Šiaulių miestas, kaip ir bet kuris kitas, susiduria su įvairiais socialiniais iššūkiais, tarp kurių - vaikų, likusių be tėvų globos, gerovė. Globos namai Šiauliuose yra svarbi institucija, teikianti pagalbą ir rūpestį tokiems vaikams. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime globos namų Šiauliuose veiklos principus, tikslus, teikiamas paslaugas, iššūkius ir ateities perspektyvas.
Globos Namų Samprata ir Reikšmė
Globos namai - tai institucijos, skirtos laikinai ar nuolat apgyvendinti ir prižiūrėti vaikus, kurie dėl įvairių priežasčių negali gyventi su savo biologiniais tėvais ar globėjais. Šios priežastys gali būti tėvų mirtis, liga, priklausomybės, socialinė atskirtis, smurtas šeimoje ar kitos aplinkybės, dėl kurių tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Globos namai atlieka itin svarbų vaidmenį, užtikrindami vaikams saugią ir stabilią aplinką, kurioje jie gali augti, vystytis ir gauti reikiamą pagalbą.
Globos Namų Šiauliuose Istorija ir Raida
Šiaulių globos namų istorija yra glaudžiai susijusi su miesto socialinės rūpybos sistemos raida. Pirmieji globos namai Šiauliuose atsirado dar sovietmečiu, reaguojant į augantį vaikų, likusių be priežiūros, skaičių. Bėgant metams, keitėsi globos namų struktūra, veiklos principai ir teikiamos paslaugos, atsižvelgiant į besikeičiančius visuomenės poreikius ir tarptautinius standartus. Šiuo metu Šiauliuose veikia kelios skirtingos globos įstaigos, orientuotos į įvairaus amžiaus ir poreikių vaikus.
2024 m. balandžio 17 d. į svarbią šventę susirinko ne tik Globos namų bendruomenės nariai, bet ir gausus būrys svečių, kurie per dešimtmečius yra tapę gerais draugais. Renginio metu Globos namų direktorė Danutė Akaveckienė visiems susirinkusiems priminė Globos namų istorijos pradžią, kad 1994 metais Šiaulių miesto savivaldybės globos namai buvo įkurti gydytojo Julijono Šalkauskio namų pastate, kaip katalikiškos pakraipos senelių globos namai. Įstaigos steigėjais buvo Šiaulių vyskupija ir katalikių moterų organizacija „Caritas”, o 1998 metais Globos namai tapo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetine įstaiga.
Globos Namų Tikslai ir Uždaviniai
Pagrindinis globos namų tikslas - užtikrinti vaikų gerovę, saugumą ir pilnavertį vystymąsi. Šiam tikslui pasiekti, globos namai vykdo šiuos uždavinius:
- Užtikrinti vaikų fizinį ir emocinį saugumą: Tai apima aprūpinimą būstu, maistu, drabužiais, medicinine priežiūra ir psichologine pagalba.
- Skatinti vaikų vystymąsi: Globos namai organizuoja įvairias ugdymo, lavinimo ir užimtumo veiklas, padedančias vaikams įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų.
- Ruošti vaikus savarankiškam gyvenimui: Globos namai moko vaikus kasdienių įgūdžių, finansinio raštingumo, profesijos pasirinkimo ir kitų dalykų, reikalingų sėkmingai integracijai į visuomenę.
- Bendradarbiauti su vaiko biologine šeima: Jei įmanoma ir atitinka vaiko interesus, globos namai palaiko ryšius su vaiko biologine šeima, padeda jai spręsti problemas ir siekia, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą.
- Ieškoti vaikui globėjų ar įtėvių: Jei grįžimas į biologinę šeimą nėra įmanomas, globos namai aktyviai ieško vaikui naujos šeimos - globėjų ar įtėvių.
Globos Namų Teikiamos Paslaugos
Globos namai Šiauliuose teikia platų spektrą paslaugų, atsižvelgiant į individualius kiekvieno vaiko poreikius:
- Apgyvendinimas: Vaikai apgyvendinami jaukiuose ir saugiuose kambariuose, aprūpinami viskuo, kas reikalinga kasdieniam gyvenimui.
- Maitinimas: Vaikams tiekiamas subalansuotas ir sveikas maistas, atsižvelgiant į jų amžių ir poreikius.
- Priežiūra: Vaikus prižiūri kvalifikuoti socialiniai darbuotojai, auklėtojai ir kiti specialistai, kurie rūpinasi jų gerove ir saugumu.
- Ugdymas: Vaikai lanko mokyklą ar darželį, o globos namai padeda jiems ruošti pamokas ir siekti gerų rezultatų.
- Laisvalaikis ir užimtumas: Vaikams organizuojamos įvairios laisvalaikio ir užimtumo veiklos - sportas, menas, muzika, ekskursijos, stovyklos ir kt.
- Psichologinė pagalba: Vaikams teikiama individuali ir grupinė psichologinė pagalba, padedanti jiems įveikti traumas, adaptuotis naujoje aplinkoje ir spręsti emocines problemas.
- Socialinė pagalba: Vaikams ir jų šeimoms teikiama socialinė pagalba, padedanti spręsti socialines problemas, gauti reikiamas išmokas ir paslaugas.
- Sveikatos priežiūra: Vaikams užtikrinama reguliari medicininė priežiūra, skiepijimai, profilaktiniai patikrinimai ir gydymas.
Globos Namų Struktūra ir Personalas
Globos namų struktūra ir personalas priklauso nuo įstaigos dydžio ir teikiamų paslaugų. Paprastai globos namuose dirba:
- Direktorius: Atsakingas už bendrą globos namų valdymą ir veiklą.
- Socialiniai darbuotojai: Teikia socialinę pagalbą vaikams ir jų šeimoms, organizuoja įvairias socialines veiklas.
- Auklėtojai: Prižiūri vaikus, organizuoja jų laisvalaikį ir užimtumą, padeda jiems ruošti pamokas.
- Psichologai: Teikia psichologinę pagalbą vaikams, konsultuoja personalą.
- Medicinos personalas: Teikia medicininę priežiūrą vaikams.
- Kitas personalas: Virtuvės darbuotojai, valytojai, ūkio darbuotojai ir kt.
Globos Namų Finansavimas
Globos namų finansavimas vykdomas iš įvairių šaltinių:
- Valstybės biudžeto: Valstybė skiria lėšų globos namų išlaikymui ir teikiamoms paslaugoms.
- Savivaldybės biudžeto: Savivaldybė papildomai finansuoja globos namus, atsižvelgiant į vietos poreikius.
- Paramos ir labdaros: Globos namai gauna paramą iš įvairių organizacijų, įmonių ir privačių asmenų.
- Projektų lėšos: Globos namai dalyvauja įvairiuose projektuose, kurie finansuojami iš ES fondų ir kitų šaltinių.
Iššūkiai ir Problemos
Globos namai Šiauliuose, kaip ir kitur, susiduria su įvairiais iššūkiais ir problemomis:
- Nepakankamas finansavimas: Nepakankamas finansavimas riboja galimybes užtikrinti vaikams aukštos kokybės paslaugas ir tinkamas gyvenimo sąlygas.
- Personalo trūkumas: Trūksta kvalifikuoto personalo, ypač socialinių darbuotojų ir psichologų.
- Vaikų su sudėtingais poreikiais skaičius: Auga vaikų su sudėtingais poreikiais (psichikos sutrikimai, elgesio problemos, priklausomybės) skaičius, kuriems reikia specializuotos pagalbos.
- Socialinė stigma: Vaikai, gyvenantys globos namuose, dažnai susiduria su socialine stigma ir diskriminacija.
- Integracijos į visuomenę sunkumai: Vaikams, paliekantiems globos namus, sunku integruotis į visuomenę, susirasti darbą ir kurti savarankišką gyvenimą.
Ateities Perspektyvos
Siekiant pagerinti globos namų veiklą ir užtikrinti vaikų gerovę, būtina:
- Didinti finansavimą: Būtina didinti globos namų finansavimą, kad būtų galima užtikrinti vaikams aukštos kokybės paslaugas ir tinkamas gyvenimo sąlygas.
- Gerinti personalo kvalifikaciją: Būtina investuoti į personalo kvalifikacijos kėlimą, kad jie galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais su įvairiais poreikiais.
- Plėtoti prevencines programas: Būtina plėtoti prevencines programas, skirtas šeimoms, patiriančioms sunkumus, kad būtų galima išvengti vaikų patekimo į globos namus.
- Skatinti globą ir įvaikinimą: Būtina skatinti globą ir įvaikinimą, kad kuo daugiau vaikų galėtų augti šeimose.
- Integruoti globos namus į bendruomenę: Būtina integruoti globos namus į bendruomenę, kad vaikai galėtų jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais.
Sveikinimo kalbose įstaigos vadovė ir svečiai dėkojo Globos namų specialistų komandai, kurios tikslas ne tik pagalba kiekvienam kuriam jos reikia, bet ir didelė meilė žmogui. Prasidėjus vaikų globos sistemos pertvarkai Šiauliuose iš pradžių didelių pokyčių nereikėjo. Maždaug prieš 10 metų K. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė pasakojo, kad nuo šių metų sausio 1 dienos visi vaikai privalėjo gyventi bendruomeniniuose šeimos namuose.
„Bet pas mus ir taip gyveno kotedžuose po 8 vaikus su vienu vadovu, socialiniu darbuotoju. Jų daug pertvarkyti nereikėjo. Tačiau Aušros alėjoje įrengus bendruomeninius šeimos namus, dalį vaikų iškėlėme ten. Čia vaikai gyvena iki 18 ar 21 metų, jei mokosi. Siekis - kad jie būtų paruošti gyventi savarankiškai. Kadangi dveji bendruomeniniai (dabar šeiminiai) šeimos namai atsidarė gegužės mėnesį, vedėja apžvelgė jų patirtį. Čia iš K. Korsako gatvės buvo perkelti labiau padūkę vaikai: apgyvendinti po 6 vaikus vienuose namuose. Jiems vis norėjosi bėgti į parką. Socialinės darbuotojos iš pradžių eidavo kartu, bet paaugliams to visai nesinorėjo. Tuomet su jais kalbėjosi, kvietėsi pareigūnus, Probacijos tarnybos atstovus, aiškino, kokios pasekmės gali laukti už tam tikrus pažeidimus. Tvarkos pažeidimų būna, bet susitvarko. Vaikų globos institucijoje šiuo metu gyvena apie 30 vaikų. Nors pertvarkos tikslas yra, kad kuo daugiau vaikų gyventų šeimose, vedėja pastebi, kad yra vaikų, kurie šeimose nepritampa. Ypač tai aktualu paaugliams, kurių elgesys kelia daug problemų ir jų globoti niekas nenori.
Dėl iškilusių priežasčių paėmus vaiką iš šeimos, pirmiausia jam globoti ieškoma artimų žmonių, giminaičių. Jei tokių neatsiranda, tuomet vaikas vežamas pas budinčius globotojus. R. Pilypienė vardija, kad Šiauliuose veikia 5 šeimynos. Šiauliuose yra apie 150 nuolatinių globėjų, kurie šiuo metu rūpinasi 148 tėvų globos netekusiais vaikais. Globėjų šeimoje negali augti daugiau nei 5 vaikai, įskaitant ir jų pačių vaikus.
Ištuštėjus vaikų globos namams, ten įsikūrė kitos tarnybos. Kai budintiems globotojams atveža vaikus, kol atliekamos teisinės procedūros, Šeimos centras organizuoja susitikimus su tėvais, veža pas psichologus, tarpininkauja dėl nuvežimo į gydymo įstaigą. Paėmus iš šeimos kūdikį ir atvežus pas budintį globotoją, jis nežino net mažylio sveikatos būklės. Reikia neatidėliotinų sprendimų. Šeimos centre veikia dienos centras, kurį lanko vaikai su socialinio pedagogo ar atvejo vadybininko rekomendacija, iš socialinių įgūdžių stokojančių šeimų. Jei vaikas dienos centre būna ilgiau nei 4 valandas, jam duoda ir pavakarius.
2019-ųjų pabaigoje vaikų globos namus „Šaltinis“, kuriuose gyveno vaikai, turintys psichinę arba intelekto negalią, iš valstybės perėmė Savivaldybė ir įsteigė kompleksinių paslaugų namus „Alka“. Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą, Šiauliuose buvo pastatyti 4 atskiri namai, juose įrengti 3 grupinio gyvenimo namai ir vieni bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose teikiama ilgalaikė globa vaikams. Sunkią negalią turintys ir slaugomi vaikai iškelti į Slaugos padalinį Vilniaus gatvėje 303, buvusiuose Šiaulių kūdikių namuose.
„Kiek įmanoma, bandome. Tai yra labai brangu, nes prie vieno žmogaus yra pririštas vienas darbuotojas. Buvusiuose kūdikių namuose dabar slaugomas visišką negalią turintis 31 vaikas (suaugę irgi ten lieka), kuris niekuomet nepaliks šių namų. Čia taip pat įrengtas mamos ir vaiko kambarys, kuriame prireikus galės įsikurti neįgali mama, susilaukusi kūdikio. Čia taip pat veikia dienos užimtumo centras, į kurį atvažiuoja asmenys iš grupinio gyvenimo namų ir vykdo įvairias veiklas, bei socialinės dirbtuvės. Tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, teikiamos atokvėpio paslaugos.
Kompleksinių paslaugų namų „Alka“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Punzienė aprodė dar dažais kvepiančias patalpas. Atnaujintos grupės, baldai, pastatytos funkcinės lovos neįgaliems vaikams, įrengti liftai. Tiesa, kieme neliko vaikų žaidimų aikštelių. Neįgalieji, kurie su pagalba gali gyventi savarankiškai, iškelti į tris „Alkos“ grupinius gyvenimo namus, o vaikai - į bendruomeninius šeimos namus. Iš viso čia įsikūrę 23 gyventojai. Kadangi projektas buvo vykdomas kartu su Ventos socialinės globos namais (Akmenės rajone), pertvarkos procese į grupinio gyvenimo namus Šiauliuose turi pervažiuoti globojami žmonės iš Ventos.
Grupinio gyvenimo namai skirti darbingo amžiaus žmonėms, turintiems psichikos negalią. Čia taip pat apsigyvena žmonės, kurie ilgą laiką gyveno su artimaisiais ir lankė dienos centrą „Goda“. R. Kai aplankėme bendruomeninius šeimos namus Gegužių gatvėje, vaikai buvo pamokose. Socialinė darbuotoja Sanjana Šedovikienė aprodė kambarius, kuriuose po vieną arba po du gyvena 7 vaikai, turintys raidos, intelekto, emocinio elgesio sutrikimų. Vieno aukšto pastato viduryje - virtuvė ir bendra erdvė. Socialinė darbuotoja dirba kartu su padėjėja. Jos su vaikais perka produktus, gamina maistą.
„Čia nepalyginamai geresnės sąlygos. Daugiau su vaikais išeiname, keliaujame, vaikai gyvena socialinėje aplinkoje, todėl jaučiasi geriau. Namų aplinka daug ką duoda“, - sako S. Savarankiško gyvenimo namai buvo įkurti apie 2012 metus prie Rėkyvos ežero už ES lėšas. R. Pilypienė tikino, kad vietų globos namuose labai trūksta, senyvo amžiaus asmenims, žmonėms su sunkia negalia patekti į globos namus eilė yra dveji metai. Tokie žmonės negali gyventi vieni, jiems reikia pagalbos, todėl nustatoma ilgalaikė institucinė globa globos namuose.
Savarankiško gyvenimo namuose gyvena žmonės, kurie neturi kur gyventi, tačiau su daline pagalba gali gyventi savarankiškai. Pastaruoju metu šalyje ypač sparčiai statomi privatūs globos namai, kuriuose už senyvo amžiaus ar neįgalių žmonių slaugą didžiąją dalį lėšų skiria valstybė, taip sumažindama laukiančiųjų eiles.
2024 metų pabaigoje Šiauliuose buvo įgyvendintas reikšmingas socialinės infrastruktūros projektas. Gruodžio mėnesį į buvusį sutrikusio vystymosi kūdikių namų pastatą susirinko svečių būrys. Po rekonstrukcijos šis pastatas tapo moderniu specializuotų slaugos ir globos namų bei dienos užimtumo centro intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią turintiems žmonėms kompleksu. Svečiai turėjo galimybę apžvelgti naujai įrengtą infrastruktūrą: modernius liftus, funkcines lovas vaikams su negalia bei talpią automobilių stovėjimo aikštelę.
Šiaulių miesto savivaldybė nuo 2019 m. įgyvendino projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“, kurio dėka buvo įkurti specializuoti slaugos ir globos namai, dienos užimtumo centras, socialinės dirbtuvės, keturi grupinio gyvenimo namai. Idėja sukurti šį centrą kilo 2019 metais, kai Šiaulių miesto savivaldybė perėmė vaikų globos namus „Šaltinis“. Tų pačių metų lapkritį buvo nuspręsta reorganizuoti dvi savivaldybės įstaigas - Kūdikių namus ir vaikų globos namus „Šaltinis“.
Atidarymo dieną svečiams buvo pristatytos moderniai įrengtos 960 kv. m. patalpos, kuriose bus teikiamos slaugos ir globos paslaugos asmenims su sunkia negalia, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Centre sukurtos 36 vietos, įsteigtos keturios šeimynos: trijose slaugos paslaugas gaus vaikai, o vienoje - pilnametystės sulaukę jaunuoliai. Papildomai įrengtas 425 kv. m. dienos užimtumo ir socialinių dirbtuvių centras, kuriame asmenims suteikiama jauki, saugi ir pritaikyta aplinka. Dienos užimtumo centre yra 40 vietų. Darbo dienomis čia ateinantys asmenys gali bendrauti, dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, užsiimti mėgstama veikla.
Socialinėse dirbtuvėse vienu metu gali lankytis iki 12 darbingo amžiaus asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią. Socialinėse dirbtuvėse dalyviai ugdo darbinės veiklos įgūdžius atliekant veiklas nukreiptas į konkrečios paslaugos atlikimą. Šiose socialinėse dirbtuvėse mokoma aplinkos tvarkymo, valymo paslaugų teikimo. Socialinių dirbtuvių dalyviai, kartu su atsakingo darbuotojo priežiūra, atlieka aplinkos tvarkymo, valymo darbus: rudenį grėbia lapus, tvarko viešąsias erdves, o pavasarį pasirengę vykdyti vejos - žolės pjovimo darbus ir pan.
Kompleksinių paslaugų namai „Alka“ vadovai pasakojo, kad yra sudarę sutartį dėl aplinkos tvarkymo darbų su Šiaulių miesto įstaigomis, dalyviai noriai prisideda ir prie miesto aplinkos švarinimo. Pavaduotoja minėjo, kad asmenys, turintys intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią labai noriai įsitraukia į veiklas bei stengiasi paskirtą užduotį atlikti kaip galima geriau. Čia darbinės veiklos planuojamos lanksčiai ir derinamos su dienos užimtumo veiklomis.
Pastate taip pat veikia mamos ir vaiko kambarys, skirtas mamoms su negalia, susilaukusioms kūdikių. Kol kas kambarys nėra naudojamas, tačiau socialinės paslaugos jau teikiamos mamoms namuose. 2024 metų vasarą Šiaulių mieste duris atvėrė trys grupinio gyvenimo namai ir vieni bendruomeniniai vaikų globos namai, skirti vaikams su negalia. Kiekvieno namo plotas siekia apie 230 kv. Grupinio gyvenimo namuose bus apgyvendinta po 10 asmenų, bendruomeniniuose vaikų globos namuose kol kas gyvens 8 vaikai, o sulaukus pilnametystės jų galės gyventi 10.
Gyventojai gyvena vienviečiuose arba dviviečiuose kambariuose, laisvalaikį leidžia bendroje poilsio erdvėje, sujungtoje su erdvia virtuve, kurioje patys ir šeimininkauja, padedami individualios priežiūros darbuotojų. Šis projektas ne tik pagerino socialinių paslaugų kokybę, bet ir tapo ryškiu įrodymu, kad Šiauliai geba kurti įtraukią ir žmonėms su negalia pritaikytą aplinką. Naujai įrengtos patalpos ir išplėstos paslaugos suteikia galimybę asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia gyventi pilnavertį gyvenimą, įsiliejant į bendruomenę ir ugdant svarbius socialinius bei darbinius įgūdžius.
Pagrindinė problema - pabėgimai kartojasi.
Taigi pradėta nuo to, kokių priemonių imtis. Kokie galėtų būti įstaigų veiksmai ir reakcija į pasikartojančius bėgimus. Šiaulių vaiko teisės kalbėjo apie socialinių paslaugų paketą ir poreikį šiuo klausimu.
Eglė Bikinienė sako, kad globėjo, tai yra vaikų namų atsakomybė įstatymiškai tokia pat kaip ir tėvų. Pirmiausia globėjai, kaip ir biologiniai tėvai turi imtis veiksmų, kad vaikai nebėgtų.
Konkretesnė pagalba galėtų būti, kad įstaiga turėtų peržiūrėti vidaus tvarkos taisykles -pavyzdžiui vartų rakinimas po tam tikros valandos. Pasiūlyta su kiekvienu vaiku individualiai pasirašyti sutartį, kuri apibrėžtų elgesio taisykles ir pasekmes jų nesilaikant.
Tai, manoma, drausmintų vaiką - gi jau pats faktas, kad yra parašas, jau įpareigoja elgtis pagal susitarimą. Policijos pareigūnai pasižadėjo reaguoti į pranešimus, o esant reikalui padėti globos namų darbuotojams parsivežti vaikus. Taip pat, kaip ir iš namų bėgantiems vaikams.
Taip pat pravažiuoti pro tam tikrus objektus, kur galimai mėgsta lankytis vaikai. Tai patvirtino ir globos namai. Kartais praeiviai, žinodami, kad konkretūs vaikai yra vaikų namų auklėtiniai, juos pastebėję praneša vaikų namams. Ir pastebimi vaikai būna būtent prie prekybos centrų.
Policijos pareigūnai mano, kad jie pabėgę gali tapti nusikaltimo aukomis arba patys tapti nusikaltėliais arba pakliūti į blogą įtaką, sukeliančią norą nusikalsti, valkatauti. Bandoma aiškintis, kodėl jie bėga.
Vaikų globos namai sako, kad vaikai bėga, nes yra iš probleminių šeimų, turintys elgesio ir emocinių sutrikimų, atvyko į globos namus jau turėdami susiformavusį netinkamą elgesį, blogą įtaką darančių draugų. Gi nakvoti kažkur reikia. O nakvoja jie, neretai, žinoma, kur. Tai laiptinės, netgi butai.
Būna, kad bėga pas biologinius tėvus. Tai bėda. Nes tėvai, jeigu vaikas globos namuose, atsakomybės neneša. Taigi vaiką įsileidžia. O paskambinus iš vaikų namų, meluoja, kad vaiko nėra, arba pasako, kad jis buvo, bet išėjo.
Laimė, kad vaikai sugrįžta. Vienaip ar kitaip - parveža policija, pareina patys, gatvėse pastebi globos namų darbuotojai ir, jeigu vaikas nebėga juos pamatęs, parsiveža į globos įstaigą.
Ką daryti, kad vaikams būtų saugiau? Vienas pasiūlymų - pasinaudoti pavyzdžiu, kai Vilniuje, Klaipėdoje yra nestacionarūs dienos centrai. Ten dirbantys savanoriai lankytų galimas jaunimo susibūrimo vietas ir pasistengtų rasti ir namo sugrąžinti pabėgusius vaikus. Žinoma, tam reikia emocinio kontakto su jaunimu. Ne vien su bėgančiais vaikais.
Iš Šiaulių vaikų globos namų nuolat bėga gal penki vaikai. Jų amžius nuo maždaug 12-13 metų. Tai ir berniukai ir mergaitės.
Panašus:
- Šiaulių gyvūnų globos namai: kaip galite padėti?
- Šiaulių globos namai: pagalba ir parama vaikams
- Šiaulių gyvūnų globos namai: darbo laikas ir kontaktai
- Padėkite Šiaulių gyvūnų globos namams – skirkite 2% paramą ir gelbėkite gyvūnų gyvybes!
- Nepraleiskite! Pagrindiniai refliukso požymiai kūdikiams ir vaikams, kuriuos turite žinoti
- Geriausi akių dėklai vaikams internetu – kaip išsirinkti patogiausią ir stilingiausią?