui“, - vardijo endokrinologė I.

Šiuo metu, kaip teigė specialistė, nėra rekomenduojama tirti skydliaukės hormonus profilaktiškai visiems. Skirtingose gairėse nurodoma, jog TTH, arba TSH, tyrimą profilaktiškai reikėtų atlikti tuomet, jei šeimoje nustatyta skydliaukės ligų, jei kada nors anksčiau buvo nustatyta ar gydyta skydliaukės liga, jei žmogus serga I tipo cukriniu diabetu ar kitomis autoimuninėmis ligomis, nutukimu, nevaisingumu, esant širdies ritmo sutrikimų.Norint ištirti TSH, atliekamas kraujo tyrimas.

Esant TSH padidėjimui, gali atsirasti neįprastas nuovargis, silpnumas, be priežasties augti svoris, pasikeisti oda, sutrikti menstruacijų ciklas, atsirasti nevaisingumas, virškinimo sistemos sutrikimų, tokių kaip vidurių užkietėjimas. Dalis pacientų, anot specialistės, skundžiasi plaukų slinkimu ar kūno (ypač veido), galūnių patinimu.Norint sumažinti TSH rodiklį, pirmiausia endokrinologė pataria nustatyti jo padidėjimo priežastį.

Atlikus kraujo tyrimą ir radus TTH mažiau normos, galima įtarti skydliaukės hormonų perteklių organizme. Esant sumažėjusiam tirotropino rodikliui, įtariamas skydliaukės hormonų perteklius organizme. Gali pagreitėti metabolizmas, padažnėti širdies plakimas, kristi svoris, atsirasti didesnis prakaitavimas, nuovargis, sumažėti fizinio krūvio tolerancija, raumenų skausmas, padidėti nerimas ir net prasidėti panikos atakos“, - kalbėjo gydytoja endokrinologė I. Fomčenko.Nustačius sumažėjusį TSH, atliekami kiti hormoniniai ir nehormoniniai tyrimai, pagal tai skiriamas gydymas (dažnai prireikia vaistų, norint normalizuoti TSH ir pagerinti savijautą).

Papildomi tyrimai

Kuomet tyrimas parodo, jog TSH per didelis ar mažiau normos, anot gydytojos, papildomai tiriami kiti hormonai, laisvas tiroksinas, arba LT4, laisvas trijodtironinas, arba LT3. Esant reikalui, atliekami antikūnių, susijusių su skydliauke, tyrimai ir pan. Įvertinęs situaciją, šiuos tyrimus skiria gydytojas, nes tik jų kompleksinis vertinimas gali padėti nustatyti, ar yra skydliaukės sutrikimas - liga, kurią reikia gydyti, ar gydymas nereikalingas. Gydytojas taip pat pataria ir rekomenduoja, kaip dažnai reikėtų sekti skydliaukės veiklą, kiek svarbu ją stebėti, kodėl reikalingas ar nereikalingas gydymas, kada sunerimti atlikus profilaktinius tyrimus.

Didžioji dauguma skydliaukės sutrikimų yra lėtiniai, tačiau, kaip sakė specialistė, per žmogaus gyvenimą sutrikimas gali kisti, progresuoti arba regresuoti, todėl reguliarus lankymasis pas gydytoją yra labai svarbus ir reikalingas.

Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO)

Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) yra specifiniai antikūnai, kuriuos organizmas gamina autoimuninių procesų metu. Jie nukreipti prieš skydliaukės peroksidazę - fermentą, esantį skydliaukėje ir būtina skydliaukės hormonų sintezei. Šių antikūnų koncentracijos nustatymas yra vienas svarbiausių tyrimų autoimuninėms skydliaukės ligoms diagnozuoti ir stebėti. Tai padeda tiksliai nustatyti ligos buvimą ir jos progresavimo riziką. Taip pat ATPO tyrimas leidžia identifikuoti polinkį (predispoziciją) į autoimunines ligas ir diagnozuoti ankstyvą ligos stadiją, todėl jis naudingas įtraukti į profilaktinių patikrinimų programą.

Kada rekomenduojama atlikti tyrimą?

• Įtarus autoimuninę skydliaukės ligą: Kai padidėjęs skydliaukės stimuliuojančio hormono (TSH) lygis, laisvas tiroksinas (FT4) yra normalus arba yra skydliaukės mazgų;
• Šeiminė anamnezė: Jei šeimoje buvo autoimuninių skydliaukės ligų atvejų;
• Nėštumo metu: Siekiant įvertinti pogimdyminės skydliaukės disfunkcijos riziką.

Hipotirozė ir ATPO reikšmė

Hipotirozė (nepakankama skydliaukės funkcija) yra dažnai diagnozuojama būklė, kurios pagrindinė priežastis yra skydliaukės destrukcija dėl autoimuninių ligų. Jei skydliaukėje randamas mazgas ir padidėjusi ATPO koncentracija, tai rodo, jog mazgas greičiausiai yra autoimuninės kilmės - būtina atlikti citologinį skydliaukės tyrimą. Pacientų, sergančių autoimuniniu tiroiditu (skydliaukės uždegimu), šeimos nariai turi didesnę šios patologijos riziką. Ankstyvas ATPO nustatymas leidžia laiku išaiškinti rizikos grupes ir pradėti stebėjimą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurių TSH padidėjęs, o laisvas T4 (LT4) dar yra normalus - šioje stadijoje autoimuninis procesas gali būti diagnozuotas ir koreguojamas laiku.

Autoimuninės ligos atsiranda, kai imuninė sistema per klaidą pradeda atakuoti normalius organizmo baltymus, juos klaidingai identifikuodama kaip grėsmę. Padidėjusi antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) koncentracija dažniausiai siejama su skydliaukės autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip Graves'o liga ir Hashimoto tiroiditas. Ši analitė padidėjusi 90-95 % pacientų, sergančių šiomis ligomis.

Kai kuriais atvejais padidėjusi ATPO koncentracija nustatoma žmonėms, kurie dar neturi akivaizdžių skydliaukės ligų. Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo turi didesnę riziką ateityje susirgti autoimuniniu tiroiditu ar kitomis skydliaukės patologijomis. Nėštumo metu ATPO nustatymas leidžia numatyti pogimdyminės skydliaukės disfunkcijos riziką. ATPO padidėjimas gali būti susijęs su padidėjusia persileidimų rizika. Maždaug 8-10 % gimdyvių diagnozuojama pogimdyminė skydliaukės patologija. Kuo didesnis ATPO kiekis nėštumo metu, tuo didesnė tikimybė, kad po gimdymo bus nustatyta autoimuninė skydliaukės patologija.

ATPO tyrimas yra svarbi diagnostinė priemonė, leidžianti anksti diagnozuoti ir stebėti autoimuninius procesus skydliaukėje. Ankstyvas nustatymas gali padėti užkirsti kelią ligos progresavimui ir užtikrinti savalaikį gydymą.

Pagrindiniai kraujo tyrimai, atspindintys skydliaukės funkciją

• TTH (Tirotropinis hormonas) - pagrindinis skydliaukės funkcijos rodiklis, leidžiantis įvertinti bendrą skydliaukės būklę. Tai skydliaukės hormonų gamybą ir išsiskyrimą reguliuojantis hormonas.
• FT4 (Laisvas tiroksinas), FT3 (Laisvasis trijodtironinas) - skydliaukės hormonai, kurie veikia visą organizmą - reguliuoja medžiagų apykaitą organizme.
• aTPO (anti-TPO) Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę - autoimuninių skydliaukės ligų diagnozavimo ir sekimo rodiklis.

Kaip pasiruošti skydliaukės tyrimui?

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tyrimų tikslumą yra pats žmogus, nes tinkamas pasiruošimas skydliaukės tyrimams yra labai svarbus. Prieš procedūrą pacientas privalo laikytis šių nurodymų:

• nevartoti alkoholio, tabako bei narkotinių medžiagų;
• apie vartojamus vaistus prieš tyrimą pranešti gydytojui;
• būtina vitaminų arba papildų naudojimą nutraukti prieš dvi savaites;
• nevalgyti, gerti tik vandenį, nes kraujo krešėjimų tyrimai gali būti netikslūs;
• vengti intensyvaus fizinio krūvio;
• po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, refleksoterapijos bei fizioterapijos procedūrų palaukti bent 12 valandų;
• informuoti gydytojus apie menstruacinio ciklo dieną;
• tyrimą rekomenduojama atlikti ryte;
• vengti streso.

Skydliaukės disfunkcija neigiamai veikia moteris nėštumo metu - gali atsiliepti vaisiaus vystymuisi. Todėl nėščiai moteriai skiriama T3 ir T4 lygio analizė. Radus ligos simptomų nėštumo metu kartoti tyrimus reikia kas mėnesį.

žymės: #Nestuma

Panašus:

• Skydliaukės Funkcijos Tyrimai: Būtini Žingsniai Planuojant Nėštumą
• Skydliaukės Sutrikimai Nėštumo Metu: Kaip Atpažinti Simptomus ir Apsaugoti Save bei Kūdikių
• Kaip maitintis sergant skydliaukės ligomis: efektyvūs patarimai sveikatai išsaugoti
• Geriausi Gimtadienio Sveikinimai Mergaitei: Nuoširdūs Linkėjimai Visoms Amžiaus Grupėms
• Kaip Išvežti Vaiką Iš Vokietijos Be Teismo Globos Teisių – Svarbiausi Patarimai ir Sprendimai