Atšilus orams daugelis žmonių susiduria su ne itin malonia problema - pagausėjusiu prakaitavimu. Tai normalus reiškinys, kuriuo kūnas kontroliuoja temperatūros pusiausvyrą. Visų pirma, nepamirškime, kad prakaitavimas - normali organizmo reakcija, skirta vidaus temperatūrai reguliuoti. Prakaitavimas - natūrali organizmo funkcija, padedanti palaikyti tinkamą kūno temperatūrą ir pašalinti nereikalingas medžiagas. Prakaitavimas yra svarbi kūno termoreguliacijos dalis. Kai kūno temperatūra kyla - dėl fizinio aktyvumo, aukštos aplinkos temperatūros ar streso - prakaito liaukos aktyvuojasi ir pradeda gaminti prakaitą. Be to, prakaitavimas iš organizmo padeda pašalinti tam tikrus toksinus ir kitus medžiagų apykaitos produktus.
Nuo ko priklauso, kaip gausiai prakaituojame? Pirmiausia - nuo prakaito liaukų kiekio. Paveldimumas, įvairūs maisto produktai, vaistai taip pat gali veikti prakaitavimą, jį didina ir karšti gėrimai, alkoholis, aštrus maistas. Padidėjęs prakaitavimas perspėja, kad pakilo kūno temperatūra.
Tačiau gausus ar netikėtas prakaitavimas gali sukelti diskomfortą ir signalizuoti apie įvairias sveikatos problemas. Jei prakaitavimas yra pernelyg intensyvus, netikėtas arba jį lydi kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas, svorio kritimas ar širdies ritmo sutrikimai, būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu atkreipti dėmesį, jei prakaitavimas pasireiškia tik vienoje kūno pusėje arba yra susijęs su staigiais sveikatos pokyčiais, tokiais kaip stiprūs galvos ar krūtinės skausmai. Prakaitavimas - tai ne tik natūrali organizmo funkcija, bet ir sveikatos būklės indikatorius. Jei jis kelia diskomfortą ar klausimų, neignoruokite simptomų ir ieškokite pagalbos.
Dezodorantas ir antiperspirantas: skirtumai ir pasirinkimas
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto prof. dr. Jolantos Liesienė portalui Delfi sakė, kad žmonės dažnai neskiria, kuo skiriasi dezodorantas ir antiperspirantas.
Nemaža dalis žmonių vis dar maišo dezodoranto ir antiperspiranto sąvokas. Visgi, šios priemonės pasižymi keliais pagrindiniais skirtumais. Dezodorantas nesustabdo prakaitavimo, tačiau užmaskuoja nemalonų kvapą. Tai įgyvendinti šis gali dviem skirtingais būdais. Vienas iš jų - bakterijų, kurios sukelia prastą kvapą, naikinimas. Dažniausiai tai yra geresnis pasirinkimas. Kita vertus, kai kurie dezodorantai pasižymi kvapiosiomis medžiagomis, kurios užmaskuoja prastą kvapą. Tačiau, tokie produktai pačių bakterijų nesunaikina.
„Dezodorantai naikina bakterijas, antiperspirantai stabdo prakaitavimą. Dezodorantų sudėtyje pagrindinis komponentas yra konservantas - tam tikras antimikrobinis junginys. Tuo tarpu antiperspirantų sudėtyje yra aktyvios druskos, kurios „susiuva“ baltymo makromolekules, tokiu būdu užkimšdamos odos poras ir neleisdamos ištekėti prakaitui. Kadangi žmogus turi prakaituoti, kad neperkaistų jo kūnas, todėl dažnai naudojami antiperspirantai gali pakenkti žmogaus sveikatai.
Tuo tarpu, antiperspirantas apskritai blokuoja prakaito išsiskyrimą. Visgi, tai nėra itin geras dalykas. Prakaituodami iš organizmo pašaliname toksinus. Be to, tokiu būdu kūnas išgarina perteklinę šilumą. Taigi, prakaitavimas yra gyvybiškai svarbus ir naudingas procesas. Dėl šios priežasties antiperspirantą rekomenduojama naudoti tik labai retais atvejais. Daugelis su gausiu prakaitavimu susiduriančių žmonių jį įsigyja svarbių švenčių ar išvykų metu. Tačiau, kasdienybėje patariama naudoti kokybišką dezodorantą.
Kruopščiai nusiprauskite duše kiekvieną dieną. Prakaito kvapas neutralus, tačiau ant odos natūraliai atsirandančios bakterijos skaido prakaite esančias medžiagas, o šis procesas skleidžia nemalonų kvapą. Taigi, svarbiausia nuplauti bakterijas.
Nuo 1972 m. Kuomet perkate dezodorantą, labai atidžiai apžiūrėkite pakuotę ir buteliuką. Gamintojai mėgsta ant dezodorantų buteliukų mažomis raidelėmis užrašyti - „antiperspirantai“.
Aliuminio keliamas susirūpinimas
Aliuminis priskiriamas prie labai toksiškų medžiagų. Aliuminio sintetinės druskos užkemša odos poras ir blokuoja prakaito liaukas. Tai gali sukelti uždegimą, limfmazgių tinimą, o reguliariai naudojant gali sutrikti prakaito liaukų veikla. Mokslininkams jau pavyko įrodyti, kad dažnai naudojant dezodorantus-antiperspirantus pažasties srityje padidėja aliuminio koncentracija.
Ši medžiaga patekusi į žmogaus organizmą, padeda vystytis vėžiui, gali trikdyti hormonų veiklą ar net pakeisti ląstelių struktūrą. Jis pažeidžia centrinę nervų sistemą, sutrikdo skydliaukės veiklą.
Pasak pašnekovės, daugiausiai diskusijų kelia sintetinių aliuminio druskų naudojimas populiariausiuose dezodorantuose ir antipresipirantuose, tačiau lygiai taip pat natūralios aliuminio druskos yra alūno kristalas, siūlomas kaip alternatyva dezodorantams su aliuminio druskomis. Tiriant aliuminio druskas buvo įtarta, kad jos turi kancerogeninį poveikį. Pastebėta, kad navikai daug dažniau atsiranda viršutinėje išorinėje krūties srityje, arčiau pažasties. Ištyrus krūties navikų cheminę sudėtį paaiškėjo, kad kuo navikas arčiau pažasties, tuo aliuminio koncentracija jame didesnė. Todėl daroma prielaida, kad šie metalai patenka į krūtį su higienos ir kosmetikos priemonėmis.
„Aliuminio perteklius pažeidžia centrinę nervų sistemą, sutrikdo skydliaukės veiklą. Taip pat moksliniuose darbuose teigiama, kad apsinuodijimas aliuminiu yra viena svarbiausių Alzheimerio ligos priežasčių. Aliuminio perteklius kaupiasi kaulų čiulpuose, kepenyse, inkstuose, kremzlėse, perteklius gali sukelti šių organų sutrikimus.
Alūno kristalas, skiriasi tuo, kad yra natūrali medžiaga, kurios sudėtyje yra aliuminio, ir iki šios dienos nėra nustatyta, kad ši medžiaga imituotų hormonų veiklą, tačiau visgi ji patenka į organizmą. Alūno kristalo patekimas į organizmą ir galimas neigiamas poveikis (toks, kaip sintetinių aliuminio druskų) nėra nei paneigtas, nei patvirtintas moksliniais tyrimais, nes nebuvo tirtas (arba nepateikiama publikacijų šia tema). Taigi jei vengiama naudoti kosmetiką su aliuminiu ir dėl to pasirenkamas alūno kristalas - tai nėra teisinga. Mano nuomone, tiesiog atkreipti dėmesį, ar daugelyje naudojamų priemonių yra aliuminio, ir naudoti dezodorantą, kuriame yra aliuminio druskų, saikingai. Reikėtų vengti sintetinių aliuminio druskų turinčius dezodorantus naudoti tuo metu, kai vyksta hormoninės sistemos persitvarkymas, t. y. nėštumo metu, bręstant organizmui, moterims menopauzės metu”, - svarstė L. Stančė.
Dezodorantai be aliuminio
Dezodorantai be aliuminio yra pasirenkami vis dažniau. Kodėl? Teigiama, kad aliuminis yra linkęs kauptis organizme. Jo perteklius gali prisidėti prie įvairių ligų vystymosi. Be to, aliuminio druskos dažniausiai netinka jautresnės odos savininkams. Tokiu atveju, jų geriausia privengti. Kita vertus, dauguma šiuolaikinių dezodorantų savo sudėtyje vis tiek turi bent šiek tiek aliuminio. Tai gana efektyviai prakaitą stabdanti medžiaga, todėl tinkamų alternatyvų vis dar ieškoma. Visgi, specialistai teigia, jog naudojamas su saiku, aliuminis greičiausiai nepakenks. Taigi, kuris variantas Jums tinka labiau, galite nuspręsti tik patys.
Natūralūs dezodorantai
Natūralūs dezodorantai savo sudėtyje gali turėti įvairių medžiagų. Pavyzdžiui, jeigu norite, kad priemonė efektyviai sugertų drėgmę, ieškokite tokių ingredientų, kaip kukurūzų krakmolas, aktyvintoji anglis arba marantų šaknų milteliai. Kita vertus, jei siekiate atsikratyti bakterijomis, kurios skleidžia prastą kvapą, pasirinkite priemones su prebiotikais. Antibakterinėmis savybėmis taip pat pasižymi ir kokosų aliejus. Be to, šis geba drėkinti bei nuraminti odą, todėl tiks kiekvienam žmogui. Vietoj įprastuose variantuose naudojamo aliuminio, natūraliuose dezodorantuose dažniausiai būna magnio hidroksidas. Tai - visiškai saugi, gamtoje randama medžiaga. Tad rinkdamiesi tinkamą dezodorantą atsižvelkite į šiuos ingredientus.
Dezodorantai - ko vengti sudėtyje?
Renkantis tinkamą dezodorantą išties svarbu atsižvelgti į šio sudėtį. Taigi, kokių ingredientų reikėtų vengti? Pirmiausia, rekomenduojama nepirkti dezodorantų, kurių sudėtyje yra parabenų. Teigiama, kad šie yra kenksmingi žmogaus sveikatai. Be to, tai itin neekologiškas pasirinkimas. Kita vertus, jautresnės odos savininkams taip pat rekomenduojama vengti propilenglikolio. Nors jis pripažįstamas saugiu, kai kuriems žmonėms šis sukelia dirginimą. Be to, patariama nepirkti dezodorantų, kurių sudėtyje galima rasti butano arba izobutano. Kita vertus, pravartu privengti ir triklozano. Tai - cheminė medžiaga, kenkianti tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai. Galiausiai, nesirinkite priemonių, kurių sudėtyje yra diethanolamino ir ftalatų. Kita vertus, daugelis asmenų taip pat stengiasi vengti aliuminio.
Antiperspirantai ir nėštumas: ką reikia žinoti
Nėštumas ir žindymas yra unikalūs ir jautrūs gyvenimo laikotarpiai tiek mamai, tiek jos mažyliui. Todėl itin svarbu daug dėmesio skirti kasdien naudojamoms kūno priežiūros priemonėms - kad jo būtų švelnios ir saugios abiems. Dar būdamas įsčiose ir besivystydamas vaisius gali būti veikiamas cheminių medžiagų, kurios per placentą patenka į vaisiaus vandenis ir jo kraujotaką. Priklausomai nuo medžiagų poveikio, kai kurios jų gali veikti itin neigiamai, sutrikdyti tinkamą vystymąsi, sukelti negrįžtamus pažeidimus. Naujagimystės periodu mažylis taip pat dar neturi susiformavusių apsauginių sistemų, kurios galėtų jį saugoti nuo žalingo išorės poveikio.
Tam, kad mamos naudojamos ar aplinkoje esančios cheminės medžiagos turėtų poveikį vaiko organizmui, pirmiausia turi į jį patekti. Žemiau pamėginau įvesti šiek tiek struktūros ir aptarti kiekvieną galimą kenksmingų medžiagų iš dezodorantų patekimo į mažylio organizmą kelią. Pirmas ir antras keliai šiek tiek persidengia, tačiau čia turiu omenyje tas medžiagas, kurios yra linkusios kauptis moters organizme. Neigiamas jų poveikis gali pasireikšti ne tuoj pat, tačiau praėjus kuriam laikui (sukaupus pakankamai medžiagos, nusilpus organizmui). Tai svarbu tiek pačios būsimos mamos sveikatai, tiek tam, kiek tų sukauptų medžiagų ji perduos savo mažyliui nėštumo metu. Nėštumas yra be galo jautrus laikotarpis, todėl labai gaila, kad pramonės atstovai jo nevertina tiek, kiek turėtų ir ne visos, net ir besilaukiančioms skirtos kūno priežiūros priemonės, yra saugios.
Epidemiologiniai tyrimai ne taip seniai pradėjo sieti aplinkoje esančių cheminių medžiagų poveikį nėščiąjai ir jos vaisiui su mažesniu vaiko gimimo svoriu, placentos svoriu ir nėštumo komplikacijomis. Štai viename epidemiologiniame tyrime buvo nustatytas teigiamas ryšys tarp didesnio placentos svorio ir parabenų kiekio motinos organizme. Šie rezultatai patvirtino ir anksčiau atliktų tyrimų rezultatus.
Vienas įdomus, 2016 metais publikuotas tyrimas, nustatė, kad įgimtą širdies ydą turinčių kūdikių motinų plaukuose aliuminio koncentracija buvo didesnė, negu kontrolinės grupės.
Mamos pienas yra pats geriausias gamtos sukurtas maistas kiekvienam mažyliui. Jame gausu baltymų, riebalų, antikūnių, vitaminų, mikroelementų, hormonų, augimo faktorių ir kitų kūdikiui reikalingų medžiagų. Deja, nepaisant viso gėrio, mokslas jau įrodė, kad motinos piene galima aptikti ir nenatūraliai jame atsirandančių bei jį teršiančių medžiagų - bisfenolių, PFAS, degumą mažinančių medžiagų, ftalatų, sunkiųjų metalų.
Jų patekimo į pieną keliai įvairūs ir praktiškai neįmanoma pasakyti, kuriuo keliu kuri medžiaga pateko į motinos organizmą, o vėliau ir į pieną, tačiau išsikelkime hipotezę, kad kasdien naudojami dezodorantai yra vienas iš svarbesnių į organizmą patenkančių cheminių medžiagų šaltinių.
- Aliuminis - nedidelio tyrimo duomenys rodo, kad žindyvėms vartojant antiperspirantus su aliuminiu, piene aliuminio kiekis nepadidėja.
- Ftalatai - įrodyta, kad DEHP (diethylhexyl phthalate) turi endokrininę sistemą ardantį poveikį, kenkia graužikų vystymuisi ir reprodukcinėms sistemoms, ypač prenataliniame ir perinataliniame perioduose.
Purškiami dezodorantai ir antipersirantai gali kelti dvigubą pavojų vaikui, nes jie ne tik odą padengia medžiagomis, iš kurių patys yra sudaryti, tačiau tos medžiagos purškimo metu gali gana plačiai pasklisti aplinkoje. Tokiu būdu cheminės medžiagos gali būti įkvepiamos tiesiogiai, nukeliauti į kvėpavimo takus, ten kontaktuoti su gleivine ar per ją patekti į kraują.
Purškiamuose dezodorantuose be anksčiau straipsnyje minėtų medžiagų aptinkama ir lakiųjų organinių junginių. Šie junginiai gali pažeisti vaikų nervų sistemą, dirginti akis ar kvėpavimo takus, sukelti galvos skausmą, neigiamai veikti kepenis ir inkstus.
Įdomus, nors ir nedidelis, JAV atliktas tyrimas parodė, kad motinos piene aptinkamų lakiųjų organinių junginių kiekis yra mažesnis, negu gyvenamųjų patalpų ore. Tyrimo metu tyrėjai iš Johnso Hopkinso universiteto išmatavo lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekį trijų žindančių moterų piene bei jų gyvenamojoje aplinkoje. Buvo nustatyta, kad žindomam kūdikiui ore sklindančių teršalų cheminis poveikis yra nuo 25 iki 135 kartų didesnis nei geriant motinos pieną.
Kaip sumažinti riziką?
Dabar aptarkime, kokios veiksmingos priemonės padeda sumažinti vaisiaus ar žindomo kūdikio ekspoziciją kenksmingoms medžiagoms iš dezodorantų ir antiperspirantų. Tikiuosi, kad šiame straipsnyje radote pakankamai informacijos, padedančios apsispręsti ne tik daugiau dėmesio kreipti į dezodorantų sudėtį, bet ir žinoti, kaip tinkamai pasirinkti.
Atsakomybė už naują gyvybę sukelia daugybę klausimų, vienas iš jų - ar galima naudoti kosmetiką ir kokius produktus geriausia rinktis? Kiekviena būsima mama jaučia didelę atsakomybę už naujos gyvybės sveikatą, todėl klausimas, kokią kosmetiką geriausia naudoti nėštumo metu, yra dažnas tarp „Kosmetikos DNR“ skaitytojų. Pirmas ir svarbiausias patarimas - stenkitės visada naudoti tokias priemones, kurios tiktų ir naudojimui nėštumo metu, t.y. domėkitės kosmetikos priemonių sudėtimis ir jei tik leidžia galimybės rinkitės kuo saugesnius produktus. Jei visada rūpinsitės tuo, ką naudojate savo odai, pastojus jausitės užtikrintai ir gerai žinosite, ką norite naudoti, o kokių priemonių geriau atsisakyti.
Svarbu palaikyti tinkamą higieną ir praustis kelis kartus per dieną. Be to, įsigykite kokybišką dezodorantą arba antiperspirantą. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, prie pagausėjusio prakaitavimo nemažai prisideda mityba. Taigi, atsižvelkite į savo racioną ir venkite netinkamų produktų. Be to, nepamirškite palaikyti sveiko gyvenimo būdo.
Rinkitės drabužius iš prakaitą sugeriančių natūralių audinių, pavyzdžiui, medvilnės. Vartokite organizmui tinkamų skysčių. Gerkite kuo daugiau mineralinio vandens ar žaliosios arbatos. Rūpinkitės mityba. Venkite riebaus, aštraus maisto, alkoholio.
Taigi visur svarbus saikas ir sveikas protas. Pasak pašnekovės, tikrai natūraliose priemonėse (ne tokiose, kurios reklamuojamos kaip „natūralios“, nors turi tik vieną natūralų ingredientą tarp krūvos sintetinių) visuomet bus mažiau sintetinių medžiagų, kurios laikomos pavojingomis, tačiau kaip matome iš aliuminio pavyzdžio, tai nereiškia, kad jos bus vienareikšmiškai sveikos. Tas pats ir su natūraliais eteriniais aliejais - pavyzdžiui, jie gali alergizuoti, jei turite jautrią odą arba esate alergiškas iš prigimties.
„Ar natūralios priemonės pakankamai efektyvios, labai sunku komentuoti. Dažnai būna taip, kad pamėginama tik viena natūrali priemonė, ir teigiama, kad ji neveiksminga. Juk ir įprasti (sintetiniai) dezodorantai ne visi vienodai veiksmingi kiekvienam. Todėl siūlyčiau pamėginti bent kelis skirtingus variantus. Bet kuriuo atveju be dezodorantų šiuolaikiniame gyvenime sunkiai išsiverstume. Teigiama, kad sutvarkius mitybos įpročius nemalonaus prakaito kvapo nelieka ir tuomet užtenka laikytis elementarios higienos t. y. praustis. Tačiau visgi man sunku įsivaizduoti, kad staiga imtume ir visiškai atsisakytume dezodorantų, nes juk neturime galimybės kaskart nusiprausti po dušu po nemalonaus pokalbio su direktoriumi arba pabėgėjus iki autobuso. Tiesiog siūlau rinktis dezodorantus, pagamintus iš natūralių medžiagų, o antiperspirantus naudoti tik esant būtinybei, t. y. ne kasdien.
Gausiai prakaituojantiems žmonėms patariama atsisakyti kavos bei kitų gėrimų su kofeinu, kurie skatina skysčių išsiskyrimą iš organizmo, vengti riebaus, aštraus maisto, stipraus alkoholio, nuo kurių prakaitas tampa nemalonaus kvapo, daugiau valgyti vaisių, daržovių, žuvies produktų. Taigi jei žmogus kenčia nuo didelio prakaitavimo, pirmiausiai jam reikėtų reguliuoti savo mitybą. Jei kūnas prakaituoja, vadinasi, jam šis procesas būtinas, todėl jį dirbtinai stabdydami žalojame organizmą. O štai žmonėms, kurie mažai prakaituoja, užtektų laikytis higienos, jiems visai nereikėtų naudoti dezodorantų, nebent išskirtiniais atvejais.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Sužinokite, kada saugu pradėti duoti mėsą kūdikiui ir kaip tai daryti teisingai!
- Nepraleiskite! Geriausios Lietuvių Tradicinės Dainos Vaikams – Pilnas Sąrašas ir Įdomi Apžvalga