Apie 1510 metus Kulvoje (dab. Jonavos raj.) gimė vienas lietuvių raštijos pradininkų Abraomas Kulvietis. Kulva - labai sena gyvenvietė. Ji minima jau 1382 m. kryžiuočių kronikoje. Šalia kaimo teka upelis Kulvė. Kulvos kaimas yra seniūnijos centras.
Skaitytojui teigdami, jog Abraomas Kulvietis XVI a. pirmojoje pusėje buvo tarp pačių mokyčiausių pasaulio lietuvių, tikriausiai nesuklysime. A. Kulvietis gimė smulkių bajorų šeimoje. Kilęs iš bajorų giminės, iš Kulvos, kur tėvai turėjo dvarelį. Turėjo brolį Adomą.
Studijos ir Karjera
1528-1537 m. studijavo Krokuvos, Liubevo (?), Vitenbergo, Leipcigo, Sienos universitetuose. 1528 m. Abraomas įstoja į Krokuvos universitetą ir studijuoja Laisvuosius menus. Mokėsi Krokuvoje, paskui iškeliavo į Vakarų Europą.
1533 m. jis iškeliauja į Nyderlandus ir įstoja į Erazmo Roterdamiečio (1469-1536) įkurtą garsųjį Liuveno universitetą (dabar Belgijos teritorija). A. Kulvietis buvo pirmasis lietuvis, studijavęs šioje Trijų kalbų kolegijoje ir išmokęs laisvai skaityti bei kalbėti hebrajų, graikų ir lotynų kalbomis.
Vėliau grįžo į Lietuvą, kur pagarsėjo mokytumu. Grįžusį į Lietuvą A. Kulvietį globojo Lietuvos kancleris Albrechtas Goštautas, kuris siūlė finansavimą ir norėjo, kad šis studijuotų mediciną, o baigęs mokslus būtų Goštauto dvaro gydytoju. Įgijęs Vilniaus vaivados ir Lietuvos kanclerio Albrechto Goštauto palankumą, gavo leidimą vykti į Italiją.
Su A. Goštauto laišku pakeliui užsuko į Karaliaučių pas kunigaikštį Albrechtą, o šis įkalbėjo Kulvietį sustoti Vitenberge, kur tuo metu dėstė Martynas Liuteris ir F. Melanchtonas. Pastarasis jam turėjo daugiausia įtakos. Netrukus Albertas nusprendė keliauti į Reformacijos širdį - Vitenbergą, kur gyveno ir dirbo Martynas Liuteris. Būtent čia Abraomas pradėjo bendrauti su Pilypu Melanchtonu (1497-1560), kuris vėliau, po M. Liuterio mirties, perėmė vadovavimą jo pradėtam teologiniam judėjimui.
Kadangi lietuviams buvo uždrausta studijuoti „eretikų“ miestuose, Kulvietis įsitaisė Leipcige, bet studijas tęsė Vitenberge. Leipcige jis susipažino su lenkų reformatų veikėju Janu Sekliucjanu (Jan Seklucjan). Po to studijavo Italijoje, Sienos universitete, kur gavo teisės daktaro laipsnį. 1540 m. lapkričio 28-29 d. Sienos universitete A. 1541 m. pradžioje teisių mokslų daktaras A. Kulvietis grįžo į Lietuvą.
Veikla Lietuvoje
Kulvietis parvyko į Lietuvą, ir jo tėvai buvo išvaduoti. Kulvietis pats prisistatė karalienei Bonai ir nusipelnė jos palankumą. Karalienės globojamas, Kulvietis 1539 m. įsteigė Vilniuje aukštesniąją mokyklą, kurioje mokėsi apie 60 jaunuolių. Apie 1541 m., karalienės Bonos palaikomas, tačiau be Vilniaus vyskupo ir kapitulos leidimo, nes buvo studijavęs protestantiškame universitete, A. Kulvietis atidarė pirmąją pasaulietinę kolegiją bajorų vaikams, kurioje siekta įvesti Vakarų Europoje bebaigiančią įsigalėti naująją mokymo programą, paremtą trijų kalbų mokymu. Manoma, kad mokykloje mokėsi apie 60 bajorų vaikų.
Mokykloje drauge su Kulviečiu dirbo magistras Jurgis Zablockis (Užubališkis), kilęs nuo Eišiškių, taip pat spėjama, kad ir Martynas Mažvydas, galbūt ir Stanislovas Rapolionis. Kažkuriame iš tų universitetų A. Tai liudija ir faktas, jog, Abraomui Kulviečiui įsteigus Vilniuje evangelikų aukštesniąją mokyklą (1539-1542), į ją dėstyti buvo pakviestas ir Martynas Mažvydas (apie 1510-1563). Reikia manyti, kad Martynas Mažvydas taip ir darė. Visa tai ir buvo pirmosios lietuviškos knygos užuomazga, kurios pradžia - Vilniuje.
Skleisdamas Vilniuje reformatų pažiūras, Kulvietis užsitraukė katalikų nemalonę. Tuomet Vilniaus vyskupas Povilas Algimantas Alšėniškis (∼1490-1555), kuris itin pyko už privačios mokyklos atidarymą ir Šv. Onos bažnyčioje A. Kulviečio pasakytus protestantizmo dvasia persmelktus pamokslus, išreikalavo iš karaliaus Žygimanto Senojo dekretą prieš A. Kulvietį kaip „valstybei pavojingą maištininką“, atsiskiriantį jį nuo Bažnyčios.
Tačiau 1542 m. Evangeliškoji aukštesnioji mokykla Vilniuje buvo uždaryta. 1542 m. karalienė Bona iškeliavo į Italiją, ir tuo pasinaudojo Kulviečio priešai. Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis išgavo iš karaliaus ediktą patraukti A. Kulvietį vyskupo teisman. Tačiau Kulvietis į teismą nestojo ir, magistro J. Dar prieš dekreto paskelbimą A. Kulvietis gavo karalienės Bonos laišką, kuriame ragino bėgti Abraomą iš Lietuvos, nes jam gresia laužas. Abraomas paklausė savo globėjos ir pabėgo iš Lietuvos į Prūsiją, taip tapdamas pirmuoju termtiniu Lietuvoje.
Gyvenimas Prūsijoje ir Mirtis
1542 m. Prūsijoje buvo Albrechto su džiaugsmu priimtas, paskirtas Karaliaučiaus partikuliaro vadovu (vicerektoriumi; rektoriaus tuo metu nebuvo) ir kunigaikščio patarėju. A. Kulviečiui pabėgus, buvo persekiojama jo šeima. Sužinojęs apie sūnaus persekiojimą, Kulviečio tėvas iš sielvarto mirė. 1544 m. partikuliarą pavertus universitetu, Kulvietis buvo pirmasis graikų kalbos profesorius. Be šių pareigų, Karaliaučiuje jis dar įkūrė ir panašią mokyklą, kokią jau anksčiau buvo įsteigęs Vilniuje. Iš šios mokyklos išaugo ir Karaliaučiaus universitetas, o Abraomas Kulvietis 1544 m. tapo šio universiteto hebrajų ir graikų kalbų profesoriumi.
1544 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą perėmė Žygimantas Augustas. Šis valdovas, auklėtas kalvinistų, buvo tolerantiškas ir palankus reformatams. Todėl 1545 m. pradžioje Kulvietis atvyko į Vilnių ir su didžiuliu užsidegimu bei uolumu pradėjo skelbti reformacijos idėjas. Po trejų nesimatymo metų bičiuliai vėl susitiko. Ir džiaugsmas, ir neviltis. Artėjančios laidotuvės ir naujai gimstanti knyga.
Tačiau po kelių mėnesių, pasijutęs ligotu, išvyko į tėviškę - Kulvą. Kulvietis sirgo džiova, o tų laikų gydymas mirtį galėjo pagreitinti. 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje Kulvietis mirė ant motinos rankų, nesulaukęs nė 40 metų amžiaus. "Jūsų Šviesybe, kai gausite šį laišką, manęs jau nebebus šiame pasaulyje. Asmuo, kuris įteiks Jūsų Šviesybei šį raštą, - geras mano bičiulis Martynas Mažvydas. Jūsų Prakilnybe, maldauju pasirūpinti šiuo mokytu vyru taip, kaip rūpinotės manimi dar ir todėl, kad ir jo, ir Jūsų gyslomis teka tos pačios tautos kraujas... Tai paskutinis Jūsų mirštančio tarno ir bičiulio prašymas. Abraomas Kulvietis. Kulva, 1545 Viešpaties metai". Vos sulaukęs 35 metų amžiaus, Karaliaučiaus universiteto profesorius, Prūsijos valdovo patarėjas Abraomas Kulvietis 1545 m. birželio 6 d. iškeliavo amžinybės.
Palikimas
Kulvietis palaikė ryšius su garsiais pasaulio mokslininkais. Yra išlikęs jo bibliotekos sąrašas, kuris duoda pakankamai aiškų supratimą apie jo išsilavinimą. Be antikinės grožinės literatūros klasikų - Homero, Ezopo, Sofoklio, Euripido, Vergilijaus ir kitų leidinių, joje buvo Platono, Aristotelio, Ptolomėjaus, Plutarcho, Cicerono veikalų, „Civilinės teisės“ 4 tomai, nemaža kalbos mokslo, taip pat religinių protestantiškų knygų.
Iš įvairių dokumentų, laiškų ryškėja A. Kulviečio karšta meilė tėvynei. Reikšmingiausias veikalas, padedantis suprasti Kulvietį, yra jo „Tikėjimo išpažinimas“ (Confessio fidei), išspausdintas Karaliaučiuje 1543 m. ir skirtas karalienei Bonai. Kulvietis buvo išvertęs psalmių, bet iš jo lietuviškų popiergaliu mažai kas teišliko; jis pats nieko neišspausdino.
Palaidojęs savo bičiulį Martynas Mažvydas paliko svetingąją Kulvą ir per Žemaitiją pėsčias iškeliavo į karalių miestą Karaliaučių. Rekomendacinis Abraomo Kulviečio laiškas Martynui Mažvydui stebuklingai padėjo. Kunigaikštis su svečiu tikriausiai lotyniškai pasikalbėjo, nes M. Albrechtas sudarė sąlygas, ir 1547 m. pasirodė Martyno Mažvydo parengtoji pirmoji lietuviška knyga Katechismusa prasty žadei.
Iš laiškų sužinome, kad ir M. Mažvydui buvo sunkoka tvarkytis su savo parapijiečiais, kad teko ir materialinės paramos prašyti iš kunigaikščio. O tai, ką Ragainės kunigas M. Ši publikacija parašyta Martyno Mažvydo biografijos "Baltosios dėmės (1542-1545)" pagrindu.
A. Kulviečio gatvė. Prieš porą dešimtmečių važiuodamas vieškeliu Kulva-Kaunas nustebau: ant aukštos kalvos, nuo kurios atsiveria nuostabus dešiniojo Neries kranto apylinkių reginys, stūksojo aukštas obeliskas. Sustojome. Lietuvių ir rusų kalbomis iškalti žodžiai: Šiose apylinkėse buv. Kulvos dvare gimė ir mirė Abraomas Kulvietis 1510? 1545, Lietuvių kultūros veikėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
Žinoma tik tiek, jog šis paminklas skirtas lietuvių kalbai ir pirmajai lietuviškai knygai. Anais stagnacijos metais apie šį paminklą niekas niekur neužsimindavo. "Kalva"! Kulva! Abraomas Kulvietis! Ką tai reiškia lietuvių tautai? Gal mums visa tai - kur kas daugiau, nei mes manome...
Nuo 1985 m. Kulvos parke veikia naujai pastatytas kultūros centras. Kolektyvas nuo 2004 m. dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse Vilniuje. Koncertuoja rajone bei kituose Lietuvos rajonuose. Kolektyve dalyvauja 10 moterų.
Aukščiausioje rajono vietoje Kulviečio atminimo įamžinimui pastatytas obeliskas. Čia jonaviečiai kasmet rengia Kovo 11-osios bėgimą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui pažymėti. Kulvos parke atidengtas paminklinis akmuo, A. Kulviečio vardu pavadinta Kulvos mokykla.
žymės: #Gime
Panašus:
- Ne santuokoje gimęs vaikas: teisės ir socialinė parama
- Neįtikėtina Raimundo Razukevičiaus kelionė į sėkmę – sužinokite viską apie jo gyvenimą!
- Vido Antonovo Biografija ir Rimos Kristinos Antonovienės Įspūdingi Gyvenimo Pokyčiai, Kuriuos Privalote Žinoti!
- Ar Vaikai Iš Tikrųjų Privalo Klausyti Tėvų? 7 Stiprūs Argumentai, Kuriuos Privalote Žinoti!
- Kamparo aliejus vaikams: neįtikėtina nauda, svarbiausi pavojai ir saugaus naudojimo patarimai