Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuo to, kokias ugdymo(-si) sąlygas sudarome vaikui vaikystėje, didele dalimi priklauso visas tolesnis jo gyvenimas. Vaikystė - tai ne rengimas gyventi ateityje, bet gyvenimas dabartyje. 2021 m. Pirmieji treji gyvenimo metai daugelio vaikystės ir asmenybės raidos tyrinėtojų laikomi svarbiausiais, nes šiuo laikotarpiu formuojasi pasitikėjimo savimi ir kitais, prieraišumo, savarankiškumo, kūrybiškumo ir daugelio kitų savybių pamatai. Tai, ką mes įgyjame ankstyvoje vaikystėje, tampa tolimesnio gyvenimo pagrindu.

Savo vaikams norime tik pačio geriausio, todėl esame visada pasiruošę jiems padėti, patarti ir apsaugoti nuo pavojų. Tačiau pernelyg saugodami galime net nepastebėti kaip mūsų vaikai pradės nuolat abejoti savo sugebėjimais ir taps nuo mūsų priklausomi. Savarankiškumo siekimas mums yra įgimtas poreikis ir apie jį mūsų vaikai tik išmokę kalbėti praneša žodžiais „aš pats galiu“. Suteikime vaikui laisvę veikti ir priimti sprendimus.

Ankstyvasis ugdymas ir jo svarba

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikai, lankę vaikų darželį, turi didesnę tikimybę pasiekti gerų rezultatų akademinėje, profesinėje ir socialinėje srityse. Edukologijos specialistai taip pat pastebi, kad ankstyvasis ugdymas ypatingai didelę pridėtinę vertę teikia vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų - reikšmingai padidina jų sėkmės mokykloje tikimybę, užkerta kelią formuotis įgūdžių skirtumams, mažina socialinę izoliaciją ir atskirtį. Domitės galimybe pradėti lankyti vaikų darželį? Vaikų darželis - svarbi pradžia vaikui.

Remiantis E. Eriksono psichosocialinės raidos stadijomis nuo 1 iki 3 metų vaikai mokosi patys pasirūpinti savimi: naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti ir kalbėti. Jų pagrindine užduotimi šiame amžiaus tarpsnyje tampa savarankiškumo siekimas.

Svarbūs principai ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Kauno pedaghogų kvalifikacijos centro vyr. metodininkė V. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę:

  • Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
  • Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
  • Žaismės principas.
  • Sociokultūrinio kryptingumo principas.
  • Integralumo principas.
  • Įtraukties principas.
  • Kontekstualumo principas.
  • Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
  • Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
  • Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
  • Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Ugdymo sritys ir pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla.

Logopedinis projektas "Žaidžiame kalbą"

Apie ankstyvojo amžiaus ypatumus, projekto „Žaidžiame kalbą“ aktualumą 2021 m. sausio 26 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centre inicijuojant vyr. metodininkei Valerijai Segalovičienei buvo organizuotas seminaras „Logopedo, auklėtojo ir tėvų prevencinis ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymo projektas „Žaidžiame kalbą“. Seminaro lektorė Kauno lopšelio „Rasytė“ logopedė ekspertė Eglė Žičkuvienė. Jau 5-eris metus Kauno lopšelyje-darželyje „Rasytė“ ankstyvojo ikimokyklinio ugdymo grupėse vykdomas logopedo prevencinis kalbos projektas „Žaidžiame kalbą“.

Projekte dalyvauja vaikai nuo 2 iki 4 metų amžiaus. Ankstyvieji metai gali tapti ilgo ir stipria sveikata pasižyminčio gyvenimo pamatu, todėl ankstyvoji prevencija yra labai vertinga. Projekto tikslas - glaudus grupės mokytojų ir logopedo darbas, stiprinant komandinio darbo principus, būdus ir metodus. Projektas aktualus nes vaikai nuo pirmųjų dienų darželyje susipažįsta ne tik su grupės mokytojomis, bet ir logopedu, kurio paslaugų gali prireikti ateityje. Tokiu atveju, vaikams jau nebaugu palikti grupės, eisi su svetimu žmogumi į kitą aplinką.

Dalyvaujant įvairiuose metodiniuose renginiuose ir konferencijose projekto tikslas išplėtotas iki Kauno miesto įstaigų bendradarbiavimo. Nuo 2018-2019 m.m. Kauno lopšelio-darželio „Rasytė“ ir Kauno lopšelio-darželio „Klausutis“ mokytojai bei švietimo pagalbos specialistai vykdo projektą kartu. Taip pat projekto „Žaidžiame kalbą“ veiklos pristatomos tarptautinio projekto „Vaiko kelias į gražią kalbą. Laimingas vaikas“ metu, kuris jau 10 m. vyksta Klaipėdoje. Nuo 2019 m. rudens Kauno lopšelio-darželio ‚Rasytė“ logopedė ekspertė Eglė Žičkuvienė tapo ir tarptautinio projekto koordinatore, todėl nuo 2021 m. planuojama šiuos du projektus sujungti ir vykdyti bendradarbiavimo programą. 2021 m. gegužės 7 d. Norint užtikrinti optimalią kalbos raidos kokybę, būtinas darbo tęstinumas ir grupėje, ir namuose.

Projekto įgyvendinimo etapai

Projekto vykdymas pradedamas nuo ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus grupių tėvų apklausos dėl sutikimo dalyvauti projekte. Tėvai supažindinami su projekto tikslu, uždaviniais, veiklos pobūdžiu ir kokias užduotis jie su vaikais galės atlikti namuose. Iki karantininiu laikotarpiu tėvai buvo kviečiami organizuoti savanorystės veiklas grupėse. Taip pat 3-4 m. amžiaus grupėse buvo organizuojamos logopedo veiklos vaikams ir tėvams „Kuriame pasaką“, kurių metu tėvams rekomenduojama namuose ugdyti tris pagrindines sritis, užtikrinančias kalbos ir pažintinių procesų raidą:

  • artikuliacinė mankšta ir taisyklingas kvėpavimas;
  • stambiosios ir smulkiosios motorikos lavinimas;
  • kalbinės raiškos skatinimas.

Tėvai supažindinami su pagrindiniai liežuvio ir lūpų lavinimo pratimais, kvėpavimo pratimais ir žaidimais. Pateikiami elementarūs pavyzdžiai, kaip namuos, buitinėmis sąlygomis, be didelių investicijų galima ugdyti vaiko raidą apimančias kompetencijas. Labai svarbu tėvus supažindinti su ankstyvojo amžiaus vaikams skirtomis knygelėmis ir jų reikšme vaiko gyvenime.

Projektas vyksta nuo lapkričio iki birželio mėnesio, kai vaikų adaptacija jau praėjusi ir jie gerai jaučiasi grupės aplinkoje. Lapkričio mėnesį logopedė kartu su mokytojomis atkreipia dėmesį į vaikų valgymo ir gėrimo įgūdžius, prašoma tėvelių atsiųsti nuotraukas, kuriose atsispindi šių įgūdžių formavimasis. Taip pat logopedė kartu su mokytojomis aptaria veiklų temas vienam mėnesiui. Šį laikotarpį mokytojos organizuoja užsiėmimus numatyta tema, logopedė praveda vieną 15 min. užsiėmimą grupėje. Mėnesio pradžioje paskiriamos užduotys, kurias tėvai su vaikais atlieka namuose.

Vykdomos užduotys turi atliepti projekto uždavinius ir vaikų amžių. Veiklos turi būti žaidimo formos, o užduotys, skirtos stambiosios, smulkiosios motorikos, artukuliacinio aparato ir taisyklingo kvėpavimo lavinimui. Labai svarbu vaikų pojūčius lavinti iki 3-7 metų amžiaus. Tai sensytyviausias raidos amžius.

Kaip skatinti vaiko savarankiškumą?

Laisvė veikti nereiškia, kad vaikas gali daryti viską, ką nori. Skatindami vaiko smalsumą ir aktyvumą taip pat turime atsakingai stebėti jo veiksmus ir nedvejodami įsitraukti, jei vaikui gresia pavojus arba jis nesilaiko tinkamo elgesio taisyklių. Turėdamas galimybę rinkti vaikas mokosi savarankiškai analizuoti ir priimti sprendimus. Pasirinkimo galimybė nereiškia, kad jis gali rinktis ką tik nori. Siūlydami pateikime vaikui du ar tris variantus ir parinkime juos atsakingai. Visi siūlomi variantai turi būti mums patiems priimtini ir saugūs vaikui. Pavyzdžiui, siūlydami desertą paminėkime spurgas ar varškės sūrelį, o nepageidaujamų desertų net nesiūlykime.

Gerbkime ir įvertinkime vaiko pastangas. Norėdami paskatinti vaiko savarankiškumą pagrindinį dėmesį kreipkime ne į rezultatą, o į pastangas, kurias vaikas parodė siekdamas to rezultato. Net ir pati nekalčiausia pajuoka ar sugėdinimas atima iš vaiko drąsą bandyti iš naujo ir sukelia abejones savo galimybėmis. Vietoj kritikos ir nuosprendžio, kad kažkas nepavyko, pasiūlykime vaikui kartu paanalizuoti situaciją ir įvardinkime kas jam pasisekė, o ko dar reikėtų pasimokyti.

Mūsų noras padėti vaikui ir apsaugoti jį nuo nesėkmės, paskatina mus imtis veiksmų ir neprašytiems įsitraukti į vaiko veiklą. Tačiau užbaigdami užduotis už vaiką, kurias pagal amžių jis gali atlikti savarankiškai, siunčiame jam žinutę, kad jis nesugeba ir iš jo tėvai nieko gero nesitiki. Čia svarbu yra mūsų kantrybė ir palaikymas. Tačiau ne mažiau svarbu yra stebėti ir įvertinti ar užduotis atitinka vaiko amžiaus galimybes. Jei pamatome, kad užduotis vaikui per sunki, būtinai pasiūlome savo pagalbą ir paaiškiname, kodėl tos mūsų pagalbos reikia. Kartais vaikui reikia tik mūsų buvimo šalia ir tylaus palaikymo, kartais pasakymo, kad tikime jo sugebėjimais ir ryžtu įveikti iškilusias kliūtis. Suteikdami vaikui galimybę pačiam iki galo atlikti užduotį, taip sustipriname jo nepriklausomybės jausmą ir pasitikėjimą savimi.

Dažnai vaikai atsisako vykdyti mūsų prašymus tuo tarsi protestuodami, kad varžomas jų savarankiškumas. Tačiau ar mūsų prašymai nėra labiau panašūs į nurodymus ir paliepimus, kurie reikalauja besąlygiškai paklusti. Vietoje reikalavimų, siekime išmintingai vadovauti savo vaikams motyvuodami juos ir skatindami siekti savo tikslų.

žymės: #Vaiku #Darzelyje

Panašus: