Šiame straipsnyje apžvelgiami tyrimai, atlikti siekiant įvertinti savarankiškumą ir pažinimo funkcijas globos namuose gyvenančių asmenų tarpe, bei ergoterapijos poveikį šiems rodikliams.
Tyrimas Utenos Socialinės Globos Namuose
Tyrimo Metodika
2016 m. vasario 1 d. - 2016 m. rugpjūčio 15 d. VšĮ Utenos socialinės globos namuose buvo atliktas 40 asmenų tyrimas.
Atsitiktinės atrankos būdu jie buvo suskirstyti į įprasto poveikio ir tiriamąją grupes.
Įprasto poveikio grupės asmenims buvo taikoma įprasta ergoterapija, paremta pratimų kartojimu - 5k./sav., keturias savaites.
Tiriamosios grupės asmenims buvo taikoma įprasta ergoterapija - 3 k./sav., kartu diferenciniu mokymu grįstu lavinimu - 2 k./sav., keturias savaites.
Pažinimo funkcijų vertinimui buvo naudojamas Monrealio kognityvinis testas (MoCA - LT).
Savarankiškumo vertinimui buvo naudojama Instrumentinės kasdienės veiklos anketa (IKVA).
Papildomų duomenų rinkimui (lytis, amžius, išsilavinimas) buvo naudojama autorės sudaryta anketa.
Duomenims analizuoti buvo naudota SPSS Statistics 22. 0 programos versija.
Duomenys pateikti kaip aritmetinis vidurkis ± standartinė paklaida (SD).
Tyrimo Dalyviai
Tyrime dalyvavo 40 asmenų, gyvenančių socialinės globos namuose.
Įprasto poveikio grupėje buvo 5 vyrai (68,2 ± 2,63 metų amžiaus) ir 12 moterų (70,83 ± 1,46 metų amžiaus).
Tiriamąją grupę sudarė 10 vyrų (66,5 ± 2,78 metų amžiaus) ir 13 moterų ( 73,23 ± 2,34 metų amžiaus).
Tyrimo Uždaviniai
- Įvertinti globos namuose gyvenančių asmenų pažinimo funkcijas ir savarankiškumą taikant įprastą ergoterapiją.
- Įvertinti globos namuose gyvenančių asmenų pažinimo funkcijas ir savarankiškumą taikant įprastą ergoterapiją kartu su diferenciniu mokymu grįstu lavinimu.
Tyrimo Išvados
- Visų asmenų, kuriems buvo taikyta įprasta ergoterapija savarankiškumas ir 4 (iš 7) pažinimo funkcijų rodikliai reikšmingai pagerėjo (p < 0,05).
- Visų asmenų, po įprastos ergoterapijos ir diferenciniu mokymu grįsto lavinimo, savarankiškumas ir visi pažinimo funkcijų rodikliai reikšmingai pagerėjo, išskyrus įvardijimą (p < 0,05).
- Visų asmenų savarankiškumas po taikytų metodų reikšmingai pagerėjo (p < 0,05).
Tyrimas Kauno Vaikų Raidos Klinikoje "Lopšelis"
Tyrimo Metodika ir Dalyviai
Tyrimas buvo atliktas 2009 metų gruodžio - 2010 metų kovo mėnesiais Kauno vaikų raidos klinikoje „Lopšelis“ kūdikių namų skyriaus trijose grupėse.
Pirmosios dalies tyrime dalyvavo 38 vaikai: 21 berniukas (55,3 proc.) ir 17 mergaičių (44,7 proc.).
Tiriamųjų amžius buvo nuo 6 iki 45 mėnesių.
Antroje dalyje atlikus gautų duomenų analizę, buvo atrinkta 10 vaikų: 6 berniukai (60 proc.) ir 4 mergaitės (40 proc.), kurių smulkiosios motorikos raida buvo sulėtėjusi arba atsilikusi labiau negu savarankiškumo raida.
Šiems vaikams kūdikių globos namuose buvo taikyta ergoterapija.
Tiriamųjų amžius buvo nuo 11 iki 29 mėnesių.
Tyrimo Rezultatai
Vertinant smulkiąją motoriką, apskaičiavome, jog 22 vaikai (57,9 proc.) buvo normalios raidos, 13 vaikų (34,2 proc.) nustatėme raidos sulėtėjimą, o 3 vaikams (7,9 proc.) - raidos atsilikimą.
Vertinant vaikų, augančių kūdikių globos namuose, savarankiškumą, nustatėme, jog 25 vaikai (65,8 proc.) buvo normalios raidos, 12 vaikų (31,6 proc.) nustatėme raidos sulėtėjimą, o 1 vaikui (2,6 proc.) - raidos atsilikimą.
Tiek vaiko savarankiškumas, tiek smulkioji motorika priklauso nuo vaiko amžiaus (kinta vaikui augant).
Norint įvertinti pasikeitusių gyvenimo sąlygų įtaką vaiko vystimuisi nepriklausomai nuo amžiaus, sukūrėme naują požymį - kurią dalį savo gyvenimo (procentais) vaikai gyvena kūdikių globos namuose.
Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo ilgiau vaikas gyvena kūdikių globos namuose, tuo jo savarankiškumas ir smulkioji motorika silpnėja.
Išanalizavus sensorinės integracijos sutrikimų vertinimo anketos rezultatus, buvo suskaičiuotas suminis 9 sričių balas.
Jis kito nuo 55 iki 95 balų, suminio balo vidurkis 76,2 balai.
Sensorinės integracijos sutrikimų įverčio (suminio balo) ir laiko, kurį vaikai praleido kūdikių globos namuose koreliacijos koeficientas r=0,35, p=0,08.
Taigi su 90 proc. patikimumu galima tvirtinti, kuo ilgiau vaikas gyveno kūdikių globos namuose, tuo sensorinės integracijos sutrikimai yra ryškesni.
Buvo skaičiuojamas ergoterapijos efektyvumas vaikams, augantiems kūdikių globos namuose, kuriems buvo taikyta ergoterapija.
Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo ilgiau vaikas gyveno kūdikių globos namuose, tuo ergoterpijos poveikis buvo mažesnis: koreliacijos koeficientas r=-0,46, p=0,19 (statistiškai reikšmingo rezultato negavome matomai dėl mažos tyrimo imties).
Kontroliuojant pagal amžių, dalinis koreliacijos koeficientas r=-0,59, p=0,097.
Taigi su 90 proc.
Tyrimo Išvados (Kauno Klinika)
- Didelei daliai kūdikių (20 (42,1 proc.)), augančių globos namuose, sutrinka smulkiosios motorikos funkcijų raida: 13 vaikų (34,2 proc.) nustatytas smulkiosios motorikos raidos sulėtėjimas, 3 vaikams (7,9 proc.) - raidos atsilikimas.
- Kūdikiams, augantiems globos namuose, sutrinka savarankiškumo įgūdžių raida. Nustatyta, jog 12 vaikų (31,6 proc.) būdingas savarankiškumo įgūdžių raidos sulėtėjimas, o 1 vaikui (2,6 proc.) - raidos atsilikimas.
- Kūdikiai, augantys globos namuose, turi sensorinės integracijos sutrikimų. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 9 (35 proc.) respondentai turi nežymių sensorinės integracijos sutrikimų, 10 (38 proc.) tiriamųjų pasižymi vidutinio lygio sensorinės integracijos sutrikimais, o 1 (4 proc.) respondentui sensorinės integracijos sutrikimai yra žymūs.
Globotinių Nuomonės apie Gyvenimą Bendruomeniniuose Vaikų Globos Namuose (BVGN)
Daugumai (93 proc.) apklaustų BVGN globotinių patinka naujieji namai.
Vaikai sako, kad jie yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą.
Išskirtini būdingi globotinių atsakymai: „čia - kaip šeima, bendrai viską darom“, „gerai, kaip namie“, „patinka, čia ramiau ir yra valgyt“, „kažkaip saugiau jaučiuosi“, „čia kiekvienas vaikas kiekvieną prilaiko - kaip vienas kumštis“, „patinka čia viskas“.
Vaikų atsakymai į klausimą „Išvardink tris gerus dalykus, kurie atsirado, kai persikraustei gyventi į bendruomeninius namus?“ iliustruoja, kokie vaikų poreikiai sėkmingai tenkinami persikėlus į BVGN.
Apie 17 proc. vaikų atsakydami į šį klausimą pirmiausia pamini, kad BVGN gera todėl, kad mažiau triukšmo ir / arba „gali valgyti, ką nori“, net ledus.
Dažnai vaikai sako, kad maistas BVGN yra skanesnis.
Vaikams svarbu, kad „galima kada nori iš šaldytuvo maisto pasiimti“, „pati gali spręst, ką nori valgyt“.
Kitas svarbus geras dalykas - naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas.
Dažnai vaikai nurodo, kad BVGN yra jaukiau, gyvenimo sąlygos yra geros: „jaučiuosi kaip namuose“, „turiu savo kambarį“, „galiu ilgiau miegot“, „ramiau, daugiau laiko sau ir draugams“.
Dažnai vaikai džiaugiasi, kad auklėtojos yra geros, rūpestingos, skiria daugiau dėmesio, vaikai geriau su jomis sutaria, gali išsikalbėt.
BVGN dažnai tarpusavio santykiai yra įvardinami kaip geri: „visi draugiški, šilti“, „atsirado daugiau bendravimo tarpusavyje“, „daugiau abipusio pasitikėjimo“, „čia - kaip šeima“, „sugyvenam kaip šeima“.
Dar vienas svarbus pasitenkinimo gyvenimu BVGN veiksnys - BVGN yra daugiau laisvės ir savarankiškumo.
Vaikai sako: „čia galiu bet kada išeiti“, „galiu po kaimą dviračiu važinėt“, „galim dažniau į lauką išeit“, „pažaist futbolą“, „patys viską daromės“, „gali išmokt daugiau visko“, „yra kišenpinigiai“, „galim apsipirkti“, „vadovaujamės mūsų pačių sugalvotomis taisyklėmis“.
Keletas globotinių kaip svarbų gerą dalyką, nutikusį persikėlus į BVGN, nurodo pagerėjusią savo savijautą - „geriau jaučiuosi“, „nebesimušu“, „mažiau vidinės įtampos“, „tapau atviresnė“, „pasijutau, kad galiu gyventi ir turiu, kur grįžti“.
Ko Trūksta Gyvenant Bendruomeniniuose Namuose?
Atsakydami į interviu klausimą „Ko trūksta gyvenant bendruomeniniuose namuose, kad juose jaustumeisi kaip namie?“ apie pusė iš 205 apklaustųjų teigia, kad BVGN jiems nieko netrūksta.
Gana dažnai globotiniai sako, jog trūksta augintinio - šuniuko ar kito naminio gyvūno.
Augintinio ilgisi 10 vaikų (apie 5 proc.
Taip pat reikšmingi atsakymai, kur tarp trūkstamų dalykų vaikai nurodo, jog norėtų „kad kiti neišskirtų (nežinotų), kad mes iš vaikų namų“ bei „kad nemuštų, neskriaustų kiti vaikai“.
Tokių atsakymų nėra daug, viso 5, tačiau juos įvardinti pavieniais taip pat nėra pagrindo - iš atsakymų ir į kitus klausimus matyti, jog muštynių, užgauliojimo, jaunesnių skriaudimo, keiksmų pasitaiko ne viename BVGN.
Institucinių Globos Namų Privalumai Globotinių Akimis
Atskirai nagrinėjant atsakymus „instituciniuose globos namuose“, matoma, kad iš 29 globotinių, pasirinkusių atsakymą „instituciniuose vaikų globos namuose“ net 15 atsakė, kad jiems „gerai ir ten, ir ten“.
Likusieji savo pasirinkimą aiškina tuo, jog „ten buvo daugiau vaikų, įvairaus amžiaus, buvo mažesni ir buvo galima su jais kažką veikti“, „ten buvo daugiau veiklos“, „viskas arčiau, visi draugai ten“, „tai aš ten pripratęs, ten aš užaugęs.
Čia niekada nesijausiu kaip namuose.
Auklėtojos buvo kaip mamos“.
Vienas vaikas sako: „Tenai patiko, nes čia yra kaimynai, jie pyksta, kad mes daug šnekam“.
Pasirinkimas „labiau patiko gyventi instituciniuose globos namuose“ susijęs su tuo, kad yra vaikų, ilgus metus praleidusių instituciniuose globos namuose, kuriuos jie laiko savo namais.
žymės: #Globos
Panašus:
- Kaip ugdyti vaikų savarankumą darželyje: efektyvūs metodai ir patarimai
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Ylakių senelių globos namai: kainos, atsiliepimai, kontaktai
- Neįtikėtina Grupės "Saulės Vaikai" Istorija: Kaip Jie Pakeitė Lietuvos Muzikos Veidą!
- Neįtikėtina Moliūgų Sulčių Nauda Nėštumo Metu – Atraskite Sveikatos Paslaptis!