Imunitètas (lot. immunitas, kilm. immunitatis - atleidimas) - tai organizmo neimlumas infekciniams ir neinfekciniams išorės veiksniams, jo apsaugos būdas ir gebėjimas atpažinti, neutralizuoti ir eliminuoti genetiškai svetimas medžiagas - antigenus (virusus, bakterijas, parazitus, infekuotas, transformuotas ir persodintų audinių ląsteles).
Imunitetas susidarė evoliucijos metu - tobulėjant organizmams, tobulėjo ir jų apsaugos formos. Viena iš jų yra fagocitozė (būdinga jau pirmuonims). Vėliau atsirado nespecifinis svetimos medžiagos atpažinimas - alogeninė inhibicija (pirmiausia jūrinėms pintims, duobagyviams), transplantacinis imunitetas (apvaliosioms kirmėlėms), susiformavo T ląstelės (apskritažiomeniams), imunoglobulinai (žuvims), pagrindinio audinių suderinamumo komplekso molekulės (varliagyviams), transplantato atmetimas (ropliams), imuninės sistemos ląstelių kooperacija (paukščiams), ląstelinis ir humoralinis imunitetas (žinduoliams). Aukščiausias imuniteto raidos lygis yra žmogaus organizme.
Imuniteto formos ir mechanizmai
Bendroji (sisteminė) imuninė sistema (sudaro limfiniai organai, ląstelės ir molekulės) formuoja imunitetą, kuris pagal kilmę gali būti įgimtas ir įgytas.
Įgimtas imunitetas
Įgimtas (natūralus, arba nespecifinis) imunitetas apima visus organizmo nespecifinius apsaugos mechanizmus (fizinės ir cheminės kliūtys, fagocitai, NK ląstelės, kraujuje cirkuliuojančios įvairios molekulės).
Organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo mikroorganizmų lemia nespecifinės priemonės: odos ir gleivinių danga, antimikrobinės medžiagos, esančios įvairiuose organizmo sekretuose, žarnyno mikroflora, mikroorganizmų ekskrecija (šalinimo organų veikla). Odoje išsidėsčiusios epitelinės, dendritinės, T ląstelės gali dalyvauti ir imuninėse reakcijose (sekretuoti citokinus, pateikti antigenus kitoms ląstelėms ir panašiai).
Gleivines dengiantis epitelinis audinys - kliūtis įvairiems antigenams, bet svarbūs ir kiti veiksniai: bakterinė flora (slopina patogeninę florą), gleivinių judesiai (mažina patogenų ir epitelio ląstelių sąlytį), nepalankus skrandžio ir dvylikapirštės žarnos turinio pH (slopina mikroorganizmų dauginimąsi). Dalis mikroorganizmų (antigenų) prasiskverbia per gleivines, todėl susiformavo imuninė struktūra - gleivinių limfinis audinys.
Jį sudaro virškinamojo trakto, kvėpavimo, šlapimo ir lytinių takų, ašarų ir seilių liaukų limfos sankaupos, kurios formuoja savarankišką gleivinių imuninę sistemą - vietinį imunitetą.
Įgytas imunitetas
Įgytas, arba adaptacinis, imunitetas atsiranda po organizmo sąveikos su svetimomis medžiagomis - antigenais, pvz., po vakcinacijos, užsikrėtus arba persirgus infekcine liga ir kitais atvejais, kai į organizmą patenka svetimų medžiagų.
Humoralinis ir ląstelinis imunitetas
Pagal funkciją sąlyginai skiriamos 2 imuniteto formos: humoralinis ir ląstelinis. Humoralinis imunitetas susijęs su organizmo skysčiais (krauju, limfa), pvz., organizme cirkuliuojančių antikūnų lemiamas imuninis atsakas.
Kaip veikia įgimtas imunitetas?
Įgimtam imunitetui priklauso fiziniai barjerai, cheminės medžiagos ir ląstelės. Fiziniai barjerai apima odą ir gleivines, kurios fiziškai trukdo patogenų patekimui į organizmą. Cheminės medžiagos, tokios kaip skrandžio rūgštis, seilės ir prakaitas, taip pat padeda sunaikinti patogenus.
Kai bakterijų patenka į organizmą, pvz. pro žaizdą, kol kraujas dar nesukrešėjęs, į infekcijos vietą keliauja vieno tipo baltieji kraujo kūneliai - fagocitai. Į žaizdą jie patenka pro kraujagyslių sieneles ir tarpląstelinį audinių skystį ir jiems būdingu būdu sugeba naikinti bakterijas. Jei fagocitai įsibrovusius svetimkūnius sunaikina greitai, infekcija nekyla.
Jei kraujo kūnelių ir bakterijų „kova“ užtrunka, žaizdoje kaupiasi mirusių bakterijų ir baltųjų kraujo kūnelių bei audinių skysčio mišinys. Taip prasideda uždegimas ir susidaro pūlių. Gali pakilti kūno temperatūra, nes dėl uždegimo temperatūros reguliavimo centras smegenyse nesugeba palaikyti pastovios kūno temperatūros.
Įgimto ir įgyto imuniteto sąveika
Įgimtas ir įgytas imunitetas glaudžiai sąveikauja, kad apsaugotų organizmą. Įgimtas imunitetas suteikia pradinę gynybą ir gali suaktyvinti įgytą imunitetą. Pavyzdžiui, fagocitai, kurie praryja patogenus, gali pateikti jų fragmentus įgyto imuniteto ląstelėms, taip skatindami specifinį atsaką.
Specifiškumas ir imunologinė atmintis leidžia efektyviai kovoti su pasikartojančiomis infekcijomis. Įgytas imunitetas, savo ruožtu, gali pagerinti įgimto imuniteto reakciją, jei tai yra pasikartojanti infekcija.
Imunodeficitas: kai imuninė sistema silpna
Būklė, kai imuninė sistema funkcionuoja nepakankamai, vadinama imunodeficitu. Esant imunodeficitui žmogaus organizmas nesugeba tinkamai kovoti su bakterijomis, virusais, grybeliais ar pirmuonimis, todėl pacientai dažnai serga įvairiomis infekcinėmis ligomis, kurių eiga dažnai būna sunki, gydymui prireikia ilgo kurso antibiotikų, vaistų nuo virusų ar grybelių.
Dėl nuolat pasikartojančių infekcinių ligų organizme vystosi negrįžtami organų pokyčiai, gyvybei pavojingos komplikacijos, o vaikams atsilieka vystymasis, sulėtėja augimas.
Pirminis imunodeficitas
Pirminiai imunodeficitai - tai retų ligų grupė, kurių išsivystymas yra nulemtas genetiškai. Pirminis imunodeficitas turėtų būti įtariamas esant šiems klinikiniams požymiams:
- keturis ar daugiau kartų per metus sergama ausų infekcijomis;
- du ar daugiau kartų per metus sergama sunkiomis sinusų infekcijomis;
- du ar daugiau mėnesių gydomasi antibiotikais be reikšmingo poveikio;
- du ar daugiau kartų per metus sergama plaučių uždegimu;
- kūdikiui sunkiai auga svoris, sutrikęs normalus vystymasis;
- pasikartojantys, gilūs odos ar kitų organų pūliniai (abscesai);
- nuolatinė burnos pienligė ar odos grybelinės infekcijos;
- intraveninių antibiotikų poreikis infekcijos gydymui;
- dvi ar daugiau giliai organizme esančios infekcijos, įskaitant kraujo užkrėtimą;
- šeimoje yra pirminio imunodeficito ligonių.
Antrinis imunodeficitas
Antriniai imunodeficitai kyla dėl kitų priežasčių, dažniausiai dėl kai kurių infekcijų (pvz, citomegalo, raudonukės, tymų, Epstein Barr, žmogaus imunodeficito virusų), imuninę sistemą veikiančių medikamentų naudojimo, onkologinių ligų.
Kaip stiprinti imuninę sistemą?
Jeigu jūsų imuninė sistema yra silpna ar nusilpusi, ją galima stiprinti natūraliais būdais. Geriausi imuniteto draugai - vitaminai C ir D. Svarbu žinoti, kad vitamino C atsargos nėra kaupiamos organizme, todėl kiekvieną dieną reikia suvartoti rekomenduojamą jo kiekį.
Na, o vitamino D dažniausiai trūksta mažai saulės matantiems šiauriečiams, todėl jo kiekį sekti galima atliekant tyrimus. Norint, kad netruktų vitamino C, į dienos racioną reiktų įtraukti juoduosius serbentus, citrinas, apelsinus, saldžiąsias raudonąsias paprikas, kivius, brokolius, briuselinius kopūstus ir kt.
Jeigu didžiąją dienos dalį praleidžiate patalpose ir nebūnate saulės šviesoje, vitamino D galite gauti iš lašišų, silkių, sardinių, konservuoto tuno ir kitokių žuvų.
Žarnyne yra daugiau nei pusė imuninių ląstelių, todėl sveika ir pilnavertė mityba leis gerosioms bakterijoms būti gyvybingoms ir pajėgioms atremti išorės priešų atakas.
Didelę įtaką imunitetui daro netinkamas miego rėžimas, stresas, neigiamos emocijos, nuovargis, per didelis darbo ir sporto krūvis. Tad stenkitės kuo daugiau laiko leisti lauke, būti fiziškai aktyvūs, vengti streso, miegoti 6-8 val., reguliariai vėdinti patalpas.
Kiti patarimai imunitetui stiprinti
- Vengti streso, nepasiduoti depresijai, išmokti atsipalaiduoti.
- Saikingai sportuoti.
- Įvairiapusiškai maitintis.
- Mesti rūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu.
Vakcinacija: efektyvi ligų prevencijos priemonė
Viena iš efektyviausių ligų prevencijos priemonių yra vakcinacija. Šiuo metu Lietuvoje vaikai (tėvams sutikus) valstybės lėšomis, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir B tipo Haemophilus influenzae bakterijos sukeltų susirgimų.
Gyventojai gali apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų ir jų pasekmių pasiskiepydami gydymo įstaigose nuo vėjaraupių, pneumokokinės, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijos, erkinio encefalito, hepatito A ir kitų retesnių infekcinių susirgimų, paplitusių kitose šalyse.
Liaudiškos priemonės imunitetui stiprinti
Imunitetą stiprinti galima ne tik medicininėmis, bet ir liaudiškomis priemonėmis, tokiomis kaip:
- Česnakas. Stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė.
- Ežiuolė. Skatina imuninių ląstelių veikimą, tiesiogiai kovodama su bakterijomis ir virusais.
- Medus. Padeda reguliuoti hormonų veiklą, stiprina imunitetą, skatina ląstelių atsinaujinimą, gerina kraujo sudėtį, mažina kraujospūdį, gydo nemigą ir nervų ligas, padeda virškinimui.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Vaisiai ir daržovės: Atraskite netikėtus skirtumus ir įdomius panašumus!
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Neįtikėtina pasaka apie Belą ir pabaisą, kuri užburs kiekvieną vaiką!
- Paukščio kostiumas vaikui: išskirtiniai karnavaliniai kostiumai