Jau penktus metus šalyje vykdoma Institucinės globos pertvarka. Ją užbaigus Lietuvoje nebeliks didelių institucinių globos namų, o vietoj jų atsiras nedideli bendruomeniniai vaikų globos namai, vaikai bus apgyvendinti artimųjų, giminaičių šeimose, šeimynose, pas budinčius ar laikinus globėjus.
Institucinės globos pertvarka
Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ laikinai einanti direktorės pareigas Marytė Žalpienė sako, kad Ventos socialinės globos namų mergaitės istorija sukrėtė įstaigos darbuotojus. „Suvokdami, kad tokį patį darbą dirbame ir mes, esame sunerimę dėl visuomenės nuomonės apie globos namus. Niekada negalime žinoti, kada bus mestas iššūkis ir mums, net neįsigilinus į situacijos esmę. Prižiūrint neįgalius vaikus globos namuose kaltinimų galime sulaukti bet kada.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai
Pasak Pertvarkos projekto ekspertės Ž. Jurgutienės, pagrindinis skirtumas tarp institucinių ir bendruomeninių globos namų - pastaruosiuose nėra itin griežtų taisyklių. Pavyzdžiui, vaikai gali susidaryti asmeninę dienotvarkę.
Bene svarbiausia, pasak jos, yra tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose, vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūri į gyvenimą: vasaromis dirba, laisvą laiką skiria savanorystei, jau galvoja apie ateities planus.
Didžioji dalis jų - paaugliai, tad sulaukę pilnametystės ir ėmę mokytis aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje, toliau jaus darbuotojų palaikymą, galės kreiptis pagalbos, o ir gyventi bendruomeniniuose vaikų globos namuose galės tol, kol pabaigs mokslus.
„Labai svarbu tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose nėra didelės darbuotojų kaitos. Pasikeisdami dirba keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Tai reiškia, kad vaikai neturi vienos „mamos“ ir vieno „tėčio“, tačiau žmonių nėra per daug ir galima su jais užmegzti tvirtą ryšį. Vaikas gali pasitikėti, nebebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings“, - sako Živilė Jurgutienė, Pertvarkos projekto ekspertė Klaipėdos ir Telšių regione.
Šeimos Modelio Atkūrimas
Vaikams siekiama diegti bendražmogiškas vertybes: nemeluoti, sugyventi darniai, gerbti vieniems kitus, būti atviriems. Kiekvienas vaikas turi namų ir savo kambario raktus, gali kviestis svečius. Vaikai kartu leidžia laisvalaikį namuose, drauge keliauja, pramogauja.
Pašnekovė džiaugiasi, kad šalia kai kurių bendruomeninių vaikų globos namų yra daržas, šiltnamis, sodas. Užaugintas daržoves ar vaisius vaikai kartu su darbuotojais konservuoja žiemai, visi kartu verda uogienes, kompotus.
Pasiteiravus, ar tarp vaikų nekyla konfliktų, Ž. Jurgutienė sako, kad pasitaiko visko, kaip ir tikroje šeimoje. „Vaikai kartais susipyksta, pasibara. Tačiau jie auklėjami taip, kad mokėtų neužgaudami pasakyti savo nuomonę, kad įsiklausytų į kitus. Jiems labai svarbu, kad po pamokų grįžta ne į įstaigą, kad čia nėra iškabos, kad gali patys planuoti laisvalaikį, pasikviesti draugų, patys eiti į svečius. Tai ugdo pasitikėjimą savimi, suteikia ramybės jausmą“, - paaiškina pašnekovė.
Visuomenės Požiūris
Respublikinė spauda yra plačiai nušvietusi situacijas, kaip visuomenė reaguoja į bet kokį kitoniškumą. Dauguma mūsų dar prisimename laikus, kai be tėvų globos likę vaikai būdavo tarsi pažymėti etikete visam gyvenimui, „nurašomi“.
Pertvarkos projekto ekspertė Ž. Jurgutienė sako, kad jai dažnai tenka bendrauti su kaimynais, prieš tai ir po to, kai į jų daugiabutį atsikrausto tėvų globos netekę vaikai. „Iš pradžių iš aplinkinių išgirstame įvairių nuomonių, baimių, nežinojimo, stereotipų apie be biologinių tėvų augančius vaikus. Tokiais atvejais stengiuosi kiek įmanoma papasakoti kaimynams vaikų priėmimo į bendruomenę naudą - juk jie užaugs, tad daug naudingiau mums visiems, kad jie užaugtų atsakingais, savimi pasitikinčiais, bendruomeniškais žmonėmis. Patariu vengti išankstinių nuostatų, o verčiau padėti vaikams apsiprasti“, - sako pašnekovė.
Į šios istorijos sūkurį įsisuko ir pati šalies vadovė, kuri teigia, kad Vyriausybė bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi vykdyti globos namų sistemos reformą.
Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad globos namuose kylančios problemos yra ne tik pačių globos įstaigų, bet ir visuomenės bėda, ir greitų pokyčių šioje srityje tikėtis nevertėtų.
Situacija Globos Namuose „Šaltinis“
Globos namų „Šaltinis“ šeimynose gyvena 62 vaikai. Šeimynas sudaro vaikai nuo 3 iki 18-21-erių metų. Gyvena jie išskirstyti pagal negalią, amžių, atsižvelgiant į vaikų poreikį.
Kaip ir kiekvienoje įstaigoje, kurioje dirbama su vaikais, taip pat ir šiuose globos namuose pasitaiko visokių problemų. „Mūsų įstaigoje šiuo metu yra panašaus likimo vaikų. Kai jiems sveikata pablogėja, kreipiamės į medikus. Svarbu, kad specialistai įvertintų būklę, reguliariai konsultuotų. Todėl nemanome, kad Ventos globos namuose buvo sąmoningai nualinta mergaitė. Visi vaikai yra sąžiningai prižiūrimi.
Pasak jos, didžioji dalis „Šaltinio“ vaikų yra paaugliai. „ Paauglystėje net su sveikais vaikais sudėtinga, o kai vaikai serga, yra dar sudėtingiau“, - teigia M.Žalpienė. Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė skiria lėšų globos namuose gyvenantiems vaikams, jiems sudaromos gana geros sąlygos gyventi: „Pačios geriausios sąlygos vaikui augti yra savo, o ne globos namuose. Tačiau yra tokių šeimų, kuriose nėra sąlygų normaliai augti vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų. Tokių vaikų priežiūra labai daug kainuoja. Be to, prižiūrėti sergantį vaiką reikia mokėti, žinoti kur kreiptis, jei iškyla problemos.
Pasak M.Žalpienės, sunkią negalią turinčio vaiko išlaikymui yra skiriama 2 836 Lt, o jei negalė mažesnė - 2625 litų. „Visada reikia taupyti. Reikia mokytis ir vaikams taupyti, taupo ir darbuotojai. Švaistyti pinigų be tikslo negalime.
M.Žalpienė prasitaria, kad dažnai sulaukia klausimų, kodėl šių vaikų neaugina patys tėvai. „Pas mus teikiamos kineziterapeuto, masažisto, slaugytojų paslaugos, dirba socialiniai darbuotojai, neformaliojo ugdymo pedagogai. Visi jie prižiūri 62 vaikus, iš viso globos namuose galime apgyvendinti 70 vaikų. Tokių paslaugų suteikti patys tėvai negali. Pastebime, jog globos namuose vaikų mažėja. Manome, kad gerėja socialinio darbo sistema.
Piketai ir Diskusijos dėl Globos Namų Pertvarkos
"Derybom po stalu - ne!", "Reikalaujame skaidrumo!", "Jums nerūpi vaikai su negalia!" - tokius plakatus laikė piketuotojai skverelyje prie Savivaldybės.
Anksčiau rašėme, kad birželio 6-osios posėdyje Šiaulių miesto tarybos dauguma patvirtino globos namų perdavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į Savivaldybės rankas. Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui buvo pristatytos dvi schemos, kaip būtų reorganizuojamas "Šaltinis".
"Vaikai nėra konvejeris, prie kurio ateina bet kas ir dirba. Jie turi negalią, serga šizofrenija, autizmu, kitomis ligomis, - atkreipia dėmesį I. Maraškaitė.
Dar nesibaigus piketui Savivaldybės Tarybos posėdžių salėje prasidėjo pasitarimas institucinės globos pertvarkos klausimais su Šiaulių regiono įstaigų atstovais. Jame dalyvavo ir A. Bartulis, E. Į aptarimą atvyko ir jo iniciatoriai - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos delegacija su viceministre Vilma Augiene.
"Mūsų siūlymas koncentruoti dalį vaikų, turinčių psichinę negalią, Šiauliuose išlieka.
Kūdikių Namų Pertvarka
Dalia Grybauskaitė 2017 m. sausio 1-ąją inicijavo Civilinio kodekso pataisas, kurios labai griežtai reglamentuoja vaikų iki trejų metų globą ir priežiūrą. Į sutrikusio vystymosi kūdikių namus mažyliai gali pakliūti tik pagal sveikatos apsaugos ministro nurodytas sveikatos indikacijas ir kitais išimtiniais atvejais.
„Mūsų žiniomis, kūdikių namuose vis dar gyvena daugiau kaip 30 vaikų, trūksta budinčių ir nuolatinių globėjų. Mažyliai į Šiaulius atvežti iš įvairių savivaldybių, ne su visomis pavyksta užmegzti kontaktus, kad ieškotų vaikams globėjų ar steigtų bendruomeninius vaikų globos namus. Vienos savivaldybės supranta, kad vaikai iš jų rajono - jų rūpestis, kitur naujos idėjos sunkiai skinasi kelią“, - apibendrina E.
Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė sako, kad visi vaikai, esantys kūdikių namuose, turi įvairiapusių raidos sutrikimų.
E. Jurkutės teigimu, vyraujanti nuomonė, kad visi kūdikių namuose augantys mažyliai turi psichikos ir proto negalią, ne visada teisinga.
„Kai kūdikių namai buvo įtraukti į pertvarkomų įstaigų sąrašą, buvo vertinami vaikų poreikiai ir darbuotojų motyvacija, kompetencija.
Šeima - Prioritetas
Kūdikių namų direktorės teigimu, nuo 2019 metų sausio 1-osios vaikai į įstaigą nebepriimami. 2017 metais į kūdikių namus pateko 41, 2018 metais - 14 vaikų.
„Istorijos, dėl kurių vaikai pakliūva į kūdikių namus, labai įvairios, kai kurios - išties skaudžios. Dabar situacija po truputį keičiasi. Savivaldybėms atrodė ir pigiau, ir paprasčiau apgyvendinti vaiką kūdikių namuose, globos įstaigoje negu kurti tinkamą pagalbos tėvams tinklą. Vis dėlto šeima mums visiems turi būti prioritetas. Privalome teikti visą įmanomą pagalbą, kad vaikai galėtų likti šeimose arba būtų grąžinti tėvams, suteikus jiems visas reikiamas paslaugas“, - teigia E.
A. Kardašienė sako, kad kūdikių namuose augantys vaikai visuomet būdavo paimami globai, grąžinami į biologines šeimas ar įvaikinami. Tik vaikai, turintys didelių poreikių, sulaukę septynerių metų perkeliami į specializuotas globos įstaigas.
„Norime atkreipti dėmesį, kad jau daugiau nei dešimt metų vaikai iš kūdikių namų į kitas globos įstaigas nepatenka. Nuomonė, kad kūdikių namai yra „donorai“ globos namams, yra klaidinga“, - pabrėžia kūdikių namų direktorė.
Paskirties Keitimas
Šiaulių miesto savivaldybės atstovų manymu, kompleksinių paslaugų centras galėtų teikti specializuotos slaugos, ankstyvosios reabilitacijos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo bei specialiojo ugdymo paslaugas vaikams, turintiems negalią.
Pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintą kūdikių namų pertvarkos 2018-2020 m. veiksmų planą, būsimajame kompleksinių paslaugų centre numatyta dienos socialinės globos grupės plėtra, laikinojo atokvėpio paslauga šeimai, šeimų konsultavimas, dienos centro veikla ir kt.
„Nuo 2015 m. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose pradėtos teikti dienos socialinės globos paslaugos šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Patyrusių specialistų komanda įvertina kiekvieno vaiko poreikius, rengia individualias programas, konsultuoja šeimas.
Vis dėlto E. Jurkutė sako, kad pasakyti, kiek iš tiesų Šiaulių miesto vaikų gauna paslaugas kūdikių namuose, yra sudėtinga. „Mūsų žiniomis, dienos socialinės globos paslaugos teikiamos vos keletui vaikų, jų nedaugėja.
Socialinių Globėjų vaidmuo
Pasak E. Jurkutės, pertvarkos procesus kūdikių namuose galėtų paspartinti budintys globėjai, jau pradėję imti vaikus ir iš kūdikių namų. Tokių globėjų šiuo metu Šiauliuose yra 11, dar po keletą - kitose Šiaulių regiono savivaldybėse.
„Reikia pabrėžti, kad budintis globėjas vis dar sutinkamas įtariai. Reikės laiko, kad politikai pradėtų pasitikėti globėjų teikiamomis paslaugomis, nes susitikimuose budintys globėjai guodžiasi vis dar sulaukiantys dviprasmiškų užuominų - neva jie dirba siekdami pasipelnyti, nori gauti dividendų“, - komentuoja specialistė.
Pasak E. Jurkutės, be kūdikių namų Šiauliuose yra dar viena pertvarkoma įstaiga - vaikų globos namai „Šaltinis“, kur auga negalią turintys vaikai. „Abi šios įstaigos siekia analogiškai pertvarkyti veiklą - teikti bendruomenines paslaugas neįgaliesiems. Savivaldybė turėtų pradėti planuoti šių įstaigų pertvarkos galimybes, nuspręsti, kokios paslaugos jose gali būti teikiamos, kad nesidubliuotų“, - kalba E. Jurkutė.
V. E. Jurkutė baiminasi - nors pastaruoju metu daug kalbama apie deinstitucionalizaciją, vaikų teisę augti šeimose, susidaro įspūdis, kad Šiaulių kūdikių namus stengiamasi žūtbūt išlaikyti. Vis dėlto ji tikisi, kad įstaiga, turėdama profesionalių specialistų komandą, transformuosis į pagalbos centrą šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių turinčius vaikus.
Ji pasidžiaugia, kad pertvarkos procesai Šiaulių regione nors ir pamažu, bet vis dėlto vyksta: „2016-aisiais, kai pertvarka tik prasidėjo, daugelis politikų, valdininkų net nėjo į kalbas, pertvarką vadino „blefu“.
Pokyčiai Šiaulių Vaikų Globoje
Prasidėjus vaikų globos sistemos pertvarkai Šiauliuose iš pradžių didelių pokyčių nereikėjo. Maždaug prieš 10 metų K. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė pasakojo, kad nuo šių metų sausio 1 dienos visi vaikai privalėjo gyventi bendruomeniniuose šeimos namuose.
„Bet pas mus ir taip gyveno kotedžuose po 8 vaikus su vienu vadovu, socialiniu darbuotoju. Jų daug pertvarkyti nereikėjo. Tačiau Aušros alėjoje įrengus bendruomeninius šeimos namus, dalį vaikų iškėlėme ten. Čia vaikai gyvena iki 18 ar 21 metų, jei mokosi. Siekis - kad jie būtų paruošti gyventi savarankiškai.
Kadangi dveji bendruomeniniai (dabar šeiminiai) šeimos namai atsidarė gegužės mėnesį, vedėja apžvelgė jų patirtį. Čia iš K. Korsako gatvės buvo perkelti labiau padūkę vaikai: apgyvendinti po 6 vaikus vienuose namuose. Jiems vis norėjosi bėgti į parką. Socialinės darbuotojos iš pradžių eidavo kartu, bet paaugliams to visai nesinorėjo. Tuomet su jais kalbėjosi, kvietėsi pareigūnus, Probacijos tarnybos atstovus, aiškino, kokios pasekmės gali laukti už tam tikrus pažeidimus. Tvarkos pažeidimų būna, bet susitvarko.
Vaikų globos institucijoje šiuo metu gyvena apie 30 vaikų. Nors pertvarkos tikslas yra, kad kuo daugiau vaikų gyventų šeimose, vedėja pastebi, kad yra vaikų, kurie šeimose nepritampa. Ypač tai aktualu paaugliams, kurių elgesys kelia daug problemų ir jų globoti niekas nenori.
Dėl iškilusių priežasčių paėmus vaiką iš šeimos, pirmiausia jam globoti ieškoma artimų žmonių, giminaičių. Jei tokių neatsiranda, tuomet vaikas vežamas pas budinčius globotojus.
R. Pilypienė vardija, kad Šiauliuose veikia 5 šeimynos. Šiauliuose yra apie 150 nuolatinių globėjų, kurie šiuo metu rūpinasi 148 tėvų globos netekusiais vaikais. Globėjų šeimoje negali augti daugiau nei 5 vaikai, įskaitant ir jų pačių vaikus.
Ištuštėjus vaikų globos namams, ten įsikūrė kitos tarnybos. Kai budintiems globotojams atveža vaikus, kol atliekamos teisinės procedūros, Šeimos centras organizuoja susitikimus su tėvais, veža pas psichologus, tarpininkauja dėl nuvežimo į gydymo įstaigą. Paėmus iš šeimos kūdikį ir atvežus pas budintį globotoją, jis nežino net mažylio sveikatos būklės. Reikia neatidėliotinų sprendimų.
Šeimos centre veikia dienos centras, kurį lanko vaikai su socialinio pedagogo ar atvejo vadybininko rekomendacija, iš socialinių įgūdžių stokojančių šeimų. Jei vaikas dienos centre būna ilgiau nei 4 valandas, jam duoda ir pavakarius.
2019-ųjų pabaigoje vaikų globos namus „Šaltinis“, kuriuose gyveno vaikai, turintys psichinę arba intelekto negalią, iš valstybės perėmė Savivaldybė ir įsteigė kompleksinių paslaugų namus „Alka“. Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą, Šiauliuose buvo pastatyti 4 atskiri namai, juose įrengti 3 grupinio gyvenimo namai ir vieni bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose teikiama ilgalaikė globa vaikams.
Sunkią negalią turintys ir slaugomi vaikai iškelti į Slaugos padalinį Vilniaus gatvėje 303, buvusiuose Šiaulių kūdikių namuose. „Kiek įmanoma, bandome. Tai yra labai brangu, nes prie vieno žmogaus yra pririštas vienas darbuotojas. Buvusiuose kūdikių namuose dabar slaugomas visišką negalią turintis 31 vaikas (suaugę irgi ten lieka), kuris niekuomet nepaliks šių namų. Čia taip pat įrengtas mamos ir vaiko kambarys, kuriame prireikus galės įsikurti neįgali mama, susilaukusi kūdikio. Čia taip pat veikia dienos užimtumo centras, į kurį atvažiuoja asmenys iš grupinio gyvenimo namų ir vykdo įvairias veiklas, bei socialinės dirbtuvės. Tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, teikiamos atokvėpio paslaugos.
Kompleksinių paslaugų namų „Alka“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Punzienė aprodė dar dažais kvepiančias patalpas. Atnaujintos grupės, baldai, pastatytos funkcinės lovos neįgaliems vaikams, įrengti liftai. Tiesa, kieme neliko vaikų žaidimų aikštelių.
Neįgalieji, kurie su pagalba gali gyventi savarankiškai, iškelti į tris „Alkos“ grupinius gyvenimo namus, o vaikai - į bendruomeninius šeimos namus. Iš viso čia įsikūrę 23 gyventojai. Kadangi projektas buvo vykdomas kartu su Ventos socialinės globos namais (Akmenės rajone), pertvarkos procese į grupinio gyvenimo namus Šiauliuose turi pervažiuoti globojami žmonės iš Ventos.
Grupinio gyvenimo namai skirti darbingo amžiaus žmonėms, turintiems psichikos negalią. Čia taip pat apsigyvena žmonės, kurie ilgą laiką gyveno su artimaisiais ir lankė dienos centrą „Goda“.
Kai aplankėme bendruomeninius šeimos namus Gegužių gatvėje, vaikai buvo pamokose. Socialinė darbuotoja Sanjana Šedovikienė aprodė kambarius, kuriuose po vieną arba po du gyvena 7 vaikai, turintys raidos, intelekto, emocinio elgesio sutrikimų. Vieno aukšto pastato viduryje - virtuvė ir bendra erdvė. Socialinė darbuotoja dirba kartu su padėjėja. Jos su vaikais perka produktus, gamina maistą.
„Čia nepalyginamai geresnės sąlygos. Daugiau su vaikais išeiname, keliaujame, vaikai gyvena socialinėje aplinkoje, todėl jaučiasi geriau. Namų aplinka daug ką duoda“, - sako S.
Savarankiško gyvenimo namai buvo įkurti apie 2012 metus prie Rėkyvos ežero už ES lėšas.
R. Pilypienė tikino, kad vietų globos namuose labai trūksta, senyvo amžiaus asmenims, žmonėms su sunkia negalia patekti į globos namus eilė yra dveji metai. Tokie žmonės negali gyventi vieni, jiems reikia pagalbos, todėl nustatoma ilgalaikė institucinė globa globos namuose.
Savarankiško gyvenimo namuose gyvena žmonės, kurie neturi kur gyventi, tačiau su daline pagalba gali gyventi savarankiškai. Pastaruoju metu šalyje ypač sparčiai statomi privatūs globos namai, kuriuose už senyvo amžiaus ar neįgalių žmonių slaugą didžiąją dalį lėšų skiria valstybė, taip sumažindama laukiančiųjų eiles.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Šiaulių miesto savivaldybei perdavė Šiaulių vaikų globos namus „Šaltinis“.
Šiuo metu Šiaulių vaikų globos namuose „Šaltinis“ gyvena 50 vaikų. Visiems jiems nustatyta nuolatinė globa. Vadinasi, jie yra likę be tėvų globos, negali grįžti į savo biologinę šeimą, o jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėtiems interesams ir jų gynimas pavestas vaikų globos institucijai. Visi šiuose globos namuose gyvenantys vaikai turi specialiųjų ugdymosi poreikių.
„Šiuose globos namuose augantiems vaikams reikia specialios priežiūros ir pagalbos. Būdama arti, savivaldybė gali greičiau ir taikliau atliepti skirtingus vaikų poreikius ir teikti jiems reikalingas paslaugas“, - sako ministras L. Nuo 2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva vykdoma Institucinės globos pertvarka. Tai jau trečia savivaldybė nuo apskričių panaikinimo 2010 m., perėmusi nacionalinio lygmens instituciją ir prisiėmusi atsakomybę už savo bendruomenės vaikus.
Finansavimas
Žemiau pateikta informacija apie finansavimą vaikams su negalia:
| Negalia | Skiriama suma (Lt) |
|---|---|
| Sunki | 2 836 |
| Mažesnė | 2 625 |
Panašus:
- Išmanieji laikrodžiai vaikams: atsiliepimai ir patarimai renkantis
- Buteliukai Kūdikiams: Atsiliepimai, Rūšys ir Kaip Išsirinkti Geriausią?
- Senjorų socialinės globos namai: atsiliepimai, kainos ir ką reikia žinoti
- Sužinokite, Kada Saugiai Pradėti Duoti Kūdikui Karvės Pieno ir Kodėl Tai Svarbu!
- Atraskite Šiaulių Gyvūnų Globos Namų Atributiką, Veiklą ir Kaip Galite Padėti