Vaikų globa Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XVIII amžių. Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti dar 17-18 amžiuje. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės. Kaune 1848 įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). 19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.
1918-40 vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv. 1922 Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms). 1940 SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų).
Utenos Vaikų Globos Namai: Istorijos Puslapiai
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Utenoje dvarininko J. Balcevičiaus dv. buvo našlaičių prieglauda, kurią finansavo aps. valdyba. Vėliau dv. centrą ir našlaičių prieglaudą perėmė „Saulės" d-ja, o 1932 m. - aps. valdyba, pavesdama čia dirbti vienuolėms, atvykusioms iš Marijampolės: Juozapai Kibelaitei (vedėja), Zuzanai Janušaitytei (buhalterė), Valerijai Bernotaitei (šeimininkė), Angelei Micevičiūtei (auklėtoja). Šie vaikų namai buvo perpildyti - juose gyveno apie 50 mažų ir didelių vaikų, su kuriais dirbo tik viena auklėtoja.
Pokario metais raj. švietimo skyrius ieškojo patalpų, kur būtų galima apgyvendinti ikimokyklinio amžiaus vaikus. Tam tikslui tiko netoli miesto esąs Jasonių dv., kurio savininkas Kazys Matulionis, 1947 m. išvykdamas į JAV, pastatus padovanojo vaikams pokario metais likusiems be artimųjų. Čia 1947 m. ir įsikūrė 2-ji vaikų namai, kuriuose apsigyveno 25 ikimokyklinio amžiaus vaikai. Direktore buvo paskirta Ona Gasiūnienė. Pirmieji darbuotojai buvo Jankevičiūtė, Šilinskaitė, Kutkienė, Gentvilienė, Bikelis, Gasperavičius, Kisėlienė, Kazlauskas, Šližytė, Vedrickaitė, Cibas, Remeikytė, Limbaitė. 1950 m. į Kauno mokyklinius vaikų namus buvo išleista pirmoji 24 auklėtinių laida. 1947-1997 m. vaikų namuose užaugo 2168 auklėtiniai. Vaikų namų kolektyvui per tuos metus vadovavo A. Gentvilienė, A. Bislytė, A. Jučienė, J. Vancevičienė, Z. Gaulienė, A. Katinienė. Daugiau kaip 20 m. čia dirbo O. Navikienė, R. Navikienė, R. Skaubienė, D. Artamonova, S. Pulkauninkienė, A. Strolienė, B. Barkuvienė, K. Zabulionienė, I. Keblienė, I. Galinienė, G. Butkienė, S. Čiegienė, A. Umbrasienė, A.
1991 m. balandį iš Jasonių vaikų namų auklėtiniai persikėlė į naujus vaikų globos namus Atkočiškio k., šalia Utenos. Čia buvo 7 auklėtinių šeimos, kuriose broliai ir seserys gyveno kartu, nežiūrint jų amžiaus ir lyties. Jie mokomi dirbti ir gyventi savarankiškai, ruošiami adaptuotis visuomenėje. Anksčiau auklėtiniai vaikų globos namuose būdavo mokomi vietoje, o nuo 1992 m. jie pradėjo lankyti bendrojo lavinimo mokyklas ir popamokinės veiklos užsiėmimus. Nuo 1995 m. vaikų globos namams, kurie buvo pavaldūs Utenos apskrities viršininko administracijai, vadovavo direktorė L. Jovarienė.
Buvo skatinami individualūs vaikų sugebėjimai, stengiamasi, kad dauguma auklėtinių turėtų globėjus, pas kuriuos galėtų praleisti savaitgalius ir atostogas. Patys nuoširdžiausi globėjai - D. Tutinienė, St. Žvynienė, O. Jolanskytė. Buvo palaikomi glaudūs ryšiai su užsienio labdaros organizacijomis ir išeivijos lietuviais Valdu Ruzgumi, Karla ir Romualdu Siniais. 1998 m. vaikų globos namuose gyveno 82 auklėtiniai: 9 našlaičiai, 17 netekę tėvų globos, 13 kuomet vienam iš tėvų atimtos teisės, 43 iš asocialių šeimų.
Reorganizacija ir Naujas Etapas
Pasinaikinus Utenos apskrities viršininko administracijai, nuo 2010 m. vaikų globos institucija tapo savivaldybės pavaldume. Utenos rajono savivaldybės tarybos 2015 metų balandžio 23 dienos sprendimu Nr. 2012 m. kovo 1 d. Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras reorganizuotas skaidymo būdu - jo teises ir pareigas išdalijant. Teises ir pareigas, susijusias su Laikinos socialinės paramos skyriaus veikla, nuo 2012 m. kovo 1 dienos išdalijant savivaldybės biudžetinei įstaigai Utenos vaikų globos namams. Pagal patvirtintus nuostatus nuo 2012 m. kovo 1 dienos pakeistas Utenos vaikų globos namų buveinės adresas: iš ,,Atkočiškių k., Vyžuonų sen., LT-28111 Utenos r." į naują redakciją: ,,Vaižganto g. 50 - 1, 28185 Utena".
1971 m. prie tuometinės Utenos 4-osios vidurinės mokyklos pastatytas mokyklinis bendrabutis. 1972 m. 1995 m. kovo 20 d. mokyklinio bendrabučio bazėje įsteigti Utenos laikinos vaikų globos namai (direktorė J.Žilėnienė), kuriuose teikiama socialinė institucinė globa vaikams iš socialiai palankių sąlygų neturinių šeimų iki bus išspręsti vaikų globos nustatymo arba vaikų grąžinimo tėvams ar globėjams klausimai. 1997 m. liepos 1 d., tame pačiame buvusio mokyklinio bendrabučio pastate, sukūrus sąlygas negalią ( proto ir kompleksinę) turinčių vaikų ir jaunuolių 10 - 21 m.a. ugdymui, Laikinos vaikų globos namai reorganizuojami į Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centrą ( toliau - centras). Ir taip centre, be Laikinos vaikų globos grupės, pradeda veikti Specialiojo ugdymo dienos skyrius. Čia specialiųjų poreikių vaikai ir jaunuoliai ugdomi pagal Specialiojo ugdymo programas, siekiant ugdyti individualius gebėjimus, mažinant socialinę atskirtį, ir gerinant gyvenimo kokybę. Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. ugdymuisi priimami neįgalūs 7 - erių m. a.
2001 m. siekiant vieno iš pagrindinių darbo su laikinai globojamais vaikais iš socialiai palankių sąlygų neturinčių šeimų tikslų - vaiką grąžinti šeimai, pastatytos naujos patalpos vaikų biologinių šeimų apgyvendinimui, kai to reikalauja krizinės situacijos sprendimas vaiko gerovės naudai. Taip centre nuo 2001 m. pradeda funkcionuoti Šeimos krizių grupė, kurioje vienu metu gali gyventi iki 5 šeimų. Šeimos gauna būsto ir kitas specialiąsias paslaugas, už kurias privalo susimokėti 10 proc žyminį mokestį nuo gaunamų pajamų. Šeimos krizių grupėje yra skirta viena vieta moterims ir jos vaikams, patiriančioms smurtą. 2003 m. pabaigoje centras laimėjo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Švedijos tarptautinės plėtros agentūra (SIDA) Socialinio darbo metodinių centrų projekto konkursą.
2004 m. pradedama vykdyti kvalifikacijos tobulinimo veikla, kurios tikslas -vystyti socialinio darbo metodinio centro veiklą, vykdant praktinį mokymą bei gerosios patirties sklaidą specialistams, dirbantiems su socialinės rizikos grupių vaikais bei jų šeimomis. 2005 m. sausio 24 d. 2007 m. Tais pačiais metais (2007) Specialiojo ugdymo skyrius reorganizuotas į mokyklą, organizuojančią ugdymą intelekto ir (ar) kompleksinių sutrikimų turintiems neįgaliems 7 - 21 metų amžiaus mokiniams, vykdant pradinio ir pagrindinio specialiojo ugdymo programą, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka bei centro sudarytas individualias ugdymo programas, atsižvelgiant į kiekvieno sugebėjimus, potencialias galias, poreikius.
2008 metais pradėta vykdyti įtėvių ir (ar) globėjų mokymai pagal PRIDE (tėvų informacijos, tobulinimosi ir mokymosi šaltinis) programą. Pagrindinis mokymų tikslas - supažindinti šeimas su vaikų poreikiais, padėti pačioms šeimoms nuspręsti ar jos galės iš tiesų tenkinti be tėvų globos likusių vaikų poreikius.
Šiaulių Vaikų Globos Namai "Šaltinis": Nuo Institucijos Iki Kompleksinių Paslaugų Centro
Juridinis asmuo Šiaulių vaikų globos namai "Šaltinis" (registracijos adresas Šiauliai, Vytauto g. 182) išregistruotas 2019 m. lapkričio mėn. 29 d., penktadienį. Pakeistas registracijos adresas iš Šiaulių m. sav. Šiaulių m. Vytauto g. 182 į Šiauliai, Vytauto g. Informacijos šaltinis: VĮ Registrų centras, VIRSIS. Informacija apie PVM kodus - VMI.
Idėja sukurti šį centrą kilo 2019 metais, kai Šiaulių miesto savivaldybė perėmė vaikų globos namus „Šaltinis“. Tų pačių metų lapkritį buvo nuspręsta reorganizuoti dvi savivaldybės įstaigas - Kūdikių namus ir vaikų globos namus „Šaltinis“.
Šiaulių Vaikų Globos Namai "Šaltinis" šiandien
2024 metų pabaigoje Šiauliuose buvo įgyvendintas reikšmingas socialinės infrastruktūros projektas. Gruodžio mėnesį į buvusį sutrikusio vystymosi kūdikių namų pastatą susirinko svečių būrys. Po rekonstrukcijos šis pastatas tapo moderniu specializuotų slaugos ir globos namų bei dienos užimtumo centro intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią turintiems žmonėms kompleksu. Svečiai turėjo galimybę apžvelgti naujai įrengtą infrastruktūrą: modernius liftus, funkcines lovas vaikams su negalia bei talpią automobilių stovėjimo aikštelę.
Atidarymo dieną svečiams buvo pristatytos moderniai įrengtos 960 kv. m. patalpos, kuriose bus teikiamos slaugos ir globos paslaugos asmenims su sunkia negalia, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Centre sukurtos 36 vietos, įsteigtos keturios šeimynos: trijose slaugos paslaugas gaus vaikai, o vienoje - pilnametystės sulaukę jaunuoliai. Papildomai įrengtas 425 kv. m. dienos užimtumo ir socialinių dirbtuvių centras, kuriame asmenims suteikiama jauki, saugi ir pritaikyta aplinka. Dienos užimtumo centre yra 40 vietų. Darbo dienomis čia ateinantys asmenys gali bendrauti, dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, užsiimti mėgstama veikla.
Socialinėse dirbtuvėse vienu metu gali lankytis iki 12 darbingo amžiaus asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią. Socialinėse dirbtuvėse dalyviai ugdo darbinės veiklos įgūdžius atliekant veiklas nukreiptas į konkrečios paslaugos atlikimą. Šiose socialinėse dirbtuvėse mokoma aplinkos tvarkymo, valymo paslaugų teikimo. Kompleksinių paslaugų namai „Alka“ vadovai pasakojo, kad yra sudarę sutartį dėl aplinkos tvarkymo darbų su Šiaulių miesto įstaigomis, dalyviai noriai prisideda ir prie miesto aplinkos švarinimo. Pavaduotoja minėjo, kad asmenys, turintys intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią labai noriai įsitraukia į veiklas bei stengiasi paskirtą užduotį atlikti kaip galima geriau. Čia darbinės veiklos planuojamos lanksčiai ir derinamos su dienos užimtumo veiklomis.
Pastate taip pat veikia mamos ir vaiko kambarys, skirtas mamoms su negalia, susilaukusioms kūdikių. Kol kas kambarys nėra naudojamas, tačiau socialinės paslaugos jau teikiamos mamoms namuose. 2024 metų vasarą Šiaulių mieste duris atvėrė trys grupinio gyvenimo namai ir vieni bendruomeniniai vaikų globos namai, skirti vaikams su negalia. Kiekvieno namo plotas siekia apie 230 kv. Grupinio gyvenimo namuose bus apgyvendinta po 10 asmenų, bendruomeniniuose vaikų globos namuose kol kas gyvens 8 vaikai, o sulaukus pilnametystės jų galės gyventi 10. Gyventojai gyvena vienviečiuose arba dviviečiuose kambariuose, laisvalaikį leidžia bendroje poilsio erdvėje, sujungtoje su erdvia virtuve, kurioje patys ir šeimininkauja, padedami individualios priežiūros darbuotojų.
Institucinės Globos Pertvarka
Šiaulių miesto savivaldybė nuo 2019 m. įgyvendino projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“, kurio dėka buvo įkurti specializuoti slaugos ir globos namai, dienos užimtumo centras, socialinės dirbtuvės, keturi grupinio gyvenimo namai.
Nuo 2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva vykdoma Institucinės globos pertvarka. Tai jau trečia savivaldybė nuo apskričių panaikinimo 2010 m., perėmusi nacionalinio lygmens instituciją ir prisiėmusi atsakomybę už savo bendruomenės vaikus. Šių metų pradžioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Jurbarko rajono savivaldybei perdavė bendruomeninius „Skalvijos“ vaikų globos namus, kurie dabar vadinasi „Skalvijos“ namais, po pusmečio Švenčionių savivaldybei perduoti Pabradės vaikų globos namai.
Šis projektas ne tik pagerino socialinių paslaugų kokybę, bet ir tapo ryškiu įrodymu, kad Šiauliai geba kurti įtraukią ir žmonėms su negalia pritaikytą aplinką. Naujai įrengtos patalpos ir išplėstos paslaugos suteikia galimybę asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia gyventi pilnavertį gyvenimą, įsiliejant į bendruomenę ir ugdant svarbius socialinius bei darbinius įgūdžius.
Institucinės globos mažinimas Lietuvoje
2015 pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. T. p. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, t. y. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja.
2017 pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. 2018 pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5 249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %, t. y. 2018 globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 pabaigoje (kaip ir 2017 pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).
Vaikų Globa Šiaulių Vaikų Globos Namuose "Šaltinis" 2019 m.
2019 m. rugsėjo mėn. Šiaulių vaikų globos namuose „Šaltinis“ gyveno 50 vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa. Visi šie vaikai turėjo specialiųjų ugdymosi poreikių: 6 vaikams nustatyta lengva negalia, 20 vaikų - vidutinė negalia, 24 vaikams - sunki negalia.
Šiaulių miesto savivaldybė, perėmusi vaikų globos namų savininko teise ir pareigas, planuoja įkurti centrą, kuriame būtų teikiamos įvairios kompleksinės paslaugos: ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa vaikams, kompleksinės paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus su specialiaisiais poreikiais, elgesio ir emocijų sutrikimais, negalia ar sunkia negalia. Taip pat numatoma teikti paslaugas raidos sutrikimų turintiems vaikams, orientuotis į ankstyvą vaikų raidos sutrikimų nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą, neįgalumo prevenciją bei integraciją į visuomenę kuo jaunesnio amžiaus vaikams, turintiems raidos sutrikimų ir jų rizikos veiksnių, bei jų tėvams.
Panašus:
- Šiaulių Vaikų Globos Namų "Šaltinis" Perdavimas Savivaldybei: Kas Keisis ir Kokie Privalumai?
- Neįtikėtina NATO karių draugystė su Šiaulių vaikų globos namais „Šaltinis“ – širdį sušildanti istorija!
- Vaikų Globos Namai „Šaltinis“: Atviri Atsiliepimai ir Svarbiausios Pertvarkos Detalės
- Panevėžio Lopšelis-Darželis "Rugelis": Gyvybinga Bendruomenė ir Nepamirštami Kultūriniai Renginiai
- Neįtikėtini Persileidimo Požymiai Pirmosiomis Nėštumo Savaitėmis, Kuriuos Privalote Žinoti!
- Krūtinės skausmas po ovuliacijos: pagrindinės priežastys, simptomai ir efektyviausi gydymo būdai