Žaislai - tai daiktai, skirti žaidimui. Jie gaminami iš natūralių (akmens, medžio, molio) ir dirbtinių medžiagų, vaizduojantys žmones, gyvūnus, įvairius daiktus (vežimėlius, švilpukus, baldelius), ginklus (lankus, strėles) ir kitus objektus.
Žaislų Istorija
Ankstyviausi žaislai datuojami ketvirtu tūkstantmečiu prieš Kristų. Jie atliko ir magines funkcijas (įkūnijo gamtą, naudoti bendravimui su mirusiaisiais). Antikoje atsirado lėlių su judamomis kūno dalimis, žaislai pradėti laikyti svarbia auklėjimo priemone. Senovės Graikijoje, Romoje gyvavo paprotys vaikui sulaukus pilnametystės savo žaislus aukoti dievams arba sudeginti.
Viduriniais amžiais žaislus dažniausiai gamino staliai. 17 a. pradėta gaminti dėliones, supamuosius arkliukus. 19 a. 20 a. pradėta masinė žaislų gamyba, naudojamos sintetinės medžiagos, radosi konstravimo (Rubiko kubas), elektroninių žaislų. Lėles imta gaminti pagal idealizuotą žmogaus modelį (vadinti žmonių vardais), pagal kompiuterinius žaidimus, filmus.
Žaislų pramonė daugiausia žaislų gamina vaikams iki 11 metų (apie 88 %). 2016 Europos Sąjungoje veikė apie 2000 žaislus gaminančių įmonių, jose dirbo daugiau kaip 100 000 žmonių.
Žaislai Lietuvoje
Lietuvoje seniausi rasti žaislai datuojami 12-13 amžiumi. Rasta 13-18 a. datuojamų karybos (medinių kalavijų, špagų, peilių), ūkinės veiklos (kastuvėlių, valtelių, vežimų), namų apyvokos (raktų, ąsotėlių), globos (molinių, vaškinių antropomorfinių figūrėlių), pramogų (sukutis, vilkelis), švilpukų. Per archeologinius tyrimus rastas 351 žaislas, vyrauja sporto (154), stalo žaidimų (59) ir ūkinės veiklos (11) žaislai, dauguma jų rasti Vilniuje (276), Kernavėje (19), Trakuose (16).
Nuo 19 a. žaislus pradėta gaminti ir fabrikuose. Kaimuose vyravo namuose pagaminti (dažniausiai iš medienos) žaislai, molinės švilpynės. Po 1990 į Lietuvą daugiausia žaislų įvežama iš Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, jais prekiauja daugiau kaip 300 įmonių. Medinius žaislus dažniausiai gamina tautodailininkai.
Žaislų Muziejus Vilniuje
Archeologas, LEU Istorijos fakulteto dėstytojas ir Žaislų muziejaus Vilniuje įkūrėjas Povilas Blaževičius sako, jog žaislais susidomėjo atsitiktinai. Studijų metais tyrinėdamas kaulinius dirbinius tarp jų rado šachmatus, po kurių pradėjo tyrinėti žaislus ir žaidimus Lietuvoje XIII-XVII amžiais. Nuo čia būtų galima pradėti Žaislų muziejaus istoriją.
Šiandien mes Vilniuje, netoli Valdovų rūmų, turime įkurtą vienintelį Lietuvoje Žaislų muziejų, kuris lankytojams daugiau nei metus pasakoja žaislų istoriją. Mūsų tikslas - pristatyti žaislų istoriją. Kartu ir visą istoriją žaidimo principu. Mes stengiamės ją pasakoti žaidžiant. Manau, jog tai pasiteisina, nes yra priimtina visiems. Net ir tie, kurie visiškai nežino istorijos, nesigėdina žaisdami kažką išsiaiškinti.
Mes stengiamės abu modelius sujungti. Manau, jog tai pasiteisina. Muziejaus veikla išties prasminga, turinti pridėtinę vertę visuomenei. Tai sėkmingo, inovatyvaus mokslo pasiekimų taikymo pavyzdys.
Kuo geriau žaislus pažįsti, tuo dažniau ir kolegos archeologai jų randa. Reikia turėti visą vaizdinį, kad atpažintum. Tas pats ir su žaislais. Jų yra, tačiau jie sunkiai atpažįstami. Sulaužyti.
Seniausias žaislas muziejuje yra ūžinė. Daiktų paskirtis keitėsi priklausomai nuo to, kas su juo žaidė, kokioje socialinėje, kultūrinėje aplinkoje tai buvo. Šis žaislas randamas ir viduramžių sluoksniuose, ir geležies amžiuje. Tačiau tiksliai pasakyti, kokia buvo jo funkcija senesniais laikais, sunku. Kiekvienas daiktas yra daugiafunkcis.
Mediniai Žaislai
Medinius žaislus vaikai ir suaugusieji brangino šimtmečius. Šie nesenstantys žaislai savo paprastumu, patvarumu ir natūraliu grožiu sukelia nostalgijos ir žavesio jausmą. Smagu panagrinėti medinių žaislų istoriją.
Medinių žaislų istorija siekia senovės civilizacijas, kai vaikai žaidimams naudojo paprastus medinius daiktus. Tačiau mediniai žaislai Europoje pradėjo populiarėti viduramžiais. Daugelyje Europos šalių mediniai žaislai buvo svarbi Kalėdų tradicijos dalis.
Pavyzdžiui, Vokietijoje Erzgebirge regionas išgarsėjo savo mediniais žaislais, ypač XVIII ir XIX a. Erzgebirge žaislai, taip pat žinomi kaip „Ore Mountain žaislai”, paprastai buvo gaminami iš vietinės medienos, tokios kaip bukas, uosis ir pušis.
Lietuvoje mediniai žaislai taip pat turi turtingą medžio apdirbimo ir žaislų gamybos kultūrinį paveldą. Mediniai žaislai buvo puoselėjami ištisas kartas. Tradiciškai lietuviški mediniai žaislai buvo gaminami iš vietinės medienos, tokios kaip ąžuolas, beržas, pušis, dažnai buvo raižyti ir dažyti ryškiomis spalvomis.
Vienas iš žymiausių medinių žaislų Lietuvoje yra sukutis. Dar vadinamas vilkeliu, ūže. Tai vienas seniausių žaislų ir labiausiai paplitusių medinių žaislų pasaulyje, sudarytas iš kotelio ir galvutės, įsukamas ranka arba rankena su virvute. Sukutis su skaičiais ar ženklais naudojamas vietoje šešiataškio žaidžiamojo kauliuko.
Du mediniai XIV-XV a. Vienas iš žymiausių medinių muzikos instrumentų yra skrabalai. Įvairaus dydžio trapecijos formos mediniai loveliai su viduje įtaisytomis viena arba dviem medinėmis kabančiomis šerdelėmis - kankaliukais. Skrabalą judinant, šerdelė barbena į lovelio sieneles, kurios skleidžia duslų, bet gerai girdimą garsą. Skleidžiamo garso aukštumas priklauso nuo medinio lovelio matmenų.
Skrabalai nuo seno buvo naudojami piemenų. Tokį medinį varpelį jie užrišdavo karvėms ant kaklo ir, ganant miške, lengviau atrasdavo gyvulius. Skrabalas skaptuojamas iš vieno gabalo kietesnės medienos medžio - ąžuolo, uosio.
Mediniai žaislai per amžius demonstravo žmonių kūrybiškumą ir išradingumą. Mokymo priemonės: mediniai žaislai dažnai naudojami kaip mokomoji priemonė mokyti vaikus įvairių įgūdžių. Pavyzdžiui, medinės dėlionės, abėcėlės kaladėlės ir formų rūšiuotojai gali padėti mažiems vaikams lavinti smulkiąją motoriką, rankų ir akių koordinaciją bei pažinimo gebėjimus.
Pastaraisiais metais Europoje ir Lietuvoje atsinaujino susidomėjimas mediniais žaislais, nes žmonės ieško ekologiškų, natūralių ir tvarių plastikinių žaislų alternatyvų. Mediniai žaislai yra žinomi dėl savo ilgaamžiškumo, saugumo ir ekologiškumo, todėl yra populiarus pasirinkimas tarp tėvų ir pedagogų.
Žaislų įtaka vaikų ugdymui
Tyrimai rodo, kad žaidimas vaikams būtinas ir svarbus. „Kai kurie mokslininkai teigia, kad žaidimas gali būti laikomas vienu iš vaiko bazinių poreikių, - portalui 15min sakė I. Vainoraitė. - Pirmaisiais jų gyvenimo metais svarbiausias žaislas yra tėvai. Kūdikiai įdėmiai tyrinėja jų kūnus, balsus ir prisilietimus.
Vaikui augant, vystosi jo vaizduotė ir atsiranda simbolinis / vaidmenų žaidimas, o kartu - poreikis turėti įvairių žaislų, kuriuos galima panaudoti simboliniame žaidime (kaladėles, lėlę, mašiną ir t. t.). Geriausiu žaislu psichologė pavadino tą, kuris lavina vaiko vaizduotę, kuris gali pavirsti bet kuo.
„Kuo mažiau bus aiškiai apibrėžta žaislo funkcija, tuo lengviau vaikas galės jį panaudoti pagal savo poreikius. Žaislai, veikiantys pagal keleto mygtukų paspaudimą, negali atitikti vaiko poreikių, dėl to priežasties greitai nusibosta ir tampa nebeįdomūs“, - kalbėjo pašnekovė. Ji gyrė ir žaislus, kurie stiprina ryšį su tėvais: kartu skaitomas knygas ar vaidybinius žaislus, kurie skatintų vaiką pasakoti istoriją, atskleisti siužetą, veikėjų emocijas ir poreikius.
Itin smagus laiko praleidimo būdas gali būti žaislų gamyba su tėvais ar seneliais. Jiems patinka kartu su suaugusiuoju kurti, gaminti, modeliuoti. Tai lavina mažųjų kūrybiškumą, gebėjimą bendradarbiauti, smulkiąją motoriką.
Šiuolaikinis požiūris į žaislus
Tinklaraščio „Vaikų reikalai“ autorė Kristina Razminienė prieš keletą mėnesių ėmėsi radikalų permainų - dukros žaislų skaičių sumažino iki minimumo. Ją taip pasielgti privertė ne noras pakreipti ugdymą kita linkme, o tvarkos poreikis.
„Viskas prasidėjo tikrai ne nuo to, kad galvočiau, jog vaikui iš to bus nauda, - portalą 15min tikino ji. - Tik vėliau tai pamačiau. Lietuvoje vaikų kambariai statistiškai nėra po 20 kvadratų. Pas mus ta erdvė maža, mes gyvenamąją erdvę pasidarėme didelę. Žaislų buvo daug. Niekada nestabdžiau ir negalvojau, kiek jų pirkti, tiesiog eini ir perki, įsisuki į ratą, savęs nekontroliuoji, dar dovanos… Jų buvo tiek daug, kad per kambarį nebuvo įmanoma pereiti.
Pašnekovės manymu, ribojimas yra gerai nuo pat kūdikystės: „Jei dabar daryčiau nuo nulio, labai protingai atsirinkčiau žaislus. Matyt, anksčiau jaučiau poreikį surasti super duper žaislą. Eidavau į parduotuves, žiūrėdavau, kuris kaip lavina. Yra gerų žaislų. Tikrai buvo tokių kūdikystėje, kad ir dabar nupirkčiau.
Pašnekovė su dukra dažnai užsuka į parduotuves tiesiog pažaisti. Žaislų parduotuvės paprastai turi tam skirtus staliukus. Be to, moteris atkreipė dėmesį, kad žaislų klausimas buvo aktualus, kol Julija buvo namie.
K. Razminienė sutiko, kad žaislų atranka - sunkus darbas, nes dažnai vadovaujamasi emocijomis, o ne logika: „Va, plaktukas - jei jį paslėpsiu, nebesimokys kalti… Atsisėdusi tarp krūvos žaislų galvojau, kad mano vaikas negali gyventi be šito, šito ir šito. Kai viską išnešiau, paaiškėjo, kad gali, vaikui nieko neatsitiko.
Kartais ateinantis kaimynų berniukas niekada nesiskundė, kad Julija turi mažai žaislų. Vaikai išradingai panaudoja, pavyzdžiui, pagalves. Anot pašnekovės, tam tikri žaislai vis tiek turi likti: kamuolys, lėlė, mašina, kad ir kokios lyties vaikas, taip pat konstruktorius, virtuvėlė.
Palyginti su ankstesnėmis išlaidomis, minėti 6 eurai atrodo juokingai: „Kad buvo išleista ne šimtais, galiu garantuoti, kalba eina apie tūkstančius. Per mėnesį žaislams tikrai išleisdavau kokius 50 eurų, vadinasi, 600 eurų per metus, 2400 eurų - per ketverius. O buvo mėnesių, kai ir 150 eurų išleisdavau.
Močiutė bandė paaiškinti situaciją, bet mažylis nesuprato. Julija iš savo senelių nesulaukdavo žaislų.
Septynmetę dukrą ir metukų sūnų auginanti kaunietė Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė taip pat turi „žaislų strategiją“, kuri atsirado „su metais ir iš reikalo“. Rusnė nuo pirmųjų mėnesių neturėjo daug žaislų, mama juos pirko atsakingai, daugiausia - medinukus, nes žavėjo jų ekologiškumas ir ilgaamžiškumas.
„Labai daug tuo metu jai pirkdavau žaislų. Matyt, stengiausi kompensuoti jos ligas ir savo pačios nebuvimą šalia nuolat“, - svarstė pašnekovė.
Sunkiausia moteriai buvo nepirkti internetu, nes parduotuvių ir šiaip nemėgsta. Kai ką bandė parduoti per musumazyliai.lt, bet suprato, kad tokia veikla - ne jai, trūksta kantrybės tartis ir susitikinėti su pirkėjomis.
Rusnė žaislus panaudodavo ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, nežaidė su lėlėmis, minkšti žaislai dėl alergijos į jos gyvenimą atėjo tik pernai, tad namie daugiausia buvo knygų, „Lego“ ir kitokių kaladėlių, muzikos instrumentų.
Abiem vaikams mažiausiai įdomūs nuspėjami, konkrečią paskirtį turintys, grojantys ir rėkiantys žaislai. Tokių jie buvo gavę dovanų, bet, kadangi nežaidė, mama perleido kitiems.
„Ir per daug, ir per mažai žaislų yra kraštutinumai. Labai svarbu rasti aukso vidurį. Jei norite sumažinti žaislų namuose, sėkmingiausiai tai galite pasiekti sumažindami besikartojančių žaislų. Tai reiškia, kad vaikams nereikia 20 ar 30 mašinėlių, lėlių ir t. Daug žaislų kažin ar padės vaikui įveikti pagundą leisti laiką prie išmaniųjų technologijų.
Jei namie pilna žaislų, I. Vainoraitė paragino atsakyti sau, kodėl juos perkame: galvojame, kad tai padės būti geresne mama/tėčiu; jaučiamės kalti, kad neskiriame vaikui pakankamai laiko; jaučiame visuomenės spaudimą; o gal tai yra žaislas, apie kurį vaikystėje svajojome, arba kurio vaikas trokšta?
Apibendrinant galima pasakyti, kad mediniai žaislai turi turtingą istoriją Europoje ir Lietuvoje, apimančią kultūras ir kartas. Šie nesenstantys žaislai vaikams šimtmečius teikė džiaugsmo, skatino vaizduotę ir kūrybiškumą. Nuo įmantrių Erzgebirge žaislų raižinių Vokietijoje iki medinių muzikos indtrumentų Lietuvoje - mediniai žaislai užima ypatingą vietą viso pasaulio žmonių širdyse.
Archeologinių radinių žaislų skaičius
| Vieta | Žaislų skaičius |
|---|---|
| Vilnius | 276 |
| Kernavė | 19 |
| Trakai | 16 |
žymės: #Darzeli
Panašus:
- Neįtikėtini Senoviniai Lietuviški Vardai Vaikams, Kuriuos Būtina Žinoti!
- Atraskite Senovinius Lietuviškus Vaikų Žaidimus: Nepamirštamos Tradicijos ir Smagios Akimirkos
- Palinkėjimai vaikams, išleistuvių proga iš darželio: gražiausi ir įsimintiniausi žodžiai
- Nėštumo testas Camelia vaistinėje: kaip teisingai atlikti ir interpretuoti rezultatus?
- Motinystės ir Tėvystės Atostogos Lietuvoje: Viskas, Ką Privalote Žinoti Dabar!