Lietuvos ginekologai laikosi nuosaikiai, tačiau prakalbinti atskleidžia, jog politikų užmojai kelia jiems šiurpą. Gydytojai siūlo prisiminti istorinius pavyzdžius, kurie paskatino įteisinti nėštumo nutraukimą kitose šalyse. Pasirodo, pokyčius kai kur padiktavo ne vien laisvėjančios moterų teisės, bet ir žiaurios realijos.
Abortų legalizavimo istorija ir sovietinis palikimas
Atrodytų, nieko keisto, kad viena pirmųjų abortus legalizavusių šalių po Antrojo pasaulinio karo buvo Sovietų Sąjunga. Juk tai buvo ateistinė valstybė, be religinių skrupulų. Tačiau esminė 1955 m. sprendimo priežastis visgi buvo kita. Sovietinei medicinos sistemai daugiau kainavo nelegalių abortų aukų gelbėjimas nei nėštumo nutraukimo su gydytojo priežiūra užtikrinimas.
Tiesa, oficialių abortų statistika dar ilgai šiurpino pažangesnes šalis. Sovietų Sąjungoje buvo pasaulyje bene didžiausias fiksuojamas abortų skaičius - 1000 vaisingo amžiaus moterų tekdavo apie 100 abortų. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė paaiškina, kad tokia statistika susiklostė dėl skurdaus švietimo apie šeimos planavimą ir kontracepciją: „Abortai tuo metu buvo kaip šeimos planavimo, vaisingumo reguliavimo priemonė. Moteris pasidarydavo ir ne po vieną abortą. Buvo mažas kontracepcijos pasirinkimas. Lygiai tas pats vyko ir Lietuvoje.“
Jai pritaria ir LSMU Akušerijos ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė. Pasak jos, laisva Lietuva perėmė sovietmečiu įteisintą abortų tvarką, kuri priklauso liberalių šalių kategorijai, tačiau iš esmės labai pasikeitė pats požiūris į šeimos planavimą. „Tuo metu nėštumo nutraukimas prilygo tokiam paprastam požiūriui: ėjau pro šalį, užsukau į polikliniką ir sureguliavau mėnesines. Tačiau per pastaruosius 20 metų šis supratimas labai pasikeitė. Mes savo klinikoje įpareigojame nėštumą norinčias nutraukti moteris pasitarti su psichologu ir socialiniu darbuotoju. Kadangi dažniausiai abortai daromi dėl socialinių priežasčių - nėra lėšų išauginti dar vieną vaiką ir pan. - apsisprendimas pakeičiamas retai, tačiau bent jau mes, medikai, jaučiamės padarę viską“, - sakė ji.
Šiuo metu statistika rodo, kad abortų Lietuvoje žymiai sumažėjo - tiek per visą nepriklausomybės laikotarpį, tiek per pastarąjį dešimtmetį. E. Kuliešytė sako, kad tai pažangos naudojant kontracepciją pasekmė. Tačiau, kita vertus, skaičių nereikia matyti tik kaip absoliučių. Pastaraisiais metais yra sumažėję gyventojų ir gimdymų, gimusiųjų.
Rumunijos pavyzdys: diktatoriaus politika ir tragiškos pasekmės
Tačiau buvo ir Sovietų Sąjungos įtakoje esančių socialistinių respublikų, kuriose buvo ir toliau draudžiami abortai. Pavyzdžiui, Rumunijos diktatorius Nikolajus Čaušesku (Nicolae Ceaușescu) 1966 m. uždraudė abortus ir kontracepciją. Abortų legalizavimo ir draudimo pasaulinę praktiką analizavęs Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro ginekologas Vytautas Klimas atkreipia dėmesį, kad N. Čaušesku buvo išsikėlęs tikslą gyventojų skaičių per 20 m. padidinti nuo 23 mln. iki 40 mln.
Tačiau ši šalis pagarsėjo ne staigiai išaugusia populiacija, o nenorinčių gimdyti persekiojimu ir nelegaliais abortais, nulėmusiais didžiulį nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumą. 1990 m., tik išsivadavusi iš diktatūros, Rumunija įteisino liberaliausią abortų reglamentavimą, pagal moters pageidavimą. „Labai smarkiai padidėjo nėščių moterų mirštamumas Rumunijoje. Tai klasikinis pavyzdys,“ - sako R. Nadišauskienė. Ji pridūrė, kad uždraudus abortą žmonės, patekę į tokią situaciją, vis tiek ieško galimybių nutraukti nėštumą ir tuomet tai dažnai daroma nesaugiai - nemedicininėje įstaigoje, pas medikų žargonu vadinamus „abortmacherius“.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad turi būti užtikrinta galimybė atlikti nėštumo nutraukimą saugiai.
JAV: nuo nelegalių abortų iki Aukščiausiojo Teismo sprendimo
JAV su abortų legalizavimu delsė kiek labiau nei Vakarų Europa, kur pionierė legalizavimo klausimu 1967 m. buvo Didžioji Britanija. Mokslinė ir grožinė literatura mirga istorijomis apie iki 1973 m. JAV vykdytus nelegalius nėštumo nutraukimus. Minima, kad moterys įsišvirkšdavo sau į gimdą baliklio, bandydavo sukelti persileidimą badydamos vaisius aštriais daiktais, per gimdos kaklelį kišdavo aštrius daiktus ir taip bandydavo išsigramdyti gimdos sieneles. Daugybė moterų mirė dėl vidaus organų pažeidimų, kraujo užkrėtimo, nukraujavimo.
Nelegalių abortų ir kovos su jais simboliu tapo atlankstytas vielinės pakabos kablys, kuriuo buvo įprasta daryti abortus. 1968 m. atlikta studija parodė, kad kasmet JAV buvo padaroma apie 1.2 mln. nelegalių abortų. JAV pagarsėjo ir raudonukės epidemija, kilusia 1962-1965 m. Tuomet abortai buvo draudžiami, tad tų metų kūdikių mirtingumo ir apsigimimų statistika šiurpi. Užregistruota apie 30 tūkst. negyvagimių. Dar apie 20 tūkst. kūdikių gimė su apsigimimais. Skiepai prieš raudonukę buvo išrasti 1969 m.
Kai kuriose valstijose jau 1967 m. buvo leidžiami abortai ypatingai atvejais, o 1973 m. JAV Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad įsčiose gyvenantis kūdikis yra motinos nuosavybė. Nuo tada visose 50 valstijų leista šią “nuosavybę” sunaikinti bet kuria dingstimi. Visai neseniai imtasi tam tikro griežtinimo - JAV Šiaurės Dakotos valstijoje uždrausta atlikti abortą praėjus šešioms nėštumo savaitėms, kai pradeda plakti embriono širdis.
Mykolo Romerio universiteto teisės fakulteto Teisės filosofijos ir istorijos katedros prof. dr. Jonas Juškevičius DELFI patvirtino, kad raudonukės pavyzdys buvo vienas iš argumentų abortą legalizuoti. Gydytoja R. Nadišauskienė sako, kad šiais laikais, jei nėščioji suserga raudonuke, daromas abortas: „Raudonukės pavojus gali grįžti dabar, kai dėl pasklidusių mitų išsivystė priešinimasis skiepams. Šiuo metu, jei nėščioji iki 16 savaičių suserga raudonuke, nėštumas yra nutraukiamas, nes tai yra absoliuti indikacija.“
Tuo tarpu ginekologas V. Klimas JAV abortų legalizavime linkęs suteikti didesnį vaidmenį žmonių laisvėjimui nei medicininėms indikacijoms. „Iš esmės JAV abortų legalizavimas buvo susijęs su pasauline seksualine revoliucija. Pasikeitė požiūris į viską, tame tarpe ir į abortus“, - DELFI sakė jis.
Afrikos situacija: didžiausias mirtingumas dėl nelegalių abortų
„Net Pietų Amerikos šalys pradėjo iš to vaduotis - ėmėsi legalizavimo. Pas mus, kažkodėl, judama atgal. Žmonės, kurie matė savo artimos moters mirtį dėl nėštumo nutraukimo - žmonos, sesers, dukros - niekada neužmirš ir priešinsis aborto draudimui, jie išeis į gatves. Gaila, kad kai kurie lietuviai iš svetimų klaidų nesimoko. Kažkam atrodo negerai, kad valstybė gina moters teises į pasirinkimą, sveikatą ir neleidžia jai numirti dėl nėštumo nutraukimo. Tie 9 Seimo nariai turbūt nori, kad Lietuvoje būtų kaip Afrikoje...“, - stebisi E. Kuliešytė.
Paminėtas juodasis žemynas garsėja mirtingumu nuo nelegalių abortų. Pasak E. Kuliešytės, iš pasaulyje kasmet dėl aborto komplikacijų mirštančių apie 50 tūkst. moterų didžioji dalis - Afrikoje. Iš ten atkeliauja klaikios istorijos, apie pas šamanus ir šarlatanus apsilankiusias moteris, kurios geria nuodingų augalų antpilus arba leidžia kišti į gimdą įvairiausius aštrius daiktus. Pavyzdys iš Senegalo: 24-erių mergina pastojo ir bijodama tėvų susirado nelegaliai ir ganėtinai pigiai abortus darantį asmenį. Jis jai į vaginą įvedė plastikinį vamzdelį, sakė, kad per tris dienas prasidės kraujavimas ir įvyks abortas. Mergina kentė skausmus, o stiprus kraujavimas prasidėjo tik po savaitės, teko skubiai kreiptis į medikus, nes kilo grėsmė jos gyvybei.
Airijos ir Lenkijos atvejai: teisinis reguliavimas ir realybė
Nepaisant to, kad Airijoje ir Lenkijoje įstatymu yra garantuojama teisė į abortą, jei kyla pavojus moters sveikatai ir gyvybei, net ir tada medikai stengiasi nenutraukti nėštumo, nes bijo likti apkaltinti, todėl moterims gresia suluošinimas, yra labai daug istorijų, kai moterys dėl to nukentėjo. Štai Airiją neseniai sukrėtė šalyje gyvenusios indės istorija. 2012 m. spalį Savita Halappanavar mirė nuo kraujo užkrėtimo, nes dėl griežtų Airijos įstatymų gydytojai nepašalino vaisiaus po persileidimo.
Jos sutuoktinis Praveenas Halappanavaras ruošia kreipimąsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) Strasbūre. „Airijos indei grėsė pavojus gyvybei ir gydytojai turėjo nutraukti nėštumą, tačiau jie paaiškino agonijoje esančiai moteriai, kad Airija katalikiška valstybė, ir jie negali nutraukti nėštumo kol plaka vaisiaus širdelė “, - sakė E. Kuliešytė. 2012 m. gruodį Airijos ministrų kabinetas nusprendė panaikinti įstatymus, apibrėžiančius abortą kaip nusikalstamą veiksmą, ir pateikti naujas nuostatas, leidžiančias gydytojams atlikti abortą, kai moters gyvybei gresia pavojus, taip pat jei yra grėsmė, kad ji gali nusižudyti.
Pasak E. Kuliešytės, Lenkijoje taip pat gydytojai bijo atlikti abortą, net jei yra būtinybė, nes baiminasi, jog rizika sveikatai ar gyvybei gali pasirodyti nepakankama ir jie taps atsakingi už neteisėtą nėštumo nutraukimą. Pavyzdys - Lenkijoje pagarsėjusi istorija, kai du vaikus auginusi Alicja Tysiąc norėjo nutraukti trečiąjį nėštumą, nes jai grėsė apakimas. Medikai atsisakė daryti abortą ir moteris tapo sunkios stadijos silpnarege. Ji nešioja -26 dioptrijų stiprumo akinius storais stiklais, tačiau ir su jais prastai mato vos pusantro metro atstumu. Suluošinta moteris laimėjo 2007 m. bylą prieš Lenkiją Strasbūro teisme.
Gydytoja R. Nadišauskienė mano, kad abortų draudimas Lietuvoje iš esmės vargiai pakeistų gimstamumo statistiką, nes gimdyti nenorinčios moterys rastų ir legalių kelių nutraukti nėštumą, pavyzdžiui, taptų medicinos turistėmis. Taip, kaip dabar yra su Airijoje gyvenančiais emigrantais iš Lietuvos, kurie iš griežtai abortus draudžiančios šalies į gimtą Lietuvą sugrįžta ir norėdami susitvarkyti iškilusią nepageidaujamo nėštumo problemą. „Tikrai yra dėl to atvykstančių iš Airijos. Prieš ir po švenčių visi ginekologai jaučia aktyvesnį emigrančių moterų apsilankymą. Statistikos aiškios neturime, bet, nemoksliškai sakant, esu girdėjusi, taip pat ir iš Lenkijos moterų teisių aktyvisčių, kad ir iš Lenkijos yra atvykstančių moterų, kurios čia nutraukia nėštumą“, - sakė ji.
Socialinės stigmos ir psichologinis spaudimas
Socialinis spaudimas, egzistuojančios stigmos taip pat verčia moteris rinktis ir nesaugaus aborto kelią net ir šalyse, kur nėštumo nutraukimas yra legalus. Vis dar pasigirsta baisių istorijų, primenančių Lietuvos literatūros klasika tapusio Antano Vienuolio apsakymo „Paskenduolė“ herojės Veronikos laikus. „Kirgizijoje viena mergaitė pastojo, pabijojusi pranešti tėvams, negavusi jokios informacijos apie egzistuojančias galimybes, ji nusiskandino Isyk Kulyje. Tai rodo, kad veronikų vis dar yra,“ - apgailestauja R. Nadišauskienė.
PSO registruoja dėl netinkamai atliekamo nėštumo nutraukimo komplikacijų mirštančias moteris ir sovietmečiu, rodos, prie legalių abortų turėjusioje įprasti Rusijoje. Pasak jos, moralinis spaudimas moterims yra žiaurus. Poabortinis sindromas, kurį kvestionuoja dauguma medikų, o remia iš esmės tik religijai, o ne medicinai didesnį vaidmenį suteikiantys, pasak medikės, jei ir gali atsirasti, tai dėl kitų priežasčių. „Žinoma, gali atsirasti, jei moteriai nuolat kalama į galvą, kad ji yra žudikė,“ - sako R. Nadišauskienė.
Lietuva: atsiliekanti reprodukcinė politika
Tačiau, nors abortai Lietuvoje atliekami saugiai ir tapo retu reiškiniu, Lietuvos reprodukcinė politika stipriai atsilieka nuo kitų šalių, net ir nuo Latvijos ir Estijos. Už legalius abortus pasisakanti PSO visgi teigia, jog reikia dėti visas pastangas, kad nereikėtų nutraukti nėštumo. Būtent to, R. Nadišauskienės nuomone, Lietuvoje stinga: „Tai švietimo reikalai, kurie pas mus labai apleisti. Mes netgi labai stipriai atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos, nes niekaip neužtenka politinės valios priimti reprodukcinės sveikatos įstatymą. Estija turi ir nėštumo nutraukimo registrą, teikia iš ligonių kasų apmokamas konsultacijas jauniems žmonėms ir kt.“
E. Kuliešytė pateikia naują pažangesnį nėštumo nutraukimo metodą taikančią Suomiją, kurioje leidžiamas medikamentinis nėštumo nutraukimas. Lietuvoje jis neįteisintas. „Kai buvau Suomijoje, didžiojoje Helsinkio klinikoje, neradau jos ataskaitose informacijos apie abortus. Man buvo paaiškinta, kad nėštumo nepageidaujančios moterys nutraukia nėštumą medikamentais ambulatoriškai. Iki 6-7 nėštumo savaičių galima naudoti tam skirtas tabletes. Metodas yra aprašytas PSO. Moterys renkasi medikamentinį abortą, nes jis teikia privatumą, neatliekama chirurginė intervencija, todėl yra mažesnė rizika infekcijai, kitoms komplikacijoms. Medikamentinis nėštumo nutraukimas, jei atliekamas tinkamai, panašus į savaiminį persileidimą, nereikia gulėti ligoninėje, nenukenčia darbingumas.“ R. Nadišauskienė atkreipė dėmesį, kad ir Estijoje jau senokai yra įteisinti medikamentiniai abortai.
„Kas trukdo tai padaryti Lietuvoje? Tos pačios jėgos, kurios pasisako už abortų uždraudimą. Žinoma, yra rizika, kad tokie abortai dar labiau išeitų iš kontrolės ribų, tačiau iš esmės tai yra saugesnis ir pigesnis kelias nei instrumentinis abortas“, - sako R. Nadišauskienė.
Prieš pora metų paruoštame pranešime apie šeimos planavimą Baltijos šalyse, R. Nadišauskienė palygino Lietuvą su Estija ir Latvija. Lietuvoje nėra reprodukcinės sveikatos įstatymo. Estijoje nuo 1998 m. veikia nėštumo nutraukimo ir sterilizacijos įstatymas, yra patvirtinta reprodukcinės sveikatos programa. Latvijoje seksualinė ir reprodukcinė sveikata saugoma įstatymu nuo 2002 m., reguliuojami ir nėštumo nutraukimai. Estija yra pirmūnė ir dėl jaunimo švietimo, kontracepcijos. Lietuvoje iš trijų Baltijos šalių yra brangiausia tiek kontracepcija, tiek ir abortai.
Kontracepcijos ir abortų kainos Baltijos šalyse
| Šalis | Kontraceptinės tabletės (mėn.) | Spiralės įvedimas | Abortas |
|---|---|---|---|
| Lietuva | 27-59 Lt (8-17 eurų) | 138-559 Lt (40-162 eurai) | Panašiai kaip spiralės įvedimas |
| Estija | 10-25 Lt (3-7 eurai) | Kompensuojamas | 30% chirurginio, 50% medikamentinio kompensuojama |
Vaistinio aborto prieinamumas Lietuvoje: kliūtys ir realybė
Vaistinio nėštumo nutraukimą kitur pasaulyje paprastai renkasi dauguma moterų - taip yra Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje. Lietuvoje statistika nėra renkama, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenys rodo, kad per mėnesį yra nuperkama 10-30 tablečių rinkinių. Tačiau susidomėjimas naujove atsirado ir net didėja. Tai rodo tie patys vaistų pardavimo duomenys.
Daug gydytojų moteris nuo aborto - tiek medikamentinio, tiek chirurginio - bando atkalbėti. Seime pernai net buvo iškelta Iniciatyva, kad tokios konsultacijos prieš abortą būtų privalomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto, jos pavadintos „krizinio nėštumo“. BENDRA.lt kalbintos moterys tvirtina, kad būtent atkalbinėjimas ir buvo nemaloniausia aborto procedūros dalis, nes jos buvo tvirtai apsisprendusios. Pavyzdžiui, Indrė (vardas pakeistas - BENDRA.lt), nuėjusi pas gydytoją dėl aborto, gavo embriono ultragarso nuotrauką ir sulaukė replikos, esą tai galėtų būti pirmoji nuotrauka jos šeimos albume. Taip pat gydytoja ją išsiuntė namo dieną pagalvoti, ar tikrai nori nutraukti nėštumą, ir net papasakojo, kokius nėščiosioms skirtus vitaminus gerti, jei kartais pakeistų savo nuomonę.
BENDRA.lt kalbinti gydytojai kaip pagrindinę priežastį, kodėl Lietuvoje sunku gauti medikamentinį abortą, minėjo nesklandumus dėl vaistų tiekimo. Nors ministro įsakymas dėl vaistinio nėštumo nutraukimo įsigaliojo 2023 m. sausį, o po 2 mėnesių atsirado rekomendacijos, kaip jį taikyti, iki pat rugsėjo visoje šalyje tiesiog nebuvo vaistų - jie buvo įregistruoti ir atkeliavo tik rudenį.
Be to, pasirodo, kad vaistinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje reguliuojamas itin griežtai - taip griežtai, kad kai kurios nuostatos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) yra vadinamos kliūtimis, kurių moterys turėtų patirti kuo mažiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje reikalaujama, kad būtų naudojamas ultragarso tyrimas tiek nėštumo amžiui nustatyti, tiek vėliau patvirtinti, kad abortas sėkmingas. Tačiau naujausiose PSO rekomendacijose sakoma, kad ultragarso tyrimas nebūtinas nei vienu, nei kitu atveju, ir moteriai net nebūtina pakartotinai lankytis pas gydytoją. PSO taip pat numatoma, kad nėštumo nutraukimo tabletes pacientės gali gauti per telemedicinos konsultaciją, su gydytoju susiskambinusios vaizdo skambučiu, be to, receptą gali išrašyti ne tik akušeris ginekologas, ypač jei abortas vykdomas iki 12 nėštumo savaitės.
Vis dėlto dar didesne kliūtimi nei žinių trūkumas aborto - tiek vaistinio, tiek chirurginio - reikalaujančiai moteriai tampa tai, kad gydytojai ir ištisos klinikos atsisako atlikti šią procedūrą. Teisės aktai numato, kad akušeriai ginekologai gali taip apsispręsti dėl įsitikinimų, nebent gresia pavojus gyvybei. Tačiau nėra numatyta, kas nutiktų, jei nė vienas gydytojas įstaigoje nenori atlikti aborto.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė, buvusi gydytoja akušerė ginekologė Emeralda Kuliešytė, pabrėžia, kad dėl sunkiai prieinamo aborto turėtų susirūpinti SAM ir gydymo įstaigų vadovai. „Tai yra moters teisė. Ne kiekvienai to reikia, turbūt mažumai, nėštumo nutraukimų mažėja.
Vaistinis metodas pasaulyje taikomas daugiau nei 30 metų, tačiau bandymai jį įteisinti Lietuvoje sulaukdavo aršaus pasipriešinimo iš politikų ir krikščioniškomis prisistatančių organizacijų, buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie jo saugumą.
Ekspertai pabrėžia, kad situacija net ir šiandien, legalizavus vaistinį nėštumo nutraukimą, nėra geresnė, nes Lietuvoje vis dar nėra reprodukcinės sveikatos politikos, reprodukcinės sveikatos įstatymo, ši sritis neįtraukta į Vyriausybės darbų programą. Kaip galimą sprendimą jie siūlo sukurti valstybinę interneto svetainę, kuri teiktų patikimą informaciją: nuo prevencinių tyrimų iki kontracepcijos, nėštumo nutraukimo temų.
žymės:
Panašus:
- Šalys, kuriose draudžiami abortai: šokiruojanti patirtis ir neįtikėtinos pasekmės
- Sužinokite, Kas Yra Suinteresuotos Šalys Vaikų Globoje Lietuvoje – Visa Reikalinga Informacija!
- Šokiruojanti Mokyklos Vadovybės Reakcija į Problemas ir Socialinio Pedagogo Vaidmens Sumažėjimas, Kurį Privalote Žinoti!
- Paslaptingi Akmenys Pagal Gimimo Datą – Atraskite Savo Galingą Talismaną!
- Anticeliulitinis masažas nėštumo metu: ar tai saugu ir kaip jis gali pagerinti tavo savijautą?