Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaisiai, daržovės ir grūdiniai augalai vystėsi kartu su žmogaus evoliucija. Iš pradžių žmogus maitinosi tuo, kas augo aplinkui, rinkdamas laukinius augalus, sėklas, šaknis ar vaisius.

Augalų selekcija ir kultūriniai augalai

Žmogus, tapęs protingesnis, pradėjo pats auginti augalus. Kaskart sėjai atrinkdamas skaniausių ir geriausiai derančių augalų sėklas, žmogus užsiėmė pirmine atranka - vadinamąja selekcija. Manoma, kad tokia atranka prasidėjo jau neolito epochoje. Taip iš laukinių augalų palaipsniui atsirado žmogaus „pagerinti“ ir auginami kultūriniai augalai. Šį, tūkstančius metų trukusį procesą, XIX a. smarkiai paspartino mokslinės selekcijos atsiradimas.

Kryžminimas

Žmogaus ėmė netenkinti jo kruopščiai atrinktų bei auginamų augalų įvairovė. Norėjosi suteikti jiems tokias savybes, kurių natūraliai gamtoje nėra. Pirmasis žingsnis šiame kelyje buvo augalų kryžminimas, kai palikuoniams perduodami tėvinių individų savybių deriniai. Kryžminant siekta kurti geriausių skoninių savybių, atspariausius, geriausiai derančius augalus. Tačiau, norint surasti stabilią formą, reikia daugybės kryžminimo kombinacijų, ilgo selekcinių numerių vertinimo ir atrinkimo. Norint surasti lūkesčius ir tikslus atitinkančią formą, reikia ne tik daug darbo, bet ir sėkmės. Tai daug metų trunkanti kūryba, ypač, jeigu siekiama sukurti stabilias veisles.

Lietuviškos veislės

Pirminė selekcija sukūrė atskiriems regionams būdingas veisles, kurios pasižymėjo labai geru prisitaikymu prie vietinių gamtinių sąlygų. Dar ir dabar senesnėse Lietuvos sodybose auga nereiklių ir atsparių senųjų veislių vaismedžiai: Paprastasis alyvinis, Lietuvos pepinas, Paprastasis antaninis, Beržininkų ananasinis, Kulono renetas ir kitos obelų veislės; kriaušės: Vasarinė sviestinė, Zyplių žieminė; vyšnia Žagarvyšnė ar trešnė Žemaičių geltonoji. Jau daug metų auginama braškių veislė Venta.

Lietuvos rinkoje yra labai platus įvairių įvežtinių vaismedžių, uogakrūmių ir kitų augalų veislių pasirinkimas. Nemaža jų dalis - iš šiltesnių pietinių kraštų. Nors jų vaisiai dažnai būna skanesni ir gražesni nei vietinių veislių, bet perkant sodinukus visada reikėtų įvertinti žiemojimo riziką.

Laukinių ir kultūrinių augalų skirtumai

Žmonių sukultūrinti augalai žymiai pakito. Pavyzdžiui, mažai kas norėtų šiandien ragauti laukinės obels ar kriaušės vaisių, o štai laukiniai bananų giminaičiai yra gerokai mažesni, sunkiai lupami, jų minkštime pilna kietų sėklų. X a. pradėtos auginti morkos, taip pat nebuvo panašios į šiandienykštes - jos buvo baltos, plonos ir išsišakojusios. Kukurūzai - vieni seniausiai žmonių auginamų augalų. Manoma, kad dabartinės Centrinės Amerikos teritorijoje, jie imti auginti prieš 9 tūkst. metų. Šiuolaikinės kukurūzų veislės žymiai pranoksta protėvius savo dydžiu, derlingumu ir skoniu. Dabar augalas auginamas kone visame pasaulyje, o Europos Sąjungoje (ES) daugiausia kukurūzų užaugina Prancūzija. Persikus žmonės ėmė auginti maždaug prieš 6 tūkst. metų. Tuomet tai buvo nedidelis vaisius - daugiau nei trečdalį jo užėmė kauliukas. Atsiradę dabartinės Kinijos teritorijoje, šiuo metu persikai išplito visame pasaulyje. ES daugiausia persikų, o taip pat jų giminaičių nektarinų, užaugina Ispanija bei Italija. Pats vaisius, lyginant su jo protėviais, padidėjo maždaug 64 kartus, o kauliukas teužima 10% vaisiaus.

Botaninis ir kulinarinis skirstymas

Visa ši painiava kyla iš dviejų gyvenime taikomų klasifikacijų - botaninės ir kulinarinės. Šefai ir virtuvės šeiminkės savo pasaulyje gyvena vienais pavadinimas, botanikai kitais. Botaniškai mūsų valgomi augalai skirstomi trejopai, į daržoves, vaisius ir uogas.

  • Daržovės - tai maistui tinkamos žolinių augalų dalys: sugumbėjusios šaknys, stiebai ir kitos sultingos dalys, vartojamos maistui. Pavyzdžiui, bulvės, kopūstai, česnakai.
  • Vaisiai yra augalo organai, kuriose vystosi ir bręsta vaisių sėklos. Dažniausiai saldūs ir ryškūs, skirti pritraukti vabzdžius ir gyvūnus, padėsiančius išnešioti sėklas. Pavyzdžiui, mums įprasti obuoliai ar arbūzai.
  • Uogos turi specifines botanines reikšmes, kurios apibrėžia jų struktūrą ir kilmę. Nors visos uogos yra vaisiai, ne visi vaisiai yra uogos.

Tačiau būtent čia prasideda pats įdomumas. Riešutas, atrodo, nieko neturi bendro su vaisiais, tačiau yra išdidus sausųjų vaisių atstovas. Ta pati situacija su gilėmis ir įvairiais grūdais; jie - uždarieji vaisiai. Agurkas kartu su pomidoru turėtų būti tipiška daržovė, bet sėklytės viduje išduoda, kad jis vaisius. Taigi galima būtų teigti, kad vienas mėgstamiausių lietuvių garnyrų vasarą - uogų salotos su grietine. Vis dėlto labiausiai botanikams galvas sopėjo, kai vietą klasifikacijoje reikėjo rasti braškėms. Šie augalai techniškai yra vaisiai, nes sultinga valgomoji dalis susidaro iš žiedo liekanų ir tėra minkšta terpė mažoms, geltonoms sėklytėms. Kaip dauguma uogų auga ant krūmų, braškės auga ant žolinių augalų, kas būdingiausia daržovėms. Uogų karalystėje savo keistumu išsiskiria bananas. Nors, pagal visus kriterijus, jis gryniausia uoga, bet pagal išvaizdą niekada to nepagalvotum. Vyšnios taip pat nėra „grynakraujės“ uogos. Jos, kaip ir slyvos - kaulavaisiai. Vyšnios, braškės ir slyvos savo vaisius brandina iš nužydėjusių žiedo dalių. Tikrų tikriausios uogos yra vynuogės, mėlynės, serbentai, agrastai, bruknės.

Kulinarinė klasifikacija kur kas paprastesnė. Jei tai saldus, mažas ir apvalus - tai uoga, jei saldus ir didelis - vaisius. Visa kita - daržovės arba grūdai, o riešutai yra riešutai.

Maistinė vertė ir rekomendacijos

Nuo seno žmonių auginami kultūriniai augalai yra pagrindinis mūsų organizmui būtinų ir naudingų medžiagų šaltinis. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių. Tai daryti skatina ir ne vieną dešimtmetį pasaulyje vykdoma kampanija „Penki per dieną“. Prieš kelis metus ji pradėta ir Lietuvoje.

Svarbu įtraukti į racioną įvairias daržoves, kad dominuotų ne tik agurkai ir pomidorai, turi būti ne tik spalvinė, bet ir skirtingų daržovių grupių įvairovė. Pavyzdžiui, racione kasdien turi būti žalių daržovių (salotų, špinatų, rukolos), kopūstinių šeimos daržovių (baltųjų ar mėlynųjų kopūstų, brokolių, kalafiorų), raudonų ir oranžinės spalvos daržovių (paprikų, morkų, pomidorų, moliūgų) ir prieskoninių daržovių (česnakų, pankolių, porų, baltųjų ir mėlynųjų svogūnų, salierų).

ŠVIEŽI PRODUKTAI

Vaisius ar daržoves galime apibūdinti kaip šviežius, jei jie yra prinokę po derliaus nuėmimo (t. y. jei jie prinoksta transportavimo metu) arba prinokę daržuose (t. y. jei jie nuskinami ir parduodami prinokę).

ŠALDYTI PRODUKTAI

Paprastai užšaldyti produktai yra visiškai prinokę daržuose ir apdorojami tik minimaliai. Dauguma daržovių ir kai kurie vaisiai prieš užšaldymą kelias minutes blanširuojami karštame vandenyje, kad būtų nukenksminti fermentai, dėl kurių gali pakisti spalva, kvapas, skonis ir maistinė vertė.

KONSERVUOTI PRODUKTAI

Konservuoti vaisiai ir daržovės, kaip ir šaldyti produktai, paprastai yra prinokę daržuose, tačiau jie yra apdorojami daug daugiau. Dažnai jie blanširuojami, dedami į sirupą, dedama druskos ir priedų, kurie susiję su tam tikra rizika sveikatai.

Populiariausi kulinariniai vaisiai (2010 metų duomenys)

Vaisius Kiekis (mln. tonų)
Pomidorai 60
Bananai 44
Obuoliai 36
Apelsinai 34
Arbūzai 22

Populiariausi vaisiai pagal botanikus:

  • Vaisiai: pomidorai, agurkai, moliūgai, braškės, gervuogės, avietės, riešutai, durnaropės, žirniai, pupos, citrusiniai vaisiai.
  • Uogos: bananai, vynuogės, arbūzas, agrastas, kivis, čili pipiras, vynuogės, mėlynės, bruknės.
  • Daržovės: bulvės, rabarbarai, kopūstai, svogūnai, česnakai, porai, burokai, rūgštynės, špinatai.

Svarbu: Pateikta klasifikacija nėra visuotinai pripažinta. Skirtinguose mokslo šaltiniuose nurodomas skirtinga klasifikacija.

žymės: #Vaika

Panašus: