Šiandien vaikų darželiai yra gana įprastas miesto gyvensenos atributas - toks pat įprastas kaip turbūt ir eilės į juos. Darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas - vienas didžiausių iššūkių mažamečius vaikus auginančioms šeimoms ir ypač moterims, nes dažniausiai vaiko priežiūros atostogų išeina ir bent kuriam laikui iš darbinės veiklos pasitraukia būtent jos.
Ikimokyklinio Ugdymo Istorija ir Alternatyvų Paieška
Tiek į miestus plūdusiems darbininkams, tiek besiplečiančiam valdininkų sluoksniui buvo vis mažiau laiko ir galimybių tinkamai prižiūrėti savo jauniausias atžalas. Ano meto visuomenei tai buvo ne visai priimtina: vaiko ugdymu, daugelio manymu, turėjo užsiimti tėvai. Ir vis dėlto, 19 amžiui artėjant į pabaigą, darželio svarbą suprato daugelis miestiečių, o svarbiausia - valdžia. Neišvengiamai vaikų darželių reikėjo ir nepriklausomybės metais spėriai augusiame Kaune.
Tiesa, tiek valstybei, tiek savivaldybei daug investuojant į kitas švietimo formas, nespėta sukurti „valdiškos“ ikimokyklinio ugdymo sistemos - tam tiesiog neužteko pinigų. Tiesa, Kauno miesto savivaldybė dar 3 dešimtmečio pradžioje vaikams įrengė keletą žaidimų aikštelių, o vienoje iš vadinamųjų socialinio būsto „kolonijų“ įsteigė darželį čia gyvenančių nepasiturinčių žmonių vaikams. Tuo tarpu pirmasis atskirai organizacijai priklausantis vaikų darželis mieste atidarytas dar 1920-aisiais Laisvės alėjoje buvusioje Šaulių būstinėje.
Bene stambiausia ikimokyklinio ugdymo draugija buvo 1924-aisiais susibūręs „Lietuvos vaikas“, vėliau gausiai remtas valstybės. Draugijos darželių tinklas iki sovietinės okupacijos visoje Lietuvoje jau buvo pasiekęs triženklį skaičių, o nemažai jų būta ir Kaune - pirmasis duris atvėrė dar 1925-aisiais. Organizaciją palaikė ir miesto savivaldybė: būtent jiems buvo deleguota perimti minėtąjį darželį vienoje iš „pigaus būsto kolonijų“, na, o vėliau draugija turėjo būti atsakinga ir už moderniuose savivaldybei priklausiusiuose rūmuose P. Vileišio aikštėje įkurtą erdvų darželį.
„Lietuvos vaiko“ ir kitų organizacijų vaikų darželiai netruko susilaukti ir alternatyvos. 1930-ųjų liepą Romoje pasibaigė 15-ieji tarptautiniai Montessori ugdymo metodo kursai, vesti pačios jo kūrėjos. Iš amžinojo miesto tuokart baigiamieji diplomai pasklido po dvidešimtį pasaulio valstybių, tarp kurių buvo ir Lietuva: nuo tada šios krypties ugdymu oficialiai galėjo užsiimti Marija Varnienė ir pilietė, pavarde Gordinaitė. M. O 1931-aisiais jos namuose Trakų gatvėje duris atvėrė jau oficialiai Montessori galėjęs vadintis darželis ir priešmokyklinė klasė.
Kartu su kitais metodo pionieriais Lietuvoje, tarp jų - Vincenta Lozoraitiene, M. Varnienė po keleto metų įsteigė ir Montessori pedagoginę draugiją, kurioje buvo vedami kursai būsimiems auklėtojams. Montessori metodas išpopuliarėjo ir katalikiškoje Šv. Vincento Pauliečio labdaros draugijoje, kuri, be kitų socialinės paramos įstaigų, Lietuvoje turėjo ir 45 darželius, iš kurių Kaune buvo daugiau nei pustuzinis. Įdomu, kad vienas iš pastarųjų įsikūrė itin moderniose naujosiose Pranciškonų vienuolyno patalpose, kur kartu su vienuolynu persikėlė iš funkcijai mažai pritaikytų medinių namų.
Šiose įstaigose ugdymas vyko būtent Montessori metodais: Kauko gatvės darželio vedėja buvo paskirta kursų Prancūzijoje absolventė ir Vienos universiteto daktarė Ona Narušytė, taip pat dėsčiusi ir minėtuosius kursus darželio vedėjams. Ikimokyklinis ugdymas ir jo normos buvo įtvirtintos atskiru įsakymu 1936-aisiais ir po keleto metų išleistomis taisyklėmis. Taip vaikų ugdymo kokybę buvo siekiama standartizuoti, tačiau, nors vaikų darželių skaičius, kaip ir įvairių valdžios institucijų dotacijos, greitai augo, vis dar buvo jaučiamas didžiulis trūkumas: oficioziniame „Lietuvos aide“ buvo skundžiamasi, kad šis trūkumas Kaune ypač atsiliepė būtent paprastų valdininkų sluoksniui.
Situacija Šiandien: Vietų Trūkumas ir Savivaldybių Iniciatyvos
Sostinė - didelis miestas, tad ir padėtis skirtinguose mikrorajonuose nevienoda. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, daugiausia laisvų vietų į darželius po pagrindinio priėmimo liko Žirmūnų, Naujininkų, Lazdynų, Viršuliškių, Grigiškių darželiuose. „Viena vertus, laisvų vietų Vilniaus darželiuose skaičius atrodo įspūdingai - nuo rugsėjo dar galėtų prisijungti apie 700 vaikų, bet kai pažiūrime atidžiau, matome, kad daugiau kaip pusė vietų - grupėse, kur ugdoma ne lietuvių kalba, o dar reikia ir tinkamos amžiaus grupės, jau nekalbant apie tai, kad būtų patogu turėti darželį prie namų, ne kitoje miesto pusėje. Taip pat svarbu nepamiršti, kad apie 7 tūkst. Vilniuje registruotų vaikų lanko privačius darželius, tad vieta valstybiniame darželyje numatyta tikrai ne kiekvienam“, - įžvalgomis dalijasi B.
Klaipėdoje juntama laisvų vietų darželiuose disproporcija: pietinėje miesto dalyje laisvų vietų paprastai būna, o šiaurinėje ir centrinėje - jų trūksta. Kauno miestas skelbia darželių klausimą išsprendęs ir poreikį patenkinęs, į miesto darželius patenka ir rajone registruoti vaikai, tad ir čia darželis dažnai nebūna prie namų. „Vietos darželyje negavusių arba į nepatogioje vietoje esantį darželį negalintys vaikų nuvežti tėvai ir globėjai turi spręsti, kaip išsisukti iš padėties ir suderinti darbą ir šeimos įsipareigojimus.
Neretai tai daroma moterų karjeros ar šeimos pajamų sąskaita - joms, nes taip šeimai yra finansiškai palankiau, prasitęsiant vaiko priežiūros atostogas, išeinant iš darbo ir registruojantis Užimtumo tarnyboje - taip užsitikrinant bent šiokias tokias pajamas arba dirbant nepilną darbo laiką. Tai neskamba kaip patogios išeitys, labiau - kaip sukimasis iš padėties, kai joks variantas netenkina“, - svarsto B. Matydamos, kad valstybinių darželių pasiūla negali atliepti visų šeimų poreikio, kai kurios savivaldybės siūlo dalies mokesčio už privatų darželį kompensaciją.
Vilniaus mieste ji siekia 120 Eur, Vilniaus rajone - 25 Eur, Klaipėdoje - 150 Eur, Klaipėdos rajone - 250 Eur. Nuo 2025 m. sausio 1 d. visoje Lietuvoje taip pat galima gauti ir vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, skirtą auklių paslaugoms. Ši išmoka siekia 364 Eur ir per pirmąjį metų ketvirtį ji išmokėta už maždaug 200 vaikų priežiūrą. „Tiek privataus darželio kainos dalies, tiek ir auklių paslaugų kainos dalies kompensacija - geros iniciatyvos, galinčios tapti puikia išeitimi kai kurioms šeimoms.
Visgi turime nepamiršti, kad net ir gaunant kompensaciją šios paslaugos nėra prieinamos visiems dėl neretai gerokai didesnės nei ugdymo valstybiniame darželyje kainos. B. Sabatauskaitė pastebi, kad pastaraisiais metais žengta daug žingsnių tinkama linkme, orientuojantis į pagalbą šeimoms (vadinamieji tėvadieniai ir 1 vaiką auginančioms šeimoms, 4 dienų darbo savaitė vaikus iki 3 m. auginantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, galimybė dirbti nuotoliu vaikus iki 8 m. auginantiesiems, minėtos išmokos), todėl svarbu nesustoti.
„Tiek savivaldybės, tiek valstybė turi ieškoti būdų, kaip šeimoms užtikrinti prieinamas paslaugas - pavyzdžiui, valandinių darželių, kuriuose vaiką galima būtų palikti trumpesniam laikui. Tokios paslaugos galėtų būti teikiamos individualiai ir namuose, finansuojant vaikų priežiūros paslaugas. Šios priemonės padėtų nelaukiant vaiko priežiūros atostogų pabaigos palaipsniui įsilieti į darbo rinką arba palengvintų šeimos ir darbo derinimą po vaiko priežiūros laikotarpio. Kartu tokios priemonės sudarytų galimybes pasirūpinti psichikos sveikata, esant pogimdyminei depresijai ar tiesiog poreikiui trumpai pailsėti. Nuo 2023 m. galiojanti vaiko priežiūros išmokų tvarka leidžia dirbti ir pirmaisiais vaiko priežiūros metais ir taip užsitikrinti ankstesnes pajamas.
Pasak B. Sabatauskaitės, nepakankamas ugdymo, ypač ankstyvojo, paslaugų prieinamumas - ne šiaip sąlyginai trumpalaikis nepatogumas, su kuriuo susiduria kai kurios šeimos. Kaip skelbia „Sodra“, pernai 88 proc. vaiko priežiūros atostogų ėjusiųjų buvo moterys, o didžiausias vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis pastarųjų nenaudai stebimas 31-40 metų grupėje - tada, kai daugelis moterų kuriam laikui pasitraukia iš darbinės veiklos ir prižiūri vaikus. Šis atsitraukimas, ypač ilgesnis, gali turėti įtakos jų senatvės pensijai ir lemti didesnę skurdo riziką ateityje: „Sodros“ atlikta apdraustųjų duomenų 2024 m. apžvalga parodė, kad nors atotrūkis mažėja, vyrų senatvės pensija vis dar yra vidutiniškai 16 proc.
„Norėčiau, kad būtų dar kartą atliktas tyrimas, kuris prieš keletą metų parodė, kad mes leidžiame su vaiku vos varganas septynias kokybiškas minutes per dieną.
Savivaldybių kompensacijos už privačius darželius:
| Savivaldybė | Kompensacijos dydis |
|---|---|
| Vilniaus miestas | 120 Eur |
| Vilniaus rajonas | 25 Eur |
| Klaipėda | 150 Eur |
| Klaipėdos rajonas | 250 Eur |
Privatūs Darželiai: Alternatyva Valstybiniams
Savivaldybėms priemonė padeda racionaliai panaudoti lėšas, verslas iš viešojo sektoriaus perima dalį funkcijų, tėvams užtikrinami lūkesčiai ugdyti vaiką darželyje ir netgi rinktis tą, kuris jiems atrodo patrauklesnis. Vilniuje 2014 m., kai priemonė dar neveikė, 87 privačius darželius lankė apie 3 tūkst. vaikų, o dabar sostinėje veikia 149 privatūs darželiai, į kuriuos eina apie 7 tūkst. vaikų. Trišalio bendradarbiavimo tarp šeimų, privačių darželių ir savivaldybių praktika prasmingiausia ten, kur didžiausia jaunų šeimų koncentracija ir kur savivaldybės nespėja paskui augančią demografiją - naujuose mikrorajonuose ir tankiuose savivaldybių paribiuose, tokiuose kaip Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono sandūra, kitaip sakant, priemiesčiuose.
Tačiau Vilniaus rajono savivaldybėje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos partijos balsais linkstama atšaukti vos prieš mėnesį pritaikytą kompensacijų įrankį, kad viešojo sektoriaus ir verslo dermės, kaip ir tėvelių lūkesčių, nebereikėtų įgyvendinti. Kompensaciją iki 25 eurų per mėnesį (300 eurų per metus) siūlantys sumažinti politikai prieštarauja savo dviejų partijų - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos - bendradarbiavimo susitarimui, kurį jie pasirašė vos prieš 100 dienų ir įsipareigojo: „Negavusiems vietos darželyje užtikrinti 120 eurų dydžio dalinį kompensavimą už privataus darželio lankymą“.
Praėjusią vasarą, kai partijos sudarė savo susitarimą, rajono mamos ir tėčiai planavo ateinančius mokslo metus. „Ką mums dabar daryti 12 mėnesių, kol rugsėjį Riešėje atsidarys naujas darželis?“, - savo tarybos klausia sutrikusios mamos. Tarybos narė Renata Sobieska atkerta, kad biudžeto nešvaistys: „Vilniaus rajonas yra sparčiai besiplečiantis, todėl turime labai galvoti stipriai, kur leidžiame pinigus. Bet kur švaistyti... Geriau pastatome darželius“.
Vadinasi, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai investavimas į naują pastatą yra racionalu, o parama vaikui - jau švaistymas. Toks siauras požiūris nevertina aplinkybių, kad privatus verslas turi ir tinkamas patalpas, ir ugdymo įdirbį. Kompensaciją sumažinti arba panaikinti būtų teisinga tik tuo atveju, jei savivaldybė užtikrintų vaikų patekimą į valstybinius darželius 100 procentų. Be to, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, nusiteikę atimti kompensacijas, skatins tėvus registruoti save ir šeimos narius jau ne rajono savivaldybėje, o Vilniaus mieste, kad galėtų pasinaudoti šios savivaldybės sudaromomis pasirinkimo galimybėmis.
Tai reiškia, kad dalis gyventojų pajamų mokesčių, kurio taip reikėtų darželiams statyti, irgi nutekės į Vilnių. Maža to, kad kas rytą ir kas vakarą Vilniaus priemiesčius toliau kimš varginantys kamščiai. Todėl kviečiame išlaikyti partijų susitarime numatytą 120 eurų dydžio kompensaciją už privataus darželio lankymą, padedant ją taikyti ne nuo kitų metų kovo, o kuo anksčiau. Vilniaus rajone, kaip savo rinkimų į Seimą programos švietimo dalyje, pasisakome už įvairias ikimokyklinio ugdymo formas ir jų pasirinkimą tėvams su vaikais.
Šeimos Darželiai ir Auklės: Alternatyvos Ieškančioms Šeimoms
Pakaunėje, jurtose, dar pernai metais veikė šeimos darželis. Ten kaunietė Jūratė prižiūrėjo penkis vaikus. Kauno rajone galiojo sistemą, kad vaikai, kuriems darželiuose vietos neužteko, lankė alternatyvius darželius. Valstybiniai darželiai susirasdavo patalpas, kuriose auklės prižiūrėdavo ne daugiau nei 5 vaikus. Tačiau moteris sako, kad sistema, kuri galiojo Kauno rajone, jos netenkino. Moteris vaikų jau nebeprižiūri, bet sako, kad prie veiklos grįžtų, jei valstybė sudarytų lankstesnes sąlygas.
Dabar parlamentarai imasi svarstyti Seimo pirmininkės siūlymą įteisinti dar laisvesnę alternatyvą valstybiniams darželiams. Auklėtojai, kuriems tėvai patikėtų prižiūrėti savo ikimokyklinio amžiaus vaikus, savo veiklą galėtų įteisinti, išsiimdami individualios veiklos pažymą. Parlamento vadovė sakė, kad įstatymo pataisų tikslas - spręsti problemą dėl vaikų priežiūros ir padėti tėvams.
Taip pat, vadinamųjų šeimos darželių įteisinimas, pasak Seimo pirmininkės, padėtų sumažinti šešėlį. „Vienas iš tikslų - ištraukti iš šešėlio tuos santykius, kad auklės mokėtų mokesčius, kad tai būtų veikla kuri apskaitoma ir nebūtų šešėly. Tai būtų pirmas žingsnis artėjant prie skandinaviško mini darželių modelio, kuris Skandinavijoje veikia ir yra labai sėkmingas.
„Yra vis dar didelis iššūkis, ypatingai didesniuose miestuose, kad nėra kur palikti vaikų, ir tuo pačiu žmonės, kurie imtųsi šalia savo vaikų prižiūrėti kitus vaikus, yra pozityvus dalykas“, - kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Tačiau dalis opozicijos sako, kad projektas skubotas ir nesprendžia esminių problemų. O ekspremjeras sako, kad priemonė, nors ir nėra tobula, tačiau yra viena nedaugelio išeičių, kai valstybiniuose darželiuose vietų smarkiai trūksta.
„Neišgelbės, bet pagelbės, nes tikrai vietų trūksta, ir dalis žmonių, kurie tokias galimybes turi, ypatingai nedidelėse bendruomenėse, pagelbės. Aišku, kol valstybė negali patenkint viso poreikio, tai viena iš išeičių“, - sakė Seimo narys Saulius Skvernelis. Auklėtojai ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrą galėtų vykdyti savo arba vaiko tėvų namuose. Svarstoma, kad auklėtojas vienu metu galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus.
Darželis Biure: Naujas Modelis Lietuvoje
Kiek daugiau nei po mėnesio Vilniuje verslo centre „Quadrum” bus atidaryta pirmoji Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaiga biure. A.Landsbergienės teigimu, anksčiau būdavo svarbu, kad darželis būtų prie namų. „Seniau moterys dažnai nedirbdavo, bendraudavo su kaimynėmis ir drauge augindavo vaikus. Tad darželis kieme būdavo itin patogu. Dabar dauguma moterų dirba.
„Žaidimų aikštele tampa visas miestas, kuriame galima nuolat keisti žaidimų vietą. Vis dar esame pratę prie darželio kieme, kuriame yra ir grupės, ir atskiri miegamieji, o kiemas - hektaro dydžio. Paklausta apie ugdymo kokybės užtikrinimą biuruose esančiuose darželiuose, A.Landsbergienė pabrėžė, kad, gyvendami mieste, tėvai negali norėti turėti visko. Anot jos, Niujorke, Londone, ar Singapūre žmonės renkasi gyvenimą ne dėl miško.
„Neseniai kalbėjau su nekilnojamojo turto vystytoju, kuris sakė, kad Lietuvoje klientai nori gyventi miesto centre, pageidautina senamiestyje, vidury miško ir pro langus matyti jūrą! Aišku, jis ironizavo, tačiau jo žodžiuose - ir daug tiesos. Edukologė pastebėjo, kad pastaruoju metu vis daugiau yra kalbama apie profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimą. Kalbėdama apie biuruose esančius vaikų darželius, A.Landsbergienė ypač pabrėžė pačių tėvų ugdymo vaidmenį.
„Kai paklausiau, ką daryti, man atsakė, kad kasdieniu vaiko išvedimu į lauką turi rūpintis tėvai. Ugdymo įstaiga nėra tėvų namų pakaitalas ir tikrai nėra atsakinga už viską nuo a iki ž. Ji - tėvų namų papildas, tad didesnė atsakomybė turėtų tekti ir natūraliai tenka tėvams. Darželiai biuruose yra labai sparčiai populiarėjantis modelis visame pasaulyje. Vien mūsų kompanijos biuruose jau yra trys tokie darželiai: du Suomijoje ir vienas Estijoje. Jie sulaukė itin didelio darbuotojų susidomėjimo.
Šiuo metu keliame klausimą, kaip tokį sėkmingą modelį diegti ir Lietuvoje, kur mūsų biuruose metų pabaigoje dirbs daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų, kurių dauguma yra tėvai. Vaikų darželių operatoriaus galimybes užpildyti planuojamas vietas iš dalies padidina Vilniaus miesto Tarybos nustatyta 100 eurų subsidija už vaiką privačiame darželyje, nes tokia paslauga savo kaina tampa patrauklesnė didesniam ratui darbuotojų.
Skatiname bendruomeniškumą ne tik mūsų biurų miestelio viduje, bet ir didesnėje teritorijoje, tad norime, kad ši paslauga būtų prieinama ir šalia įsikūrusiems gyventojams ar bet kuriems vilniečiams, kuriems ši vieta yra patogi. - Praėjusių metų pabaigoje „Technopolis Lietuva“ atliko kiekybinį tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti vaikų ugdymo įstaigos poreikį. - Apklausos rezultatai parodė, jog net 71,9 proc. pasisakiusiųjų norėtų, kad biurų miestelyje būtų įkurtas vaikų darželis, 23,2 proc.
- Beveik pusė (49,8 proc.) apklaustųjų pasisakė norintys už vaikų ugdymą mokėti ne daugiau nei 150 Eur/mėn., tuo tarpu 30,6 proc. žmonių sutiktų mokėti iki 200 Eur/mėn., 13,4 proc. - iki 250 Eur, o 6,2 proc. - Analizuojant, kas darbuotojams svarbiausia renkantis ikimokyklinio ugdymo įstaigą - dauguma įvardino paslaugos kokybę ir paslaugos turinį, tuo tarpu - mokymo įstaigos vieta darbuotojams liko trečioje vietoje. 1. 2. Lina Paukštė, "Technopolis Lietuva" generalinė direktorė.
Specialistų Požiūris: Darželio Privalumai ir Adaptacijos Iššūkiai
Įsisenėję stereotipai šiais laikais neretai atbaido tėvus, ieškančius tinkamiausio darželio savo vaikui. Vis dažniau samdomos auklės, vaikai siunčiami į privačius būrelius arba jais rūpinasi seneliai. Visgi, specialistų teigimu, darželis vaikui gali suteikti daugiau privalumų nei alternatyvus auklėjimas. Pasak psichologės E. Gudelienės, tėvų dažnai užduodamas klausimas, ar vaiką apskritai verta leisti į darželį, rodo, kad jie nerimauja dėl to, kas jų vaiko laukia darželyje, kai kuriems tėvams trūksta žinių apie ikimokyklinį ugdymą.
Psichologės teigimu, darželio lankymas yra unikali ir svarbi patirtis vaikui, ugdanti bendravimo įgūdžius, savarankiškumą bei pasitikėjimą savimi. „Augdamas namuose vaikas daug laiko praleidžia su suaugusiais - tėvais, seneliais, aukle. Taip formuojasi vaiko bendravimo su suaugusiaisiais įgūdžiai. Tačiau ne mažiau svarbus ir jo bendravimas su bendraamžiais. Socializuodamasis bendraamžių rate vaikas tampa savarankiškesnis bei drąsesnis, greičiau susiranda draugų. E.
Dauguma tėvų, šiuo metu leidžiančių savo vaikus į darželį, nuogąstauja, prisimindami savo vaikystės patirtį, kuomet darželis dažniausiai tapdavo neišvengiama būtinybe, nuobodžia rutinos dalimi. „Nenorėčiau teigti, kad darželis yra būtinybė. Greičiau tai - galimybė. Tėvams tai yra galimybė dirbti, paliekant vaikus saugiai priežiūrai, o vaikams darželis leidžia tenkinti bendravimo, pažintinius, kūrybiškumo, saviraiškos poreikius. Visgi kiekviena šeima yra unikali, todėl ir pasirinkimai gali būti skirtingi“, - teigia E. E. Gudelienės teigimu, tėvai, pasirinkę savo vaiką leisti į darželį, turi būti pasiruošę galimiems vaiko elgesio pokyčiams.
Tai gali pasireikšti fiziniais negalavimais, neįprasta emocijų raiška. Adaptacijos pradžioje dauguma vaikų verkia išsiskirdami su tėvais, atsisako maisto, kai kurie jų skundžiasi pilvo skausmais, prasčiau miega. Retais atvejais pasitaiko pykinimo, nevalingo šlapinimosi ar tuštinimosi epizodų, be aiškios priežasties pakyla temperatūra. „Pradėjęs lankyti darželį vaikas susiduria su pokyčiais, naujais iššūkiais, jaučia įtampą. Todėl normalu, kad trumpam gali pasikeisti jo elgesys ir emocinė raiška. Vieni vaikai tampa aktyvesni, judresni, pasižymi greita emocijų kaita, kiti, priešingai, būna netipiškai pasyvūs: atsisako bendrauti, slopina emocijas, renkasi stebėtojo rolę. Svarbu atsiminti, kad adaptacijos procesas nėra greitas, jis gali trukti nuo 3 iki 6 mėnesių.
Pasak E. Gudelienės, tėvai, ruošdami savo vaiką darželiui, pirmiausia turi ne vertinti pastangas, kurių pareikalaus laikina vaiko adaptacija naujoje vietoje, o suvokti šios įstaigos teikiamus privalumus. „Darželį lankantys vaikai turi unikalią galimybę bendrauti ir mokytis iš bendraamžių. Kadangi darželį lanko vaikai iš skirtingų šeimų, atsinešantys įvairius elgesio ir bendravimo modelius, skirtingą patirtį, žodyną, darželyje veikiančios vaikų grupės patirtis tampa itin įvairiapusė ir turtinga. Darželyje sutikti suaugusieji perteikia vaikams visuomenines normas ir taisykles, todėl greičiau išmokstama tinkamo elgesio“, - teigia E.
„Nors darželyje vaiką nuolat supa bendraamžiai ir pedagogai, šios įstaigos tikslas yra ne tik padėti vaikui sėkmingai prisitaikyti bendruomenėje, tačiau ir atrasti jo asmeninius talentus, galimybes. Kasdien dalyvaudamas įvairiose ugdomosiose veiklose vaikas tobulina savo socialumo, komunikavimo, pažinimo, sveikos gyvensenos bei meninės raiškos įgūdžius. Daugybė skirtingų darželio erdvių taip pat išplečia vaiko pažinimo lauką, jo asmeninės erdvės supratimą, skatina judėjimo poreikį bei fantaziją“, - sako vaikų psichologė E. Gudelienė.
žymės: #Darzeli
Panašus:
- Efektyvūs Konfliktų Sprendimo Būdai Darželio Grupėje: Išmokite Valdyti Vaikų Santykius Lengvai
- Palinkėjimai vaikams, išleistuvių proga iš darželio: gražiausi ir įsimintiniausi žodžiai
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Neįtikėtina Jėzaus Gimimo Istorija: Atraskite Tiesą Už Legendų!
- Neįtikėtina tiesa apie vaiko teisę į tėvų meilę ir globą: ką reikia žinoti pagal įstatymus!