Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Svoris - viena iš vaiko sveikatos indikatorių. Jeigu vaikas mažai priauga svorio, tėvai jaudinasi, nors nerimauja dažnai nepagrįstai. Vaikai auga skirtingai.

Vienintelis būdas įsitikinti, ar jūsų vaikas tinkamai priauga svorio, sudaryti svorio grafiką. Vidutinį vystymosi grafiką jums gali duoti gydytojas, įvertinęs vaiko būklę. Grafike yra vidutiniai svorio duomenys ( vienoje skiltyje - amžiaus , kitoje - svorio ir ūgio duomenys). Vien tik svorio palyginimas neturi reikšmės. Kai kurie vaikai natūraliai yra mažesni arba stambesni.

Pažymėkite vaiko svorį ir sudarykite būtent jūsų vaiko augimo grafiką. Jeigu jūsų vaiko grafikas yra lygiagretus vidutiniajam, nesvarbu, ar jis yra žemiau ar aukščiau, vaikas auga normaliai. Susirūpinkite tik tuomet, jeigu šie du grafikai išsiskiria. Tai ne vienintelis būdas: vaiką stebintis gydytojas gali tiksliau nustatyti, ar yra vystymosi problemų.

Augimo sutrikimų priežastys

„Laiku įtartas augimo atsilikimas ne tik padeda laiku nustatyti augimo sutrikimo priežastis, bet ir laiku pradėti tinkamai gydyti“, - sako Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytojas docentas Vaidotas Urbonas. Augimo sutrikimų turi apie tris procentus visų Lietuvos vaikų. Norint tinkamai jiems padėti, reikia kuo anksčiau įtarti augimo atsilikimą ir kreiptis į gydytoją, kad, nustatęs jo priežastį, paskirtų tinkamą gydymą.

Žemaūgiškumas

Kas gi tas žemaūgiškumas? Greičiausiai vaikas auga pirmaisiais gyvenimo metais. Per juos jis gali ūgtelėti net 25 cm. Vėliau augimas nuosekliai lėtėja. Vaiko augimas, atsižvelgiant į amžių ir lytį, vertinamas pagal procentiles. Žemas ūgis dažnai apibrėžiamas kaip ūgis, žemesnis negu trečia procentilė. Tai reiškia, kad vaikas yra žemesnis už 97 proc. visų vaikų.

Normalus vaiko vystymasis priklauso nuo fizinės ir emocinės jo gerovės. Dalis fizinio augimo sutrikimų gali būti susiję su motinos ir vaiko santykiais. Maži vaikai apetitą gali naudoti kaip priemonę tėvams paveikti, siekdami sulaukti jų dėmesio. Kai nerandama aiš­kios augimo atsilikimo priežasties, diagnozuojamas idiopatinis augimo sutrikimas. Kad ir kaip gaila, tai pasitaiko gana dažnai.

Virškinimo ligos ir augimas

Augant vaikui labai svarbu gauti visų reikiamų maisto medžiagų. Pasireiškus tam tikroms lėtinėms virškinamojo trakto ligoms, vaikas su maistu nepakankamai gauna vitaminų, geležies, kalcio ar kitų medžiagų. Dėl to atsilieka jo augimas ir vystymasis.

Dažniausia virškinamojo trakto liga - tai skrandžio H. pylori bakterijos infekcija. Dažnai vaikams ji nesukelia jokių simptomų, tačiau kartais gali išprovokuoti gastritą, opaligę, geležies stokos anemiją ar net skrandžio vėžį. Vaikai ja užsikrečia jau pirmaisiais gyvenimo metais, rečiau vyresni. Sergantys vaikai praranda apetitą, vargina virškinimo sutrikimai ir kt. negalavimai. Yra sukurta daug gydymo schemų. Labiausiai paplitusi trijų, rečiau keturių vaistų schema.

Pakankamai dažnai vaikų augimo sutrikimų būna ir dėl kitų virškinamojo trakto ligų: Krono ligos, kūdikiams - gastroezofaginio refliukso ligos (vargina rėmuo ir rūgštingumo padidėjimas), lėtinių kepenų, kasos ligų.

Hormonai ir augimas

„Hormonai ne tik sukelia „hormonų audras“ jūsų vaikui bręstant, bet ir yra pagrindinis veiksnys, skatinantis augimą“, - sako gyd. V. Urbonas. Žmogaus augimas tiesiogiai priklauso nuo subalansuotos endokrininių liaukų veiklos. Hipofizė išskiria augimo hormoną somatotropiną. Literatūros duomenimis, iki 25 proc. visų žemaūgių vaikų augimo hormono kiekis nepakankamas.

Kada hormono trūkumas įgimtas, vaikas gimsta normalus. Tik vėliau, praėjus metams ar daugiau, išryškėja augimo atsilikimas. Dažnai augimo hormono trūkumo priežastis būna gimdymo traumos, nervų sistemos infekcijos, kraujomaiša. Tokie vaikai augdami įgauna specifinę išvaizdą: apvali galva, gausus poodinis riebalų sluoksnis, maža nosis, ploni plaukai ir atsikišęs smakras. Vidaus organai maži, tačiau jų funkcija nesutrikusi. Intelektas paprastai taip pat būna normalus. Jei laiku nesikreipiama į medikus ir nepradedama tinkamai gydyti, vaikas taip ir neužauga. Tokia liga vadinama nanizmu.

Atliekant įvairius laboratorinius mėginius, nustatomas augimo hormono trūkumas ir gydoma žmogaus augimo hormonu. Hormonais gydomas vaikas užauga ir niekuo nesiskiria nuo bendraamžių. Įvairios lėtinės ligos gali sutrikdyti ne tik augimą, bet ir lytinį brendimą.

Lėtinės ligos, sutrikdančios vaiko augimą

Nustoti augti vaikas gali dėl daugelio priežasčių. Ištyrus nustatomos:

  • endokrininės ligos;
  • virškinamosios sistemos ligos;
  • nervų ligos;
  • širdies sistemos ligos;
  • genetiniai sindromai;

Dažniausios lėtinės ligos, sutrikdančios vaiko augimą, skirstomos į:

  1. Infekcines ligas:
    • virškinamojo trakto: bakterijos, kirmėlės, virusai;
    • ne virškinamojo trakto: širdies, inkstų infekcinės ligos ir kt.;
  2. Neinfekcinė liga:
    • virškinamojo trakto: enterokolitas, opaligė, gastritas, Krono liga ir kt.;
    • ne virškinamojo trakto: onkologinės, širdies ydos, medžiagų apykaitos, jungiamojo audinio ligos ir kt.;

Dažniausiai vaiko augimo sulėtėjimo priežastis būna hormonų trūkumas, virškinimo ligos, rečiau nervų sistemos patologijos ar širdies ligos. Kartais augimas sulėtėja dėl įgimtų genetinių ligų.

Tad, jeigu pastebėjote vaiko augimo atsilikimą, nedelsdami kreipkitės į medikus. Greičiausiai nebus nieko rimto, tačiau, jei bus nustatyta patologija, gydytojai laiku galės pradėti tinkamai gydyti, ir jūsų vaikas išvengs augimo sutrikimo problemų.

Žindymo svarba

Mokslo tyrimai jau ne kartą įrodė, jog motinos pienas - geriausias maistas mažyliui, o tais atvejais, kai gimsta neišnešiotas ar sunkiai sergantis naujagimis, jis gali netgi išgelbėti gyvybę. Dažniausiai mamos pirmaisiais mėnesiais po gimdymo žindymą nutraukia susidūrusios su žindymo sunkumais ar galvodamos, jog vaikučiui neužtenka pieno. Vis dėlto daugeliu atveju tai reiškia tik viena: moteris negavo laiku ir tinkamos pagalbos. Iš tiesų kūdikio išmaitinti savo pienu negali vos 1 - 2 proc. moterų. Bet ir jos gali žindyti (!) primaitindamos mažylį mišiniu su papildoma sistemėle.

Patyręs gydytojas ar žindymo konsultantas žino: norint įvertinti žindymą nepakanka tiesiog pasverti kūdikį. Pirmosiomis paromis akušerijos stacionare tai daroma kasdien, bet parvykus į namus šeima lieka viena iki sekančio vizito pas šeimos ar vaikų ligų gydytoją po… savaitės? dviejų? mėnesio? Štai ir girdime siaubą keliančias istorijas: „Mūsų vaikelis pirmą mėnesį beveik nepriaugo svorio (gal tik kokius 50 gramų). Maitinu krūtimi.

Vertinant žindymą labai svarbu sužinoti, kaip dažnai ir ilgai žindomas kūdikis tiek dieną, tiek naktį, ar jam duodamas čiulptukas, buteliukas, kaip dažnai keičiamos krūtys. Stebima, kaip žindydama įsitaiso mama, kaip ji laiko mažylį, kaip šis apžioja krūtį ir žinda.

Pirmosios paros po gimdymo akušerijos stacionare - tai laikotarpis, kai kiekviena žindyvė turėtų būti stebima, mokoma žindyti. Išrašant iš stacionaro būtina įsitikinti, jog šeima sugeba įvertinti, ar kūdikis gauna pakankamai maisto. Tą padaryti labai paprasta ir nereikia jokių brangių priemonių: sveikas naujagimis nuo ketvirtos gyvenimo paros pasišlapina ne mažiau kaip šešis kartus per parą bespalviu ir bekvapiu šlapimu, nuo penktos gyvenimo paros pasituština ne mažiau kaip tris - keturis kartus per parą geltonomis išmatomis. Jeigu jūsų vaikutis atitinka šiuos rodiklius, matote, kad jis yra sotus ir patenkintas, galite būti ramūs: šiuo metu pienuko jam tikrai užtenka ir jo svoris auga.

Užsirašykite ant lapo pasišlapinimų ir pasituštinimų skaičių, įvertinkite sotumo požymius kiekvieną dieną - taip labai anksti pastebėsite bet kokius nesklandumus ir nepavėluosite kreiptis pagalbos.

Niekam neturėtų kelti nuostabos tai, jog žindomų ir dirbtinai maitinamų kūdikių svoris auga skirtingai. Normalu, jeigu dažnai, pagal poreikį žindomas naujagimis pirmosiomis paromis praranda iki 10 proc. gimimo svorio. Per pirmąją mėnesį priaugtas svoris skaičiuojamas būtent nuo šios - pačios mažiausios - ribos. Juk šį prarastą svorį vaikučiui reikia susigrąžinti žindant krūtį ir tai jis padaro per 10 - 14 d. Toks pats svorio augimas išlieka visus tris mėnesius: ne mažiau kaip 500 g per mėnesį arba 1500 g per tris mėnesius. Vėliau matome, kad vaikučio ūgis ir galvos apimtis ir toliau didėja tolygiai, o svorio augimas sulėtėja - tai yra natūralus žindomo kūdikio augimas ir visiškai nereiškia, jog būtina skubėti duoti papildomo maisto.

Kūdikis iš tiesų gali priaugti per mažai svorio, kai žindomas per retai ar per trumpai (neatsižvelgiant į jo poreikius ir psichomotorinį subrendimą), per dažnai arba per retai keičiamos krūtys, kai neteisingai apžioja krūtį, nesugeba žįsti. Tokiu atveju rekomenduojama kuo skubiau kreiptis specialisto pagalbos*: daugelį žindymo nesklandumų galima įveikti, susigrąžinti tokį brangų mamos pieną ir toliau sėkmingai žindyti. Ar teks mažylį pamaitinti papildomai, priklausys nuo daugelio veiksnių: kaip jis jaučiasi, kaip jis sugeba žįsti, ar anksti pastebėtos problemos ir t.t.

Kuo pamaitinti papildomai? Pirmas pasirinkimas - ištrauktas motinos pienas. Jis sumaitinamas iš taurelės ar šaukštelio. Tik tais atvejais, kai pieno gamyba sumažėjusi ir neįmanoma užtikrinti vaikučio poreikių, skiriamas mišinys. Jis taip pat sumaitinamas iš taurelės ar šaukštelio. Tačiau ir tada būtina dirbti sprendžiant žindymo problemas: mokantis vaikučiui įduoti krūtį, užtikrinti tinkamą apžiojimą ir efektyvų žindimą, žindant dar dažniau ir ilgiau nei anksčiau. Jeigu mama tiesiog pakeis savo pieną mišiniu ir nebandys išspręsti žindymo problemų, galiausiai liks tik viena vienintelė problema - pieno gamyba pasibaigs visiškai. Ar vaikutis toleruos mišinį, ar nebus alergiškas, ar nepradės sirgti infekcinėmis ligomis, vienas Dievas težino.

Dr. Tokie naujagimiai gausiai šlapinasi, tuštinasi (pagal amžių) ir sovrio pokyčiai yra tokie, kokių tikimasi: pirmomis dienomis numeta iki 7-8 proc. Tačiau yra dalis naujagimių, kurie praleisdami visą parą - realiai visą parą, mama dažniausiai atsitraukia į tik į tualetą - prie krūties, o šlapinimosi ir tuštinimosi mažai, naujagimis neramus prie krūties, o nuo jos atitrauktas įsiverkia. Vėl padavus krūtį per kelias minutes ima snausti.

Mamai lengviausia būtų pastebėti žindimo judesių skirtumus. Naujagimis gali čiulpti krūti ir negerti pieno. Čiulpimas turėtų paskatinti mamai pieno tekėjimą (pieno tekėjimo refleksą, oksitocino refleksą). Tačiau tam čiulpimas turėtų būti aktyvus ir intensyvus. Jeigu čiulpimas yra vangus, silpnas, jeigu pridėtas prie krūties naujagimis atsipalaiduoja ir ima snausti, tada pienas nepateka ir nėra ką gerti žindymo metu. Kad mamai pradėtų tekėti pienas, naujagimis turi aktyviai skatinti pieno tekėjimą.

Dr. Kiek laiko labai gerai ar gerai geriantys pieną vaikai turi praleisti prie krūties yra įvairių nuomonių. Vieni specialistai tvirtina, kad sumoje labai gero gėrimo laikas per vieną maitinimą turėtų būti 10-15 min. Dar kiti specialistai sako, kad iš to kaip gerai naujagimis geria pieną niekaip negalime nustatyti KIEK iš tiesų pieno išgėrė. Kita vertus, labai svarbu suprasti ir tai, kad žindymas - ne vien maistas. Ir sotus naujagimis gali norėti būti kontakte su krūtimi 24 val per parą, nes tai jam užtikrina ne tik maisto, bet ir artumo, šilumos, nusiraminimo, būdravimo - miego ritmo reguliavimo ir kitokius poreikius.

Per mažas vaiko svoris

Per mažas vaiko svoris yra ne tas pats, kas vaiko lieknumas. Kai kurie vaikai yra smulkaus sudėjimo ir svoris yra palaikomas subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu. Palyginus su antsvoriu ir nutukimu, per mažas vaiko svoris sulaukia mažiau Europos tyrėjų dėmesio, šia tema yra tik kelios išsamios mokslinės studijos.

2000-2017 m. Europoje vaikų ir paauglių, kurie yra nepakankamo svorio, skaičius buvo nemažas (8-9 %), ypač Rytų Europoje, ir per pastarąjį dešimtmetį buvo pastebėta nežymiai didėjanti per mažo svorio vaikų skaičiaus tendencija. Per mažo svorio paplitimas Europos šalyse labai skyrėsi, pavyzdžiui, Vengrijoje 18,1 % 2-9 metų vaikų buvo nepakankamo kūno svorio, Velse - 16 % 11 metų mergaičių, o Slovėnijoje, Suomijoje ir Norvegijoje - 1 %. Pasaulinės mitybos ataskaitos (Global Nutrition Report (2020)) duomenys atskleidė, kad 2016 m. Europoje 10,3 % berniukų ir 11 % mergaičių nuo 5 iki 19 metų buvo per mažo svorio.

Vis dėlto Rytų Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų patirtis rodo, kad perėjimas nuo per mažo svorio iki antsvorio ir nutukimo gali būti labai spartus. Remiantis Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2020-2021 m. 14,8 % mokinių Lietuvoje turėjo per mažą kūno svorį. 2022 m. sausio 31 d.

Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus, yra susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymusi, nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui.

Vaiko fizinio išsivystymo vertinimas

Vaiko fizinis išsivystymas - ūgis, svoris ir galvos apimtis - vertinamas pagal specialias diagramas, atsižvelgiant į vaiko amžių.

Augimo grafiko interpretavimas

Jei vaiko ūgis ir svoris diagramose yra tarp 3-97 procentilių, tada jo išsivystymas yra normalus, tačiau jeigu ūgio ir svorio kreivės progresuojančiai mažėja, nustatomas mitybos sutrikimas.

Veiksniai, įtakojantys vaiko svorį

Taip pat tyrimai rodo, jog svarbūs veiksniai, turintys įtakos jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui, yra gyvenamoji vieta, motinos ir tėvo išsilavinimo lygis, motinos KMI, motinos dabartinis darbo statusas, motinos amžius pirmojo gimdymo metu, tėvo profesija, vaiko gimimo eilė, gyvenamasis regionas. Daroma išvada, kad tėvų išsilavinimas, mamos darbo statusas ir gyvenamoji vieta turi didžiausią įtaką jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui.

Ką daryti, jei vaikas per mažai priauga svorio?

Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Jeigu nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas. Jei organinė patologija nerasta, tuomet reikalinga koreguoti dietą.

Mitybos koregavimo tikslai

Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų, todėl mitybos koregavimo tikslai yra šie:

  • atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį,
  • pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką,
  • pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus,
  • išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos.

Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas, todėl manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius. Kūdikiui ir mažam vaikui būtina gauti pakankamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų. Į vaiko mitybą turi būti įtraukiami mėgstami ir toleruojami maisto produktai bei patiekalai, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota ir įvairi. Paros energijos poreikis turi būti apskaičiuojamas individualiai.

Rekomendacijos tėvams

  • Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retinami iki 5-6 kartų per parą.
  • Atsipalaiduokite - maitinimai turi būti malonūs, nekelti streso.
  • Sukurkite teigiamas emocijas - pagirkite vaiką už gerą valgymą, maisto nelaikykite bausme.
  • Leiskite vaikui valgyti pačiam.
  • Būkite geras pavyzdys - valgykite kaip šeima, nes vaikai ima pavyzdį iš tėvų ir brolių bei seserų.
  • Vaikas neturėtų valgyti ar gerti (išskyrus vandenį) 1 val.

1 lentelė. Vaiko išsivystymo vertinimas

Matavimai Indikacijos
Svorio mažėjimas ar ūgio atsilikimas Organinė patologija
Matavimai < 3 procentilių, tačiau augimas nuolatinis Tikriausiai ne hipotrofija, o intrauterinis augimo atsilikimas, šeiminis - konstitucinis žemas ūgis
Svoris, atsižvelgiant į amžių, yra mažesnis negu ūgis pagal amžių Vaikui trūksta maisto

žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu

Panašus: