Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Straipsnyje apžvelgiama Kalvarijos gimnazijos istorija, ypatingą dėmesį skiriant 1974 m. abiturientų laidai. Nagrinėjami svarbūs mokyklos įvykiai, mokytojų indėlis ir mokinių pasiekimai.

Švietimo Pradžia Alsėdžiuose

Išlikę duomenys apie XVI - XVIII a. švietimą Alsėdžiuose siekia 1540 m., kai Krokuvos universiteto studentu užsirašė Jurgis Vitaitis ar Vytė iš Alsėdžių. Tačiau alsėdiškis studentas Krokuvoje dar nėra įrodymas, kad pradinį išsilavinimą jis gavo Alsėdžiuose, nes galėjo mokytis ir Varniuose.

Nuo XVI a. Alsėdžiai buvo viena iš Žemaičių vyskupo mėgstamiausių rezidencijos vietų. Vyskupas Merkelis Giedraitis įsteigė Alsėdžiuose mokyklą, kurioje ruošdavo kandidatus į kunigų seminariją.

XVII a. Alsėdžiuose buvo pastatyta parapinė mokykla. 1677 m. Alsėdžių bažnyčios vizitacijoje rašoma, kad mokyklos vietoje Simonas Rušelis pasistatė pirkią, kurioje įkurdino smuklę. Kodėl taip atsitiko, nepaaiškinta. Mokykla galėjo būti sunaikinta per 1655 - 1660 m. karus su švedais.

Po Lietuvą nuniokojusio Šiaurės karo, bado, maro 1715 m. Alsėdžių bažnyčios vizitacijoje rašoma, kad parapinė mokykla tuščia, baigia sugriūti. 1765 m. įkurta parapinė mokykla dėl įvairių priežasčių kurį laiką neveikė.

Prasidėjus carinės Rusijos okupacijai, pagal 1803 m. išleistus nuostatus parapinės mokyklos tampa pavaldžios Vilniaus Universitetui.

Parapinės Mokyklos Veikla XIX Amžiuje

Žemiau pateikiami duomenys apie parapinės mokyklos veiklą XIX amžiaus pradžioje:

MetaiMokytojaiMokinių (berniukų ir mergaičių) skaičiusKo mokėsi
1804Nežinoma12 b. ir 7 m.Nežinoma
1805Nežinoma8 b. ir 3 m.Nežinoma
1806-1807Mokyklos nebuvo
1808Nežinoma9 b. ir 3 m.Nežinoma
1809Nežinoma13 b. ir 5 m.Nežinoma
1810Nežinoma13 b. ir 5 m.Nežinoma
1811Nežinoma18 b. ir 4 m.Nežinoma
1812Nežinoma17 b. ir 2 m.Nežinoma
1813Nežinoma19 b. ir 2 m.Nežinoma
1814Nežinoma22 b. ir - m.Nežinoma
1815Nežinoma10 b. ir 3 m.Nežinoma
1822Skaityti lenkiškai ir lietuviškai, lotyniškai rašyti, skaičiuoti
182640 (11 bajorų ir 29 valstiečių) vaikai
1827Adomas Valančevskis41 b.

Rusiška mokykla Alsėdžiuose pradėjo veikti 1867 m. Mokytoju buvo paskirtas M. Krečetnikovas, baigęs stačiatikių dvasinę seminariją. 1869 m. mokyklai buvo skirtas maždaug pusės hektaro sklypas, kuriame valsčiaus lėšomis 1870 m. buvo pastatyta mokykla.

1909 m. Alsėdžių klebonui E. Semenavičiui pavyko gauti leidimą ir įsteigti ,,Saulės“ draugijos mergaičių mokyklą. Susirinko apie 70 mergaičių. Tai buvo pirma lietuviška mokykla Alsėdžiuose. Mokykla buvo vienaklasė, trijų skyrių, t. y., mokymo kursas išeinamas per trejus metus. Už mokslą reikėjo mokėti 3 rublius per metus. Be elementaraus kurso buvo mokoma muzikos, siuvinėti. Mokykloje pamokos prasidėjo 1910 spalio 24 d. ( lapkričio 6 d. ) Per savaitę būdavo 27 pamokos.

Mokyklos Raida Tarpukario ir Pokario Metais

1939 m. sudegusių vyskupo dvaro rūmų vietoje pradėta statyti 6 komplektų pradinė mokykla su sale. 1940-ųjų birželio 15-ąją raudonajai armijai okupavus Lietuvą, Alsėdžiuose, kaip ir visoje šalyje, pradėti pertvarkymai. Mokytojų pamokos pradėtos kontroliuoti. Nacių okupacijos metais Alsėdžių pradinėje mokykloje buvo įvestas vokiečių kalbos mokymas. Nors sąlygos buvo nepalankios, 1942 m.

Nuo 1945 m. veikė pradinė mokykla ir progimnazija, kuri 1949 m. buvo performuota į Alsėdžių septynmetę mokyklą, o nuo 1952 mokslo metų pradžios jai buvo suteiktas vidurinės mokyklos statutas.

1955 m. buvo išleista pirmoji abiturientų laida (13 abiturientų ). Metai iš metų mokinių skaičius didėjo. Didelė parama moksleiviams buvo mokyklos bendrabutis, kuris pradėjo veikti 1952 m. Bendrabutis buvo išsidėstęs trijuose pastatuose miestelio centre.

1967 m. buvo pastatytas pirmasis mokyklos priestatas, 1975 m. - naujas 121 vietos mokyklos bendrabutis, 1978 m. - mokytojų 8 butų gyvenamasis namas. 1989 m. įvyko mokyklos priestato atidarymas Naujaisiais mokslo metais.

1974 m. Abiturientų Laida ir Mokyklos Garsinimas

1974 m. išleista abiturientų laida prisidėjo prie mokyklos vardo garsinimo. Ugdant moksleivius ir garsinant mokyklos vardą ypatingai pasižymėjo šie mokytojai: kraštotyrininkams ir literatams vadovavusi mokyt. Adelė Rajeckienė, istorikas ir muziejininkas Bronislovas Butkevičius, Kosminio modeliavimo būreliui vadovavęs Juozas Gurevičius, jaunųjų radijo ir aviamodelizmo mėgėjų būrelio vadovas fizikas Alfredas Smilingis, gamtininkams vadovavusi Vanda Balandienė, orientavimosi būrelio vadovas geografas Liudas Urbonas, turistų būrelio vadovas Algirdas Riepšas, liaudies šokių būrelio vadovės Donata Smilgevičienė ir Birutė Tarvydienė, sporto būreliams vadovavę Jadvyga Smilingienė, Vladas Nugaris, Vidmantas Danupas, Ernestas Reimaris, Julija Mefiodienė.

Mokyklą įvairiais laikotarpiais taip pat garsino pučiamųjų orkestrams vadovavę mokytojai A. Alminas, S. Žalalis, A. Trečiokas ir daugelis kitų mokytojų. Už gerą darbą mokytojui Jonui Folkmanui suteiktas LTSR Nusipelniusio Mokytojo vardas, Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu apdovanotas mokytojas Bronius Butkevičius, o biologijos mokytoja Vanda Balandienė be šio dar apdovanota ir Lenino ordinu.

Nemaža dalis moksleivių paliko ryškius pėdsakus savo darbais ir pasiekimais garsindami Alsėdžių vidurinę mokyklą. Tai žinoma respublikos lituanistė mokytoja - ekspertė Živilė Bončkutė - Bandorienė, medicinos mokslų daktaras profesorius Juozas Kurmonavičius, medicinos mokslų daktarai Romualdas Gurevičius, Juozas Gurevičius, biologijos mokslų daktarė Giedrė Gurevičiūtė, ekonominės geografijos daktarė Izolda Čeponytė, lakūnas Edvardas Slušnys, Dariaus ir Girėno garbei 65 - čio proga pakartojęs jų žygdarbį, nusipelnęs orientavimosi sporto meistras Vidas Armalis.

Sidabro medaliu Alsėdžių vidurinę mokyklą baigė Kazimiera Griciūtė, Janina Šaulytė, Juozas Kurmonavičius, Silvija Vaitkevičiūtė.

Mokytojos Vandos Balandienės paruošti mokiniai yra pelnę įvairių apdovanojimų, tapę olimpiadų nugalėtojais. Visasąjunginės Liaudies ūkio pasiekimų parodos medaliai už gamtos apsaugą įteikti šiems jauniesiems gamtininkams: R. Vilniūtei, V. Ronkaičiui, A. Skruibiui, A. Ribkauskui, R. Balandytei, O. Balanddžiui, V. Katkutei, L. Armalytei bei S. Bružaitei.

Respublikinės biologijos olimpiados laureatais yra tapę: Rigonda, Ovidijus, Žilvinas Balandžiai, Vilma Katkutė, Loreta Armalytė. Maskvos Lomonosovo universiteto biologijos olimpiados nugalėtoja - Rigonda Balandytė. Visasąjunginės biologijos olimpiados Taškente nugalėtojos - Rigonda Balandytė ir Vilma Katkutė; olimpiados Kijeve - Žilvinas Balandis; olimpiados Baku - A. Jucys.

Mokyklos mokiniai yra poilsiavę pionierių stovykloje Arteke. Ten vykusiose sporto varžybose Judita Vagdarytė laimėjo pirmą virtą kamuoliuko metimo rungtyje, o Jolanta Vagdarytė tapo šuolio į aukštį prizininke.

Pokyčiai ir Naujovės Atgimimo Laikotarpiu

1988 m. prasidėjus tautiniam atgimimui, didelis dėmesys skiriamas tautiškumo ugdymui. Keletas mokytojų įsijungė į persitvarkymo sąjūdžio veiklą. Nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. pradedamas tikybos mokymas. Tikybos pradėjo mokyti Alsėdžių prapijos klebonas V. Juškys.

Mokykloje vyko gamybinis mokymas. Mokiniai lankė traktoriaus fakultatyvo užsiėmimus. Šiuos užsiėmimus lankė ne tik alsėdiškiai moksleiviai, bet atvykdavo mokinių iš Žemaičių Kalvarijos. Baigę kursą ir sėkmingai išlaikę kvalifikacijos egzaminus, jie gaudavo traktorininko vairuotojo pažymėjimą. Traktoriaus fakultatyvą vedė mokytojai: V. Lingys, A. Sungaila, A. Jurkaitis.

Mokykloje kūrėsi naujos organizacijos. 1999 m. balandžio mėnesį įkurta ateitininkų kuopa, kuriai vadovavo anglų kalbos mokytoja Roma Slušnienė. 2000 metų lapkričio 17-18 dienomis Alsėdžių vidurinėje mokykloje vyko Žemaitijos ateitininkų renginys ,,Ta beprotiška idėja pakeisti pasaulį.‘‘ Tai buvo pirmasis renginys, kurį organizavo Alsėdžių vidurinės mokyklos ateitininkų kuopa. Mokykloje svečiavosi apie 60 jaunuolių iš Telšių, Viekšnių, Kaltinėnų, Plungės ir kitų Žemaitijos kampelių. Ateitininkų veikla mokykloje nutrūko, kai mokytoja R. Slušnienė išvyko dirbti į kitą mokyklą.

Švietimo Reforma ir Nauji Iššūkiai

Švietimo ir mokslo ministerijos vykdoma reforma pasiekė ir Alsėdžių vidurinę mokyklą. 1998 m. Nuo 1999 - 2000 m. m. Nuo 2000 metų rugsėjo 1 dienos mokyklai pradėjo vadovauti direktorius Leonas Mockūnas.

Mokyklos direktoriaus iniciatyva 2000 metų spalio mėnesį atkurta Alsėdžių šaulių organizacija, o 2001 metų sausio 9 dieną jai suteiktas Telšių (Apskrities Žemaitijos Šaulių Rinktinės) AŽŠR 8 -osios rinktinės Alsėdžių 8- osios šaulių kuopos statusas. 2001 metų vasario 16 dieną priesaiką davė 54 jaunieji šauliai ir 1 ne rikiuotės šaulys - mokyklos direktorius Leonas Mockūnas. Nuo pat kuopos atkūrimo Alsėdžių jaunuosius šaulius globojo ir su jais bendradarbiavo Žemaičių apygardos partizanas Alfonsas Norkus.

Pagal oficialų susitarimą Alsėdžių jauniesiems šauliams buvusieji partizanai patikėjo globoti aštuonis Alsėdžių apylinkėse esančius partizanų paminklus ir kapavietes. Siekdamas išvengti vidurinės mokyklos uždarymo direktorius L. Mockūnas iškėlė karinio ugdymo pakraipos įvedimo Alsėdžių vidurinėje mokykloje idėją.

2001-04-13 tuometinis Seimo narys Audrius Klišonis Lietuvos Respublikos Seime surengė susitikimą, kuriame dalyvavo Alsėdžių vidurinės mokyklos direktorius Leonas Mockūnas, Plungės rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Idalija Alminienė, tuometinis Krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Mirga Skakunova.

2001 m. rugsėjo 1 d. įvesta gynybinio - pilietinio ugdymo pakraipa, pradėtas dėstyti pradinis karinis parengimas IX-XII klasėse. Gynybinį - pilietinį ugdymą rinkosi ne tik Alsėdžių miestelio moksleiviai. Į mokyklą atvyko virš 170 naujų mokinių iš Telšių, Plungės, Mažeikių, Salantų, Klaipėdos, Palangos miestų. Bendras mokinių skaičius pasiekė 477.

2001 metų spalio 29 dieną, iškilmingo susitikimo metu tarp Alsėdžių vidurinės mokyklos ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Sutartį pasirašė Alsėdžių vidurinės mokyklos direktorius Leonas Mockūnas su Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos l. e. viršininko pareigas pulkininku Arūnu Dudavičiumi. Pagal šią sutartį akademijos dėstytojai paruošė integruotas gynybinio - pilietinio ugdymo programas, nuolat teikė naujausią metodinę bei dalykinę pagalbą Alsėdžių vidurinės mokyklos įvairių dalykų mokytojams. 2001 m. kovo mėnesį buvo surengtas respublikinis seminaras apskrities mokyklų mokytojams dirbantiems su jaunaisiais šauliais.

Mokyklos Vadovai ir Pavaduotojai

Žemiau pateikiami duomenys apie mokyklos vadovus ir pavaduotojus įvairiais laikotarpiais:

PavardėMetaiPareigybės pavadinimas
K. Blažys1951 rugsėjis - gruodisMokslo dalies vedėjas
S. Riaukaitė1950 -1951Mokslo dalies vedėja
Beniušis1952Mokymo dalies vedėjas
Rudaitytė1953-1954Mokymo dalies vedėja
M. Alminienė1957Mokymo dalies vedėja
Šatikienė1958Mokymo dalies vedėja
M. Alminienė1958-1960Mokymo dalies vedėja
ŠatikienėV. Balandis1960
V. Balandis1963 splio 1d. - 1965 kovo 15 d.Mokymo dalies vedėja
Šatikienė1965-1966Mokymo dalies vedėjas
Šatikienė1966-1967Mokymo dalies vedėja
I. SavickaitėDirektoriaus pavaduotoja
A. Rajeckienė1967-1969Užklasinio darbo organizatorė
A. Rajeckienė1967-1969Mokymo dalies vedėja
Šauklys1969-1970Mokymo dalies vedėjas
I. Jucienė1969-1970Pavaduotoja užklasiniam darbui
I. Jucienė1970-1971Direktoriaus pavaduotoja
Rajeckienė1971-1975Pavaduotoja mokymo auklėjimo reikalams
I. Jucienė1971-1975Užklasinio darbo organizatorė
E. Straukaitė1975-1976Užklasinio darbo organizatorė
E. Masiliauskienė1976-1981Užklasinio darbo organizatorė
G. Juškienė1982-1988Užklasinio darbo organizatorė
L. Kikilienė1988-1989Užklasinio darbo organizatorė
S. Každailienė1989-1995Pavaduotoja auklėjimo reikalams
G. Juškienė2001Dierktoiaus pavaduotoja
G. Sukurienė2002-2007Direktoriaus pavaduotoja
Tarvydienė2006-2007Direktoriaus pavaduotoja
Raišutienė2008-2013Direktoriaus pavaduotoja
Mizgiris2010-2011Direktoriaus pavaduotojas
P. Klapatauskas2011-2013Direktoriaus pavaduotojas
R. Kavaliauskas2011 -Direktoriaus pavaduotojas

žymės:

Panašus: