Pasakų Svarba Ir Reikšmė
Šiuo metu dažnai kalbame apie tai, kad vaikams reikia sekti pasakas, nes jos vaikus ugdo. Tačiau seniau jos buvo tarsi kasdienybė. Pačios pasakos nemažai nagrinėtos, bet gana mažai domėtasi, kokiomis aplinkybėmis jos buvo sekamos, kas jas sekė ir kada apskritai jos buvo sekamos.Pasakos vaikams yra patrauklios sudėtingais užduotis atliekančiais personažais, į kuriuos vaikai nori lygiuotis. Stebuklinėse pasakose nubrėžiama tam tikra gyvenimo linija: žmogaus siekiai, jų įgyvendinimas ir galiausiai - laiminga pabaiga. Vaizdas ir veiksmas šiuose kūriniuose remiasi tam tikromis stereotipinėmis formomis: gėris visada nugali, o blogis yra nubaudžiamas. Vaikus traukia ir pasakų humoras, personažų veiksmų pakartojimai, kūrinių žaismingumas. Dabar, kaip ir anksčiau, pasakos moko daugelio dalykų. Patirti baimę ir išmokti ją įveikti, moko drąsos, pasitikėjimo savimi, žinojimo, kad už kiekvieną gerą ir blogą darbą turi būti atitinkamai atlyginta, galų gale jos moko svajoti.
Pasakų Poveikis Vaikams
- Jei tik skaitome pasakas, mažylių galvelėse ima kurtis tikras pasakų pasaulis.
- Jos moko tikėti, svajoti, būti geriems, padėti, žinoti, jog už kiekvieną gerą darbą būtinai bus atlyginta.
- Jei vaikas pats jau skaito pasakas, jis lavina savo kalbą, atmintį, skleidžiasi jo kūrybiniai gebėjimai.
- Skaitydamas pasaką vaikas mokosi.
- Pasaulis, kuris yra knygos puslapiuose, gali parodyti vaikui tolimus kraštus ir leisti jam patirti pačius netikėčiausius nuotykius.
- Pasakos padeda pažinti save ir kitus, skirti gėrį ir blogį, priimti ne tik šviesiąją, bet ir tamsiąją gyvenimo pusę, suteikia drąsos ir mažina įtampą susidūrus su bauginančia, nepažįstama tikrove.
Pasakų Terapija
Psichologė Maria Molicka savo knygoje „Pasakų terapija “ teigia, jog pasakų terapija yra efektyviausia 4-9 metų vaikams. Būtent šio amžiaus vaikų vaizduotė yra lengviausiai sužadinama.
Pasakos, kaip terapinė priemonė, buvo pradėtos analizuoti tik XX a. pabaigoje. Žymiausias pasakų tyrinėtojas, psichoanalitikas dr. Brunas Betelheimas savo knygoje „Kerų naudojimas“ ( „The Uses of Enchantment“ ) aktualizuoja gydomąją galią turinčios pasakos. Mokslininkas teigia, jog stipriausią natūraliai gydomąjį poveikį turi ne literatūrinės, bet folklorinės pasakos. Per ilgą laiką iš lūpų į lūpas sekamos pasakos daugelio žmonių papasakojamos taip, kad išryškina ir pasakojime sunaikina pačias sudėtingiausias vaiko (suaugusiojo) problemas, išryškina vaiko baimes, lūkesčius. Pasakų terapija - tai būdas spręsti psichologines problemas.
Pasakos Skatina Dialogą
Trejų metų sulaukusį vaiką ir vyresnį jau galima ko nors paklausti apie pasaką: kokie veikėjai buvo, ką jie veikė tam tikru metu, ką jis išmoko iš šios pasakos.
Pasakų Knygų Žodynas - Kalbos Ugdymo Mokykla
Knygų skaitymas turi pranašumą prieš kalbėjimą šnekamąja kalba. Rašytinis tekstas skiriasi nuo kasdien mūsų vartojamos kalbos. Skaitydami eilėraščius ar senovines pasakas, susiduriame su žodžiais, kurių apskritai nevartojame. Tai plečia vaikų žodyną bei suvokimą apie kalbos turtingumą.
Kiekvienas Vaikas Turi Jam Pritaikytas Pasakų Pasaulio Duris
Pasakų pasaulis yra vaizduotės vaisius ir jo nereikėtų išsigąsti. Kai kurie pasakų personažų veiksmai gali atrodyti žiaurūs, tačiau jie būtini pasakų magijai perteikti. Dauguma vaikų yra pasirengę suvokti šias pasakų magijos priemones. Žinoma, pasitaiko itin jautrių vaikų, kuriems kai kurie pasakų vaizdai sukelia pernelyg gilių neigiamų emocijų.
Kaip Teisingai Sekti Pasakas?
Visa pasakos galia guosti, jos simbolinės prasmės ir ypač tarpusavio bendravimo prasmė geriausiai atsiskleidžia tada, kai pasaka sekama, o ne skaitoma. O jei ji skaitoma, tai turėtų būti daroma emociškai įsitraukiant į pasakojimą ir rodant dėmesį vaikui, įsijaučiant į pasakos reikšmę jam. Sekti geriau, nei skaityti, nes tai leidžia būti lankstesniam. Jau minėta, kad liaudies pasakos, kitaip nei neseniai sukurtos, formavosi kuriant ir perkuriant tas pačias istorijas, kai suaugusieji milijonus kartų jas sekdavo įvairiausiems kitiems suaugusiesiems ir vaikams. Kiekvienas pasakotojas sekdamas pasaką šalindavo ir pridėdavo kokių nors elementų, siekdamas padaryti ją prasmingesnę sau ir klausytojams, kuriuos gerai pažinojo. Kreipdamasis į vaiką, suaugusysis reaguodavo į tai, ką pavykdavo nuspėti iš jo reakcijų.Sekant pasakas, neišvengiami ir tam tikri pavojai. Jei tėvai yra linkę vaiko nepaisyti ar pernelyg rūpinasi tuo, kas vyksta jų pačių pasąmonėje, jie gali sumanyti sekti pasakas pagal savo, o ne vaiko poreikius.
Patarimai Tėvams Ir Kitiems Vaikų Ugdytojams, Kaip Reikėtų Sekti Pasakas:
- Bettelheimas teigia, kad nedera sekti pasakų, norint pamokyti, pasakos sekėjo tikslas turi būti suteikti vaikui malonumą, jį pradžiuginti.
- Nurodo, kad suaugusysis turėtų būti atidus vaikui ir parinkti tokias pasakas, kurios tinkamiausios atitinkamam raidos tarpsniui ir psichologinėms problemoms, su kuriomis vaikas susiduria.
- Tačiau nereikėtų tėvams nuspręsti, kuri pasaka vaikui turi būti svarbiausia, neprimesti jos.
- Jei pasaka vaiko nepatraukia, geriau kitą vakarą sekti kitą.
- O jei pasaka vaikui bus svarbi, jis prašys ją sekti vis iš naujo.
- Knygos autorius perspėja, kad tėvai perdėm nesikištų į vaiko santykį su pasaka.
- Pataria nesibaiminti, kad vaikas pradės tikėti pasakų stebuklais - kiekvienas vaikas tiki stebuklais, o užaugęs tą tikėjimą praranda.
- Puiku, jei vaikas pradeda fantazuoti pasakos temomis - vadinasi, pasaka padarė jam poveikį.
Kaip Pasiruošti Sekti Pasaką?
- Visų pirma nebijokite.
- Perskaitykite kelis kartus, pagyvenkite su ja, mintyse susikurkite filmą - vieną vaizdinį po kito.
- Įsivaizduokite, kaip atrodo pasakos herojai, kuo jie apsirengę, kokiuose rūmuose ar trobelėje gyvena, ant kokios krosnies žarsto pelenus, kaip atrodo kvailelio ganomos kiaulės.
- Kai mintyse susikursite filmą, nebereikės teksto mokytis mintinai, jūs tiesiog „žiūrėsite“ ir pasakosite.
- Beje, visų įsivaizduojamų detalių vaikui pasakoti tikrai nereikia, pakanka, kad jūs jas žinosite.
- Kitas žingsnis - išsirinkite kelias frazes, kurios jums atrodo labai svarbios ar gražios, jaudinančios.
- Jas išmokite mintinai ir kiekvieną kartą, kai seksite, jas pakartokite žodis žodin.
- Išsiaiškinkite neaiškius žodžius.
- Jei pasakoje minimas „kančiukas“ ar „grabas“, vaikas būtinai paklaus, ką tai reiškia.
- Pagalvokite, kaip trumpai paaiškinsite mažam vaikui.
- Tik jokiu būdu neišmeskite iš pasakos neaiškių žodžių - kuo turtingesnė mūsų kalba, tuo turtingesni esame mes patys.
Jei pasaką skaitote, rinkitės knygą be iliustracijų. Jei vaikas prašo tos pačios pasakos, sekite tą pačią tol, kol jos prašys, net jeigu tai truktų metus. Jei prašo vis naujos, bandykite susitarti ar sukurti tokį ritualą, kad tą pačią pasaką seksite bent kelis kartus. Rinkitės liaudies, o ne autorines pasakas. Autorinės pasakos - tai jau minties ir fantazijos, nebe vaizdinių produktas. Vaikams gerai klausytis savo tautos ir giminingų tautų pasakas. Nekurkite pasakų, nes tai jau bus literatūros kūrinys, tinkamas vyresniems vaikams. Verčiau kurkite paprastus pasakojimus, kurie leis vaikams išgyventi bendrystę su jumis ir su pasauliu, kuriame vaikai gyvena, - pasakokite apie savo vaikystę (vaikams tinka paprasti, konkretūs, prisiminimai), apžvelkite praėjusią dieną. Kokie pasakojimai tinkami mažiems vaikams, labai gerai iliustruoja A.
Pasakos Internete
Nuo šiol galite klausytis ir žiūrėti, sekti ir pasakoti lietuvių liaudies ir kitų šalių pasakas kartu su vaikais vaizdo (video) pasakas atskiru ADVENTICA Youtube grojaraščiu. Pasakas seka ir vaikai, ir jaunuoliai, ir tėčiai, ir mamos, ir net seneliai!
Panašus:
- Pasakų Magija Vaikams: Atraskite, Kodėl Jos Yra Nepakeičiamos Jūsų Vaiko Augimui!
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Linksmiausi pažintiniai žaidimai vaikams: idėjos ir patarimai
- Sužinokite Tiesą Apie Tarpviečių Plyšimus Po Gimdymo – Efektyvūs Gydymo Būdai Ir Priežiūros Patarimai
- Atraskite Tena Slip Sauskelnės Suaugusiems – Geriausios Kainos ir Išsamios Apžvalgos!