Kai pradeda augti svoris, pirmiausia galvojame ne apie tai, kas mūsų lėkštėje, o apie tai, kad galbūt „sutriko“ hormonai. Ar tai tiesa, o gal labiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką dedame į burną?
Skydliaukės ligų simptomai: ar tikrai tik svorio pokyčiai?
Gydytoja Lina Zabulienė pasakoja, kad neretai pacientai atėję konsultacijai tikisi, kad gydytojas pritars, kad dėl jų svorio augimo yra kalta skydliaukė. Tačiau didžioji dalis svorio problemų yra susijusios ne su skydliauke, o su tuo, ką mes valgome ir kiek judame. Kartais tai iš dalies lemia ir genetinės priežastys. Tačiau net ir tuo atveju, jei genetiškai lemta būti stambesnio sudėjimo, tai nėra nuosprendis ir svorio augimą galima valdyti. Ieškant svorio augimo priežasčių, reikėtų pradėti nuo savo gyvensenos vertinimo. Vienas ir paprasčiausių būdų yra mitybos dienoraščio pildymas, kai registruojama viskas, ką per dieną suvalgėte ar išgėrėte - taip galima pamatyti bendrą vaizdą ir po to lengviau padaryti atitinkamas išvadas.
Reikėtų pažymėti ir papildomus veiksnius:
- Miego trukmę ir kokybę.
- Fizinį aktyvumą (mankštos trukmę, laisvalaikio užsiėmimus, nueitų žingsnių kiekį).
- Darbo pobūdį - sėdimas, fizinis, sukeliantis stresą (gal tai lems dažnus užkandžiavimus), pamaininis (galintis sutrikdyti ne tik miegą, bet ir sotumo jausmą, mitybos režimą ir maisto pasirinkimą bei fizinį aktyvumą).
- Patirtą stresą ir tai nulemtą mitybos ar miego sutrikimą.
Sulėtėjus skydliaukės veiklai ne tik padidėja svoris ir sulėtėja medžiagų apykaita, bet ir sumažėja darbingumas, vargina nuovargis, silpnumas, mieguistumas, kartais apninka liūdnos mintys, prislėgta nuotaika, pablogėja atmintis, gali patinti paakiai, rankos ar kojos, slenka plaukai, lūžinėja nagai. Bendra sveikatos būklė blogėja palaipsniui, tad daugelis sergančiųjų gali ilgai nesuprasti, kad serga ir manyti, kad nežymūs savijautos pokyčiai yra normalu. Tad, jei kyla minčių dėl sutrikusios skydliaukės veiklos, reikia kreiptis į šeimos gydytoją konsultacijai ir galimybės atlikti skydliaukės tyrimus.
Skydliaukės tyrimai
Gydytoja pasakoja, kad gali būti tiriama skydliaukės veikla (skydliaukės hormonai) ir skydliaukės išvaizda (instrumentiniai tyrimai). Skydliaukės hormonų tyrimai gali parodyti, ar skydliaukė veikia gerai, ar jos veikla nusilpus ar yra per aktyvi. Jei skydliaukė veikia gerai, tačiau jaučiatės blogai, būtina tirti dėl kitų negalavimų priežasčių arba atkreipti dėmesį į gyvensenos ypatumus - ką ir kada valgote, ar esate fiziškai aktyvus, kaip ir kiek miegate ir kitus sveikatos rizikos veiksnius.
Profilaktinius skydliaukės hormonų tyrimus vieną kartą per metus galima atlikti visiems, tačiau ypač rekomenduojama jei šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis, buvo taikytas spindulinis kaklo gydymas, operuota skydliaukė, vartojami vaistai širdies ritmo sutrikimui gydyti, taip pat vyresnėms nei 35 metai moterims, ypač turinčioms reprodukcinės sveikatos problemų ir kitiems.
Vienas pagrindinių skydliaukės hormonų tyrimų yra TTH - tirotropinio hormono, reguliuojančio skydliaukės hormonų gamybą ir išsiskyrimą, tyrimas. Taip pat gali būti tiriami ir kiti hormonai:
- Laisvas tiroksinas (LT4)
- Laisvas trijodtironinas (LT3).
- Skydliaukės antikūnai (ATPO)
Skydliaukės echoskopija atliekama audinio struktūrai įvertinti, - gydytoja pataria, kad profilaktiškai patartina kas 3-5 metus.
Skydliaukės sutrikimai - sulėtėjo jos veikla
Jei skydliaukės veikla nusilpo ir išsivystė hipotirozė, būtina vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Pasitaiko atvejų, kai žmogus gavęs receptą iki vaistinės net nenueina, tad vaistų nevartoja, na, o dalis vaistus vartoja netinkamai. Vaistus (skydliaukės hormoną - levotiroksiną) būtina vartoti labai tiksliai:
- Daugiau nei valandą ar pusantros valandos prieš valgį ryte.
- Užgerti vandeniu, negalima gerti kavos, arbatos daugiau nei 1-1,5 val.
- Vartoti tokią vaistų dozę, kokią nurodė gydytojas.
- Kalcio, geležies preparatus, vitaminus, bei kitus maisto papildus vartoti praėjus daugiau nei 4 val. po levotiroksino išgėrimo.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nesigydant ar vartojant vaistus netinkamai, gali išlikti hipotireozės simptomai ar pablogėti bendra sveikatos būklė - sutrikti širdies veikla, pakilti kraujospūdis, kilti dusulys, užklupti mėšlungis, užkietėti viduriai, išsausėti oda, slinkti plaukai, antakiai ir apskritai pablogėti gyvenimo kokybė. Vartojant vaistus ir laikantis sveikos gyvensenos principų galima jaustis gerai ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Tikėtina, kad atsistačius skydliaukės veiklai svoris normalizuosis ar jį bus lengviau numesti pakeitus mitybą ar fizinį aktyvumą.
Skydliaukė ir mityba - du pagrindiniai mineralai
Tinkamai skydliaukės veiklai labai svarbūs du mikroelementai - jodas ir selenas, kurių maiste yra mažai, tad dažnai tenka vartoti papildomai. Deja, bet Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, tai reiškia, kad natūraliai su maistu gaunamas nepakankamas jodo kiekis. Tinkamas jodo kiekis yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja vyresniems nei 11 m. vaikams ir suaugusiems žmonėms per parą suvartoti 150 μg jodo, nėščioms ir žindančioms moterims - 200 μg jodo per parą.
Daugiausiai jodo yra šiuose maisto produktuose:
- Jūros dumbliuose.
- Jūrinėje žuvyje, ypač plekšnėje ir jūros gėrybėse.
- Kai kuriuose pieno produktuose, pavyzdžiui, čederio sūriuose.
- Šiek tiek yra ir mėsoje, vaisiuose, daržovėse ir grūduose, tačiau šiuose produktuose esantis kiekis labai priklauso nuo jodo kiekio aplinkoje ir dirvožemyje.
- Kai kuriuose mineraliniuose vandenyse.
Vienas geriausių jodo šaltinių - joduota druska. Nuo 1993 m. Pasauline sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja universalų druskos jodavimą kaip pagrindinę, efektyvią, pigią, saugią, paprastą ir ekonomišką priemonę, siekiant išvengti jodo stokos sukeltų ligų ir jas reguliuoti. Atkreipkite dėmesį į tai, kad joduotą druską derėtų laikyti sandariai uždarytą, o į maistą berti tik jau pagaminus, nes jodas ypač lakus ir garuoja.
Nuo jodo kiekio organizme priklauso skydliaukės veikla, o nuo jos veiklos priklauso:
- Vaisiaus tinkamas vystymasis.
- Protinis ir fizinis vaikų vystymasis.
- Intelektas.
- Vaikų gebėjimas mokytis ir gebėjimas pažinti pasaulį.
- Išvaizda.
Ypač svarbu tinkamą kiekį gauti nėščiosioms ir vaikams. Gydytoja Lina Zabulienė pastebi, kad daugiausia kalbama tik apie jodą, tačiau skydliaukės veiklai svarbus ir selenas. Rekomenduojama paros seleno norma - 55 mkg. Natūraliai seleno gausu braziliškuose riešutuose, tune, jautienoje, kalakutienoje, kiaušiniuose. Pilno grūdo košės - puikus seleno šaltinis, na, o jeigu kasdieną suvalgysite po saujelę riešutų ar saulėgražų, organizmas seleno gaus tikrai daugiau.
Sulėtėjusi skydliaukės veikla ir subalansuota mityba
Dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie nori pakeisti netinkamus mitybos principus, kai jau problemos yra įsisenėjusios. Tačiau niekada nėra per vėlu bent sušvelninti situaciją. Sergantiems skydliaukės ligomis rekomenduojami ypač subalansuotos, sveikos mitybos pricipai, gausesnis antioksidantų, seleno, geležies, resveratrolio, flavanoidų turinčių maisto produktų, vaisių ir daržovių, atkreipiant dėmesį į tai, kad sergant lėtiniu autoimuniniu tiroiditu, vartojant per dideles jodo papildų dozes gali išryškėti hipotireozė, todėl kiekvienu atveju reikėtų tartis su gydančiu gydytoju.
Kai kurie tyrimai rodo, kad yra sąsajų tarp skydliaukės veiklos sutrikimų ir laktozės bei glitimo netoleravimo, ypač vyresniems asmenis, kurių dažnas netoleruoja pieno produktų. Kartais nelengva išlaikyti tinkamą mitybos režimą, nes fantazijos nebelieka ir atsibosta valgyti tuos pačius produktus. Sezonams keičiantis susiduriame ir su pasikeitusiu poreikiu, - kai šalta nebesinori to, ką valgėme vasarą ir atvirkščiai.
Goitrogenai - kiek pagrįsta baimė?
Jei žmogus turi problemų su skydliauke, greičiausiai yra girdėjęs, kad jis turi vengti tam tikrų produktų - goitrogenų. Tai medžiagos, galimai siejamos su skydliaukės padidėjimu, nes juos vartojant gali sumažėti jodo pasisavinimas pačioje skydliaukėje, gali būti slopinamos skydliaukės hormonų gamyboje dalyvaujančios medžiagos.
Goitrogenams priskiriami:
- Kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, ropės - kryžmažiedės daržovės, kuriose gausu gliukozinolatų, pasižyminčių priešvėžinėmis savybėmis, tačiau jie taip pat turi ir metabolitą tiocianatą, lėtinantį skydliaukės hormonų sintezę.
- Sojos produktai - turintys izoflavanoidų, galinčių veikti skydliaukės peroksidazę, reikalingą skydliaukės hormonų sintezei. Šie produktai dėl gausaus skaidulų antioksidantų, fito-estrogenų kiekio yra naudingi sveikatai ir net labai didelis jų kiekis, ypač apdorotų termiškai, žalos nesukelia.
Tadropes, sojos produktus ir kopūstus su saiku tikrai galima valgyti.
Taigi, sergantiems skydliaukės ligomis, neverta baimintis, kad esate pasmerkti gyventi nepilnavertiškai. Dažniausiai pasitaikančios vaikų endokrininės ligos yra šios skydliaukės ligos: įgimta hipotirozė, įgyta skydliaukės hipofunkcija arba hiperfunkcija, mazgai skydliaukėje, antsvoris ir nutukimas, augimo ir brendimo sutrikimai cukrinis diabetas.
Endokrininės ligos ne visada turi specifinių požymių, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, kuris pasireiškia troškuliu, dažnu šlapinimusi, svorio kritimu ir dideliu cukraus kiekiu kraujyje.
Viena tokių ligų yra įgimta hipotirozė, kuri naujagimiams gali pasireikšti be jokių šiai ligai būdingų klinikinių požymių, nors skydliaukės hormonų tyrimai jau tuo metu rodo ryškų sutrikimą. Jei įgimta hipotirozė pradedama gydyti laiku, tėvai gali ir nepamatyti jokio vaiko organizmo išsiderinimo
Siekiant diagnozuoti, ar vaikas serga endokrinine liga, atliekami hormonų tyrimai. Dainavos poliklinikos klinikinės diagnostikos laboratorijoje atliekami tyrimai, skirti skydliaukės ligų diagnostikai bei gydymo kontrolei: hipofizės - skydliaukės ašies veikimą rodantys tyrimai - TSH (tireostimuliuojantysis hormonas), FT4 (laisvasis tiroksinas) ir FT3 (laisvasis trijodtironinas).
Lytiniai hormonai LH (liuteinizuojantysis hormonas), FSH (folikulus stimuliuojantysis hormonas), testosteronas, estradiolis, progesteronas bei prolaktinas padeda nustatyti lytinio brendimo sutrikimus, kiaušidžių arba sėklidžių disfunkciją, mėnesinių ciklo sutrikimus.
Lytinio brendimo laikotarpis yra vienas svarbiausių mergaitės vystymosi etapų: „Itin noriu pabrėžti, kad paauglei svarbu nebijoti, jog normaliai didėja ūgis ir svoris, nes, šiuo laikotarpiu dirbtinai ribojant svorio rodiklius, galima sutrikdyti lytinį brendimą ir mėnesinių ciklą. Svarbiausias mūsų uždavinys - pastebėti netaisyklingo lytinio brendimo požymius.
Tėvai turėtų pagalvoti apie galimą vaiko skydliaukės funkcijos sutrikimą, jeigu kūdikiui ryškesnė ir ilgiau užsitęsusi gelta, prastas svorio prieaugis, vidurių užkietėjimas, lėtas momenėlių užsidarymas, psichomotorinės raidos vėlavimas. Vyresniems vaikams skydliaukės sutrikimus signalizuoja svorio augimas, antsvorio atsiradimas arba nutukimas, galūnių šalimas, žemas kraujospūdis, odos sausumas, nagų lūžinėjimas, vaikai pasidaro lėti, neturintys jėgų, neretai jiems būna sunku susikoncentruoti, pablogėja mokymasis, gali pasireikšti net depresijos.
Sergant tirotoksikoze, priešingai nei sergant hipotiroze, pacientui būna karšta: jis prakaituoja, daugiau geria, dažniau tuštinasi, krenta svoris, atsiranda nevalingas galūnių, net viso kūno drebėjimas, ryškėja akių išverstakumas, prastėja koncentracija, blogėja pažangumas, trinka atmintis.
Paauglystėje, kai brendimas yra pats intensyviausias, vaikų negalavimų priežastimi neretai tampa už hormonų gamybą atsakingos skydliaukės sutrikusi veikla.
Dažniausiai į vaikų endokrinologus kreipiamasi įtariant skydliaukės struktūros, funkcijos ir dydžio pakitimus (difuzinė, mazginė struma; hipotirozė).
Difuzinė arba mazginė struma - viena dažniausių skydliaukės patologijų, kai lytinio brendimo ir augimo metu skydliaukė padidėja dėl jodo trūkumo, didesnio jos gaminamų hormonų (tiroksino, trijodtironino) poreikio.
Esant difuzinei strumai, gali išsivystyti hipotirozė - skydliaukės funkcijos sutrikimas, sąlygojantis organizme hormonų nepakankamumą. Jos požymiai - vangumas, mieguistumas, atminties ir dėmesio sutrikimai, svorio augimas, vidurių užkietėjimas, šalčio netoleravimas. Jei vaikas ar paauglys taip pat skundžiasi dažnu nuovargiu, yra padidėjęs jautrumas, karščio netoleravimas, jis gausiau prakaituoja, galima įtarti tireotoksikozę - padidėjusį skydliaukės veiklos aktyvumą.
Skydliaukės hormonai lemia vaiko fizinę ir psichinę raidą, todėl skydliaukės funkcijos sutrikimai yra pavojingi visaverčiam vaiko vystymuisi.
Skydliaukės ligų prevencijai reikalinga jodo ir seleno profilaktika. Tačiau svarbiausia vaikų amžiuje yra racionali, sveika ir periodiška mityba, tinkamas ir subalansuotas dienos režimas, pakankamas fizinis aktyvumas ir poilsis.
Cukrinis diabetas ar hipoglikemija tarp vaikų nėra itin dažni, nors tikrai pasitaiko. Jei vaikas skundžiasi troškuliu, dažnai šlapinasi, jam krinta svoris arba progresuoja bendras silpnumas, galima įtarti pirmojo tipo cukrinį diabetą, kurio metu dėl absoliutaus kasos hormono insulino trūkumo išsivysto angliavandenių, o vėliau baltymų ir riebalų apykaitos sutrikimai. Pagrindinis cukrinio diabeto požymis - padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Neretai šie simptomai išryškėja po patirto streso, persirgtų ligų. Diagnozavus šią ligą, nedelsiant skiriamas gydymas insulinu.
Ryškiausias fizinio ir lytinio vystymosi atsilikimas būna sergant hipopituitarizmu. Jį lemia hipofizėje gaminamų augimo, skydliaukę bei lytines liaukas ir antinksčius stimuliuojančių hormonų trūkumas.
Į endokrinologą reikėtų kreiptis, jei vaikas ima tukti. Taip pat jei pagal amžių yra žemas ir auga lėčiau nei turėtų. Ūgis apskritai yra vienas svarbiausių paveldimos fizinės būklės rodiklių. Jis yra nesunkiai įvertinamas ir atspindi bendrą augimo procesą. Augimo pobūdį gali iškreipti ir tam tikros sąlygos: ligos, prasta mityba, stresas, socialinės ir geografinės aplinkos pasikeitimas.
Neretai vaikai išgyvena ir lytinio brendimo sutrikimus (pernelyg ankstyvas ar vėluojantis brendimas). Tokiu atveju atliekami hormoniniai tyrimai sutrikimų priežasčiai nustatyti ir tiksliniam gydymui parinkti.
Skydliaukė - didžiausia endokrininės sistemos liauka, kuri išskiria hormonus, turinčius įtakos visoms mūsų organų sistemoms (jos iškiriami hormonai atsakingu už metabolizmą, adaptaciją stesinėse situacijose, skatina nervų sistemos aktyvumą, žarnų motoriką, lytinių liaukų aktyvumą, insulino sekreciją ir t.t.)
Pogimdyminis tiroiditas (PT)
Pogimdyminis tiroiditas (PT) - tai būklė, kai po gimdymo skydliaukę apima uždegimas. Taip nutinka maždaug 3 moterims iš 100.
Kurios moterys yra linkę į PT?
- Sergančios 1 tipo diabetu
- Kurių šeimoje yra skydliaukės ligų istorija (Hašimoto, Gužys ir kt.)
- Kurios turėjo skydkliaukės f-jų sutrikimų dar prieš nėštumą
PT yra kelių tipų:
- Klasikinis. Jis dažnai pirmiausia sukelia hipertiroidizmą (iškiriama per daug hormonų), ir tuomet laikiną hipotiroidizmą, kai hormonų sekrecija tampa nepakankama. Dažniausiai pirmųjų metų gali ši būklė praeina.
- Izoliuota tirotoksikozė. Pasireiškia hipertiroidizmu, kuris nepereina į hipotirozę. Pasireiškia maždaug 30 proc atvejų 3-6 mėn. po gimdymo.
- Izoliuotas hipotiroidizmas. Kitaip tariant - nepakankama skydliaukės veikla, kuri pasireiškia maždaug 3-12 mėn. Po gimdymo.
Tarp 20-40 proc. moterų turinčių pogimdyminį tiroiditą hipotiroidizmas lieka visam laikui.
Simptomai
Hipertiroidizmo stadija po gimdymo dažnai praeina nepastebėta. Esant hipertiroidizmui moteris būna, nervinga, jautri, emocinga, dažnai skundžiasi nerimu ir nuovargiu. Krenta svoris. Argi ne dažnai galvojama, kad tai normali savijauta esant mama?
Hipotiroidizmo ženklai gali būti kiek ryškesni:
- Nuovargis, mieguistumas
- Vidurių užkietėjimas
- Jautrumas šalčiui
- Raumenų spazmai
- Silpnumas
- Svorio augimas
Tiek hipotiroidimzui tiek hipertiroidizmui būdingas yra plaukų slinkimas, nuovargis, nerimas/depresija.
Kaip gydomas pogimdyminis tiroiditas?
Tiroiditas įprastai nustatomas remiantis simptomais bei specifiniais kraujo tyrimais.
Neretai esant nestipriai išreikštiems simtomams gydymas nėra skiriamas, moters savijauta ir sklydliaukės funkcija stebimos.
Jei simptomai ryškūs, atlikti tyrimai rodo stiprų hipertiroidizmą ar hipotiroidizmą, skiriami medikamentai. Pastarieji su žindymu suderinami, todėl moteris gali tęsti žindymą.
Maždaug pusei moterų su buvusiu PT išsivysto nuolatinis hipotiroidizmas, gužys (padidėjusi liauka) Per 4-8 metus po gimdymo. Todėl LABAI svarbu tikrintis TTH (TSH) kasmet.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Neįtikėtina Vaikų Žaislų Apžvalga: Atraskite Populiariausius Ir Naudingiausius!
- 3 metų vaiko baimė tuštintis: efektyvūs patarimai ir sprendimai tėvams