Konfliktų Sprendimo Būdai Darželio Grupėje

Dažnas tėvelis, kuris augina mažamečius vaikus, kiekvieną dieną susiduria su vaikų tarpusavio konfliktais. Ypač konfliktai kyla tarp 5-6 metų amžiaus vaikų. Konfliktai yra natūralus ir kasdieniškas reiškinys. Konfliktas - tai skirtingų nuomonių, pažiūrų, tikslų susidūrimas.

Ši tema aktuali kiekvienam tėvui, kuris augina mažamečius vaikus. Jie kyla dėl to, jog kiekvienas iš mūsų esame skirtingi, individualūs, su savo poreikiais ir norais, lūkesčiais bei tam tikrais elgesio įpročiais. Vaikai bendraudami, konfliktuodami ir spręsdami konfliktines situacijas kaupia patirtį ir mokosi bendrauti. Ši patirtis vaikams labai reikalinga, kad mokėtų bendrauti su bendraamžiais (Finch, Vaikai ir konfliktai klasėje, 2008). Šios patirties dėka jie pažįsta pasaulį, supranta kas yra gerai, o kas ne. Dažnai tai gali sukelti nemažai skausmo, baimės, įvairių klausimų.

Vaikų konfliktai yra natūralus reiškinys, juk vaikai negimsta mokėdami konfliktų sprendimo tinkamo elgesio. Geriausias vaikų konfliktinių situacijų sprendimo mokymo būdas- asmeninis pavyzdys. Vaikų konfliktinėse situacijose, suaugusiųjų vaidmuo yra - padėti vaikams mokytis apsiraminti ir tinkamais būdais susitarti. Jeigu mes patys sugebame socialiais būdais, nežeminant kitų ir savęs išspręsti konfliktines situacijas - vaikai tai matydami, perima šį elgesį iš mūsų. Tačiau tai ne visiems vaikams pavyksta iš karto.

Principai, Padedantys Spręsti Konfliktus

Yra du pagrindiniai principai, kurie gali padėti spręsti konfliktus darželio grupėje:

1. Atskyrimo principas. Jis pagrįstas tuo, jog konfliktuojančius vaikus derėtų išskirti ir nuvesti į skirtingas zonas. Tai reiškia, kad kai jūs pastebėsite, jog konfliktas tarp vaikų yra pačiame įkarštyje jums tiesiog reikia juos atskirti.
2. Pusiausvyros principas. Šis principas yra priešingybė pirmajam. Konflikto metu neišskirti vaiko, kuris yra kaltas, o kuris ne. Reikia konfliktuojantiems vaikams paaiškinti, kad abu yra lygūs ir abu yra tiek pat kalti dėl konflikto. Šis principas daugiausia yra taikomas, tuomet kai konfliktuoja vaikai, augantys vienoje šeimoje.

Žingsniai, Padedantys Išspręsti Konfliktą

Norint padėti vaikams išmokti tinkamai išspręsti konfliktines situacijas, šių žingsnių derėtų laikytis ir nepraleisti nei vieno. Psichologė Eglė Kuraitė-Žičkė(2014-03-18) teigia, kad padedant vaikams mokytis spręsti konfliktus, pradžioje reikia padėti jiems išmokti suvaldyti savo emocijas, kadangi emocijos ir yra konflikto pagrindas. Jas suvaldžius būtina surasti problemą. Dėl ko kilo konfliktas? Kokia yra pagrindinė problema? Ją suradus privalu išklausyti abiejų konfliktuojančių pusių. Tik viską sužinojus ir išklausius galima adekvačiai viską apgalvoti ir suvokti. Tuomet reikia ieškoti bendradarbiavimo būdų, kurie tenkintų abi puses. Dažnai tai būna pats ilgiausias žingsnis. Kadangi yra ganėtinai sunku surasti sprendimą, kuris tenkintų abi konfliktuojančias puses. Paskutinis žingsnis - susitarimas dėl veiksmų plano.

Suaugusiųjų Vaidmuo Vaikų Konfliktuose

Vos pastebėjus vaikų tarpusavio konfliktą nereikia iškarto jo malšinti. Visuomet reikia suteikti vaikams galimybę, patiems išspręsti konfliktą. Tačiau, jeigu matote, kad vaikams reikia pagalbos - nedelskite. Padėkite! Stebėti vaikus konflikto metu: jų bendravimą, kaip jie sprendžia iškilusią problemą ar nuomonių nesutarimą. Išsiaiškinti kokiais būdais jie tai daro. Būtina pagirti vaikus, jei jie konfliktą išsprendė tinkamai, be muštynių ir barnių. Turite žinoti, jog Jūs patys modeliuojate savo vaikų auklėjimą. Juk vaikas yra kaip lengva medžio šakelė - į kurią pusę vėjas pučia, ten ir linksta. Svarbu nepamiršti, kad vaikai yra tėvų atspindys veidrodyje. Vaikai auga kopijuodami Jus, Jūsų elgesį, kalbą, gestus ir t.t. Konfliktus sprendžia irgi taip, kaip Jūs. Vaikai mokosi spręsti konfliktines situacijas - stebėdami ir kopijuodami Jūsų elgesį konfliktinėse situacijose. Kokį pavyzdį jiems rodote, tokį jie jį ir mato bei savo elgesiu kopijuoja.

Pavyzdys Iš Darželio Praktikos

Vieną popietę Emilija ir Aistė darželio kieme statė smėlio pilį. Gerda stebėjo jų žaidimą. Ji paprašė statyti kartu, bet mergaitės atsakė, kad ši pilis yra tik judviejų. Kai Emilija ir Aistė nuėjo ieškoti pagaliukų piliai papuošti, Gerda koja užmynė vieną iš pilies bokštų.

Ikimokyklinukai tik pradeda mokytis bendrauti ir draugauti tarpusavyje. Kartu jie mokosi spręsti ir gana dažnai kylančius konfliktus. Šiuo amžiaus tarpsniu tik suaugęs asmuo gali geriausiai padėti jiems sudėtingesniais atvejais, tačiau pamažu mokant vaikus spręsti konfliktus, suaugusiųjų pagalbos jiems reikės vis rečiau ir rečiau. Dažna tėvų ar auklėtojų klaida, pastebėjus konfliktinį vaikų elgesį, - jį slopinti: nukreipti dėmesį, nutraukti veiklą, išskirti vaikus. Toks sprendimas gali būti trumpalaikis ir veiksmingas tik konkrečioje situacijoje, tačiau jis nepadės vaikams išmokti spręsti konfliktus savarankiškai.

Šioje istorijoje auklėtoja į Gerdos elgesį iš karto sureaguoja: ji sustabdo mergaitę ir paaiškina, kad su kitais žmonėmis reikia elgtis pagarbiai - negalima timptelėti jų drabužių, nes jie gali įplyšti, be to tai gali būti nemalonu. Pirmiausia svarbu vaikus sustabdyti nuo bet kokio pavojingo ar žalingo elgesio. Paskui auklėtoja gali padėti vaikams nusiraminti: kartu giliai pakvėpuoti, ramiai pastovėti, pasėdėti ir pradėti pokalbį. Konflikto sprendimas nesibaigia tik jo sustabdymu. Labai svarbu yra suprasti konflikto priežastis ir rasti visiems priimtiną sprendimą. Pirmiausia auklėtoja paklausia: „Kas atsitiko?“ Ji prašo vaikų įvardyti problemą. Bet kurio konflikto atveju šis žingsnis labai svarbus.

Kiekvienas iš dalyvių turi teisę išsakyti savo nuomonę ir būti išklausytas. Taigi auklėtojai svarbu ne tik paklausti, bet ir atidžiai išklausyti visus konfliktuojančiuosius. Greta šiuo atveju turbūt atsakytų: „Emilija ir Aistė nepriima manęs žaisti kartu.“ Labai svarbu, kad auklėtoja parodytų vaikui, kad išgirdo, ką jis pasakė, ir supranta, kokius jausmus jam gali sukelti konkreti situacija. Tai galima padaryti atkartojant ir apibendrinant, ką sakė vaikas, ir įvardijant jausmus: „Tu norėjai kartu statyti pilį, o mergaitės tavęs nepriėmė.

Tokiose situacijose vertinga parodyti vaikams ne tik tai, kad suprantame, kaip jie jaučiasi, bet ir kaip jaučiasi kitas. Šioje situacijoje auklėtoja galėtų paaiškinti Emilijai ir Aistei, kodėl Greta sumindė jų pilį, o Gretai - kaip Aistė ir Emilija jautėsi, kai ji tai padarė. Kai visi išsako savo nuomonę ir jausmus, galima žengti kitą žingsnį konfliktui spręsti - ieškoti visiems priimtino sprendimo būdo. Auklėtoja pirmiausia gali paklausti vaikų, kaip, jų nuomone, būtų galima išspręsti šį nesutarimą: „Ką dabar reikėtų daryti?“ arba „Kas galėtų jums padėti pasijusti geriau?“ Kiekvieną pasiūlymą auklėtoja pakartoja ir paklausia visų dalyvių, ar jis jiems atrodo tinkamas.

Jei mato, kad nėra saugių, visiems priimtinų ir tinkamų alternatyvų, auklėtoja pasiūlo savo, pavyzdžiui: „Greta gali padėti mergaitėms pastatyti bokštą iš naujo.“ Jei visi pritaria šiam sprendimui, tiksliai susitariama, kaip jis bus įgyvendinamas: kada bus statomas bokštas ir kas jį statys. Tokia metodika taikoma tiek sprendžiant sudėtingas darbo pasaulio problemas, tiek darželyje ieškant geriausių išeičių gerinant vaikų santykius.

Praktiniai Patarimai Auklėtojams

• Svarbu įsikišti nedelsiant ir apsaugoti vaikus nuo pavojingo elgesio, jei pastebima, kad taip gali atsitikti, pavyzdžiui - muštynių, psichologinio smurto.
• Neįsikišti per anksti, kai konfliktas tik prasideda. Stebėti vaikų tarpusavio bendravimą ir tai, kaip jie sprendžia nesutarimus, kokiais būdais tai daro.
• Norėdami mokyti vaikus spręsti konfliktus, jau darželyje galite tai daryti ne tik savo pavyzdžiu, bet ir skatindami juos tai daryti savarankiškai pagal minėtų žingsnių metodiką, tik vertėtų parinkti paprastesnius, vaikams suprantamus žingsnių pavadinimus, pavyzdžiui: 1) „Stop“; 2) „Kas nutiko?“; 3) „Kaip jautiesi?

Kadangi dauguma vaikų dar negali skaityti, pavaizduokite šiuos žingsnius ženklais ir pakabinkite piešinius grupėje. Taip pat grupėje galite numatyti tam tikrą erdvę, kuri būtų skirta konfliktams spręsti. Galite sugalvoti jai kokį ypatingą pavadinimą, pavyzdžiui, „Taikos stalas“ ar pan. Ši erdvė būtų skirta nusiraminti, pasikalbėti ir ieškoti bendrų sprendimų. Kiek vyresniems vaikams gali patikti vaidinti situacijas, todėl mokydami suprasti kito asmens jausmus galite paprašyti vaikų suvaidinti situaciją apsikeitus vaidmenimis. Kitas būdas - tai kartu atradus tinkamiausią sprendimo būdą, arba ką kiekvienas galėjo daryti kitaip konfliktinėje situacijoje, tai išbandyti vaidinant.

Auklėtojai nereikėtų pamiršti, kad konfliktai yra neišvengiami bendraujant, tai natūralus, dažnai būtinas ir normalus bendravimo procesas. Pagal apibrėžimą, tai yra priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar pažiūrų susidūrimas, sukeliantis stiprius išgyvenimus. Kadangi vaikai ir auklėtojai yra skirtingi: skirtingai mąsto, kalba ir siekia skirtingų tikslų, neišvengiamai reikės rasti būdų, kaip su tuo gyventi. Taigi, ar konflikto pasekmės bus teigiamos, ar neigiamos, priklauso nuo to, kaip pavyks konfliktą išspręsti. Konstruktyviai reaguoti į konfliktus gali padėti ir supratimas, kad bet koks vaiko elgesys slepia tam tikrą vaiko poreikį, pavyzdžiui: jaustis svarbiam, gerbiamam, mylimam, saugiam ir pan. Taigi, kai vaikas demonstruoja tam tikrą elgesį - tinkamai arba netinkamai, jis siekia patenkinti kokį nors savo poreikį arba kelis. Svarbu to nepamiršti bandant suprasti konfliktą ir jo priežastis. Probleminių ir konfliktinių situacijų sprendimas - tai kasdienio auklėtojų darbo dalis.

Ir, ko gero, nereikėtų tikėtis, kad gali būti kitaip. Tik pati nebijodama ir suprasdama konflikto prasmę, auklėtoja gali padėti vaikui kiekvieną dieną bendraujant išmokti ko nors naujo ir tapti vis savarankiškesniam kuriant santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dar neturi pakankamai įgūdžių valdyti savo jausmus, palaukti, suprasti kaip jaučiasi kitas, todėl tiek darželyje ar kieme, tiek tarp brolių sesių gali kilti įvairių konfliktų.

Kada Reikėtų Įsiterpti Į Vaikų Konfliktą?

Paramos vaikams centro socialinių emocinių įgūdžių programos „Antras žingsnis“ vadovė, psichologė Ieva Dulinskaitė sako, kad suaugusieji turėtų būti šalia, atidžiai stebėti vaikų elgesį ir parodyti kryptį, kaip elgtis kilus konfliktui. „Tinkamai spręsti konfliktus vaikai mokosi iš suaugusiųjų, todėl labai svarbu, kaip tėvai ir mokytojai reaguoja, kai susipyksta broliai sesės, kiemo ar darželio draugai.

Pasak I.Dulinskaitės, vos kilus konfliktui tarp vaikų, suaugusiems reikėtų neskubėti ir pirmiausia stebėti, ar jiems pavyksta išspręsti situaciją patiems. Kai problema nėra didelė, labai dažnai vaikai patys randa kūrybiškų sprendimo būdų. Kai reikia padėti spręsti konfliktą, suaugusiems labai svarbu elgtis ir kalbėti ramiai. Tėvų ar mokytojų susitvardymas, ramus nusiteikimas ir reagavimas, moko to paties ir vaikus. Taip pat labai svarbu nedaryti skubotų išvadų, nepradėti kaltinti ar moralizuoti.

„Pradžioje geriausia įvardinti, ką išgirdote ar pamatėte ir tuomet leisti pasisakyti po vieną. Pavyzdžiui: „Girdžiu riksmus, kas nutiko?“, - pataria Paramos vaikams cento psichologė. - Abiems konflikto pusėms papasakojus situaciją iš savo perspektyvos, svarbu parodyti, kad visi buvo išgirsti. Atslūgus konflikto įkarščiui, vyresnius vaikus reikėtų mokyti suprasti vienas kito jausmus ir ieškoti galimų sprendimo būdų. Galima paklausti: „Kaip manai, kaip jautėsi brolis, kai užmynei jo pilį?, „Kaip manai, kaip jautėsi sesė, kai ją pastūmei?“. Tada vertėtų vaikų klausti, ką kiekvienas galėjo padaryti kitaip, kad konfliktas nebūtų kilęs. O paskui paprašyti, kad išvardintų sprendimo būdus, kurie padės susitarti ateityje.

Ko Nedaryti Suaugusiems?

Norint, kad vaikai mokytųsi tinkamo konfliktų sprendimo, atpažinti ir įvardinti jausmus, labai svarbu konfliktinėje situacijoje suaugusiems neprimesti savo sprendimo ir nestoti į vieno iš vaikų pusę. „Primesdami vaikams savo sprendimą, mes vaikų nieko nemokome, jie praranda galimybę bandyti išsakyti savo jausmus, poreikius, įsigilinti į kito poziciją. Ir priduria, kad nereikėtų vaikų versti iš karto po konflikto vienas kito atsiprašyti. Dažnai jiems reikia laiko, kad nurimtų jausmai ir jie galėtų apmąstyti situaciją.

Spręsti konfliktus, valdyti savo jausmus, kurti draugystes ir kitų socialinių emocinių įgūdžių, šiais metais vaikai yra mokomi 23-juose įvairių Lietuvos miestų ir miestelių darželiuose, Paramos vaikams centrui kartu su „Eika“ grupe įgyvendinant projektą „Antro žingsnio darželiams“ . Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

Pagrindiniai Ikimokyklinio Ugdymo Principai

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi.

Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.

Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos. Susitariama dėl vaikų raidą ir ugdymosi būdus atitinkančių ugdymo(si) organizavimo formų taikymo, palaikoma jų įvairovė.

Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, pasitikėjimu, lygiaverte dialogine partneryste. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Kontekstų Įvairovė Ikimokyklinėje Įstaigoje

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi. Ugdymo(si) srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę. Įgytos patirties raišką skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasižymintys patirtinių veiklų įvairove, įvairiapusio judėjimo galimybėmis.

žymės: #Darzeli

Panašus:

• 10 Nepamirštamų Bendravimo Situacijų Tarp Suaugusiojo Ir Vaiko, Kurias Privalote Žinoti!
• Vaikų Darželio Alternatyvos Lietuvoje: Atraskite Geriausias Pasirinkimo Galimybes Ir Įveikite Iššūkius
• Palinkėjimai vaikams, išleistuvių proga iš darželio: gražiausi ir įsimintiniausi žodžiai
• Sužinokite, kokia tikimybė susilaukti dvynių, jei tėvas yra dvynys – netikėti faktai!
• Stilingos ir Patvarios Kepurės Vaikams Pavasariui – Atraskite Geriausias Pasirinktis!