Pramoninė revoliucija, arba pramonės perversmas - tai rankų darbu paremto agrarinio šalies ūkio persitvarkymas į ekonomiką, paremtą daugiausia mašinine gamyba, ir šį procesą lydintys socialiniai pakitimai.
Pramonės perversmu vadinami ūkinio Europos ir Šiaurės Amerikos gyvenimo pokyčiai, vykę nuo XVIII a. pab iki XIX a. 8 deš. (pramonės augimas, fabrikinės gamybos atsiradimas ir įsitvirtinimas, mašininės gamybos įsigalėjimas). Pirmą kartą šią savoką 1845 m. pavartojo Frydrichas Engelsas.
Pramoninė revoliucija prasidėjo 18 a. antroje pusėje Anglijoje, kuri tuo metu ūkio plėtros tempais pradėjo lenkti Olandiją ir tapo ekonomiškai pažangiausia valstybe.
Čia tradicinę visuomenę sparčiai keitė į ją besiskverbiantys rinkos santykiai (pirmiausia žemės ūkyje, kurio nevaržė feodaliniai apribojimai; rinkos ekonomika).
Anglija jau turėjo daug kolonijų, išplėtotą tarptautinę prekybą, iš jos buvo sukaupusi pakankamai finansinių išteklių, būtinų naujoviškai gamybai finansuoti.
Dauguma jos gyventojų buvo išauklėti pagal protestantiškas darbo etikos tradicijas, valstybės politinė sistema buvo liberali, neslopino ekonominio aktyvumo.
Svarbiausi pramoninės revoliucijos įvykiai
- Iš esmės naujų darbo priemonių - mašinų atsiradimas (gamybos mechanizavimas).
- Perėjimas prie naujo ekonomikos plėtros tipo (lėtą ir nestabilią plėtrą pakeitė nuolatinė ir sparti).
- Naujos socialinės struktūros susiformavimas (darbdaviai ir samdomieji darbininkai tapo vyraujančiomis visuomenės grupėmis).
Naująjį visuomenės gamybos elementą - mašiną − sudarė 3 pagrindinės dalys: variklis, perdavimo mechanizmas ir darbinė mašina.
Tarp jų svarbiausios buvo pirmoji, kaip energijos šaltinis, daug didesnis už žmogaus jėgą, ir trečioji, apdorojanti žaliavą (pakeičianti žmogaus rankas).
Per pirmąjį etapą atsirado darbinės mašinos. Viena svarbesnių aplinkybių − 17 a. viduryje padidėjusi Anglijoje gaminamų vilnonių ir lininių audinių konkurencija su atvežtiniais (iš Indijos, Amerikos, Egipto) medvilnės gaminiais.
Konkurencinėje kovoje svarbus įvykis buvo 1764 J. Hargreaveso mechaninių audimo staklių išradimas, kuris dažnai ir laikomas pramoninės revoliucijos pradžia.
J. Hargreaveso staklės buvo varomos žmogaus raumenų jėga. 1769 R. Arkwrightas užpatentavo audimo stakles, varomas vandens rato.
Audinių gamyba padidėjo kelis kartus, bet jų kokybė dar buvo prasta. 1775 S. Cromptono sukonstruotomis patobulintomis audimo staklėmis austi audiniai buvo ploni ir stiprūs.
Anglijos audimo pramonei nebegalėjo prilygti niekas, jos audiniais praktiškai be konkurencijos pradėta prekiauti visose pasaulio išsivysčiusiose šalyse.
Tuo metu įvyko svarbių pokyčių ir energijos išteklių srityje: kurui plačiai pradėta naudoti anglis. Iš anglių pradėjus išgauti koksą atpigo geležies gamyba.
Daugėjo anglių kasyklų, iš kurių reikėjo išpumpuoti vandenį. Šį poreikį geriausiai tenkino Glazgo universiteto laboranto J. Watto 1769 sukonstruotas garu varomas stūmoklinis variklis.
Jis palengvino anglių išgavimą iš gilių šachtų. Prasidėjo perversmas transporte. Variklio išradimas ne tik paspartino senųjų verslų plėtrą.
1802 Paryžiuje amerikietis R. Fultonas pastatė bandomąjį laivelį su garo varikliu. Grįžęs į Jungtines Amerikos Valstijas jis pastatė laivą (varomą J. Watto gamykloje pagaminto variklio), kuris 1807 išplaukė į pirmą reisą Hudsono upe (keleivių neatsirado nė vieno).
1817 Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje garlaivių jau buvo šimtai, 1830 pradėjo veikti pirmoji reguliari transatlantinė laivybos linija. 19 a. pradžioje pradėti bandymai sukurti garu varomą vežimą.
1815 anglų savamokslis mechanikas G. Stephensonas sukūrė pirmąjį garvežį. 1830 tarp Mančesterio ir Liverpulio nutiestas pirmasis tarpmiestinis geležinkelis.
19 a. geležinkeliai sparčiai tiesti visose išsivysčiusiose šalyse. Iš pradžių mašinų paplitimą ribojo jų gamyba rankomis, viena nuo kitos jos gerokai skyrėsi.
Mašinų gamyboje proveržis prasidėjo tik 18 a., nes atsirado svarbių socialinių naujovių: pradėta naikinti cechų sistema, kuri draudė konkurenciją, ir pradėta kurti išradėjų teisių apsaugos (patentų) sistema.
Patentų sistema išradimą pavertė kapitalu, nešančiu pelną. Viduriniais amžiais išradimai dažniausiai buvo slepiami, nes bijota, kad jiems paplitus konkurencija pražudys patį išradėją.
Pramonės revoliucijos epocha kokybiškai pakeitė ūkio plėtros tempus. Daug žmonių sparčiai sukauptą kapitalą (pirmiausia prekyboje; ypač pelninga buvo vergų prekyba) buvo pasirengę investuoti į išradimus, bandyti naujus ūkininkavo metodus.
Mašinų masinis naudojimas pakeitė darbo organizavimo principus, ilgainiui - ir visuomenės socialinę struktūrą. Anot jų, šiame procese svarbiausia, kad gamyba iš labiau individualios tapo labiau kolektyvinė.
Iš samdomo darbininko buvo reikalaujama ne tiek meistriškumo, kiek standartinių operacijų atlikimo. Toks žmogus negalėjo tapti savarankišku gamintoju (išeiti iš fabriko ir kurti savo verslą), jis buvo pririštas prie kapitalo savininko.
Į gamybos procesą buvo įtraukti ne tik vyrai, bet ir moterys bei vaikai, kurių darbas buvo daug mažiau mokamas. Dėl to sparčiai didėjo vaikų mirtingumas.
Pramoninė revoliucija įvairiose šalyse vyko skirtingai. Anksčiausiai Anglijos (Didžiosios Britanijos) pavyzdžiu pasekė Prancūzija (1830-60), vėliau - Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vokietija (1850-1900), Skandinavijos šalys (19 a. 8 dešimtmetis), Japonija (19 a. 9 dešimtmetis).
Labiau atsilikusiose šalyse pramonės revoliucijos priežastys buvo ne tiek vidinės, kiek išorinės (būtinybė įveikti ekonominį ir karinį atsilikimą), dėl to čia procesai buvo greičiau vyriausybių suplanuoti, nei spontaniški ir dėl to neužbaigti.
Pvz., SSRS pramoninė gamyba tapo ūkio pagrindu 20 a. Kaip pastarosios srities lyderė iš trijų išsiskiria Lietuva, pamažu tampanti vienu iš aukštųjų technologijų inovacijų centrų ne tik Baltijos šalyse - iki 2020-ųjų šalis kelia tikslą tapti vienu pagrindinių visos Europos gyvybės mokslų lopšių.
Lietuvoje kasmetinis gyvybės mokslų sektoriaus augimas sudaro apie 25 proc. Tai - didžiausias augimo greitis visoje Europos Sąjungoje.
80 proc. lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei šimtą valstybių, tarp jų - JAV, Izraelį, Japoniją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę.
Pagal tyrimų ir plėtros srityje dirbančių specialistų skaičių, tenkantį vienam šalies gyventojui, mūsų šalis yra dešimta pasaulyje, o startuolių bei smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kiekis nuolatos auga.
„Lietuvos potencialas gyvybės mokslų srityje - be galo didelis. Procentinis gyvybės mokslų srities indėlis į BVP sudaro apie 1 proc. - lygiai tiek pat, kiek Vokietijoje ar Izraelyje, kurie laikomi gyvybės mokslų lyderiais. Beje, pagal šį rodiklį, pavyzdžiui, Šveicariją (0,91 proc.) ar JAV (0,43 proc.) netgi lenkiame, - sakė šalies ūkio ministras Evaldas Gustas.
- Galime pasidžiaugti, kad vos 3 mln. gyventojų turinti Lietuva Europoje išsiskiria ne tik mokslo centrų, bet ir aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų specialistų skaičiumi, o mūsų mokslininkai yra pasaulinio lygio. Skatinsime ir tolimesnę gyvybės mokslų plėtrą, tikimės, kad įvairių šios srities laimėjimų bei sėkmingai veikiančių įmonių ateityje tik daugės“, - pabrėžė E.Gustas.
Gyvybės mokslai Lietuvoje yra pasiekę proveržį chemijoje, biochemijoje, molekulinėje biologijoje bei farmacijoje, nūdien daugiausiai dėmesio skiriant biofarmacijos krypčiai, medicininei įrangai, lazerinių technologijų pritaikomumui medicinoje ir biotechnologijoms.
Štai prieš penkerius metus lietuvių atrasta genų redagavimo technologija dabar žinoma visame pasaulyje ir dėl perspektyvų gausos vadinama revoliucine: genomo redagavimas aprašomas daugybėje straipsnių, šioje srityje dirba tūkstančiai žmonių.
Cas9 baltymo, veikiančio kaip DNR molekulių žirklės, technologijos pagrindu atsivers galimybės ištaisyti įgimtas ligas ir nevaisingiems žmonėms padėti susilaukti palikuonių. Tiesa, pokyčiai tikėtini ne tik genetikoje, bet ir žemės ūkyje.
„Manau, kad kelių ateinančių metų eigoje biotechnologijų sritis bus susijusi būtent su šio genomo redagavimo vystymu ir, taip pat - su sintetine biologija, o Lietuvos tyrėjai aktyviai prisidės prie abiejų mokslo sričių eigos“, - neabejoja Vilniaus universiteto (VU) Biotechnologijos instituto profesorius dr. Virginijus Šikšnys, kartu su keturias kitais mokslininkais už technologijos išradimą šįmet pelnęs prestižinę Harvardo medicinos mokyklos skirtą Alperto premiją.
Vienas sėkmingiausių gyvybės mokslų startuolių Lietuvoje - neurodiagnostikos įmonė „Vittamed“, proveržį įgavusi VšĮ „Versli Lietuva“ kas dvejus metus organizuojamame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics 2012“.
Profesoriaus Armino Ragausko išrastas neinvazinės absoliutinės galvospūdžio vertės matuoklis, skirtas nustatyti galvos traumoms, sudomino NASA mokslininkus.
Tarptautinės sėkmės ir 10 mln. JAV dolerių investicijos sulaukusio išradimo autorius A.Ragauskas šiemet pateko tarp 5 geriausių ir buvo numinuotas metų Europos išradėjo apdovanojimui.
Estija - itin gerai išvysčiusi elektroninių paslaugų sritį. Tai - pirmoji pasaulyje valstybė, pasiūliusi e-pilietybę, sėkmingai pritaikiusi e-balsavimo ir pajamų mokesčio deklaravimo sistemas.
Tuo tarpu gyvybės mokslo srityje šalis pasižymi 28 proc. išaugusia metine estiškų biotechnologijų apyvarta. Estijoje įsikūrę 4 biomedicinos klasteriai ir 3 biomedicinos kompetencijos centrai, veikia daugiau nei 150 biotechnologijų ir gyvybės mokslų srities įmonių.
Šalyje veikia 9 universitetai ir tyrimų institutai, atliekantys tyrimus biotechnologijų ir gyvybės mokslų srityje. Pirmaujanti pramonės šaka - genetika ir paveldimumas.
Sunkmečiu Estija pasekė sėkmingu Suomijos pavyzdžiu - valstybėms mažinant biudžeto išlaidas, finansavimo nemažino švietimui ir mokslui.
Latvijoje itin aukštą pridėtinę vertę kuria chemijos ir farmacijos pramonė, esanti svarbi viso ūkio atrama. Chemijos ir farmacijos sektorius pasižymi kaip turtingas ir svarbias tradicijas turintis šalies ekonomikos komponentas.
Farmacija sudaro 33 proc. pramonės gamybos. Latvijoje yra apie 50 gyvybės mokslo įmonių, mokslinių tyrimų ir plėtros centrų ir aukštųjų mokyklų.
Gyvybės mokslų sektorius užima 4 vietą pagal apyvartą Latvijos gamybos pramonėje. Latvijos chemikas Pauls Valdens buvo dukart nominuotas Nobelio chemijos premijai gauti dėl savo darbo stereochemijos srityje ir indėlio į chemijos istoriją.
Mokslininkas išrado stereocheminę reakciją, vadinamą „Walden inversija“ ir susintetino pirmąjį kambario temperatūros joninį skystį - metilamonio nitratą. Tuo tarpu Vilhelms Ostvalds 1909 m. gavo Nobelio chemijos premiją už darbą su katalize, chemine pusiausvyra ir reakcijos greičius.
Pastarasis, kartu su pora savo kolegų, yra laikomas šiuolaikiniu fizikinės chemijos kūrėju. Visų trijų Baltijos šalių gyvybės mokslų potencialas bus pristatytas šį rudenį vyksiančiame tarptautiniame ir didžiausiame regione gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics 2016“, kurį organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“.
Čia bus galima susipažinti su svarbiausiomis ir naujausiomis gyvybės mokslų tendencijomis bei susitikti su jas plėtojančiais bei kuriančiais žmonėmis.
Vienintelis tokio tipo renginys Baltijos šalyse kiekvieną kartą sulaukia ir pasaulinio garso mokslininkų dėmesio. Vienas jų - chemijos Nobelio premijos laureatas Danas Shechtmanas, kuris forume skaitys pranešimą apie technologijų perdavimą.
Jis Nobelio chemijos premiją gavo 2011 m., atradęs iš pažiūros neįmanomų kvazikristalų struktūrų. Paaiškėjo, kad kvazikristalų atomai išsidėsto tvarkingai, tačiau niekada nepasikartoja.
Tokia ornamentika paprastai būdinga arabiškoms ar persiškoms mozaikoms, bet ne realaus gyvenimo objektams. Atrastosios kvazikristalinės medžiagos gali būti naudojamos įvairiuose gaminiuose, pradedant keptuvėmis, baigiant medicinine įranga, pvz., akių operacijoms skirtomis adatomis.
Trečiasis VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamas gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2016“ rugsėjo 14-15 d. vyks Vilniuje. Lietuvoje jo metu laukiama daugiau nei tūkstančio gyvybės mokslų verslo lyderių bei mokslininkų iš JAV, Japonijos, Izraelio, Vokietijos, Belgijos ir kitų šalių.
Sąvokos
- Demografinis sprogimas - žmonių skaičiaus staigus augimas.
- Pasaulio dirbtuvės - taip vadinta Anglija pramonės perversmo metais.
- Antisemitizmas - pažiūros, nukreiptos prieš žydus.
- Buržuazija - turtingi miestiečiai (dažniausiai), naudojantys samdomąjį darbą (kapitalistai, verslininkai).
- Emigracija - procesas, kurio metu žmonės išvyksta gyventi svetur.
- Imigracija - procesas, kurio metu į šalį atvyksta gyventi žmonės iš kitų šalių.
- Imperializmas - politika; pažiūros, pateisinančios svetimų teritorijų grobimą, valdymą ar bent kontroliavimą savanaudiškais tikslais.
- Industrializacija - procesas, kurio metu į gamybą diegiamos stambiosios mašinos.
- Kapitalistai - turtingi miestiečiai (dažniausiai), naudojantys samdomąjį darbą.
- Kapitalizmas - socialinė ekonominė sankloda, kurios pagrindas yra privati nuosavybė, verslo laisvė siekiant pelno, mažas valstybės vaidmuo ekonomikoje.
- Kolonializmas - politika, kurios pagrindinis bruožas - kolonijų grobimas, steigimas.
- Kontrabanda - slaptas prekių gabenimas pažeidžiant įstatymus.
- Masinė kultūra - populiarioji kultūra, prieinama ir suprantama plačiam vartotojų ratai.
- Pramonės perversmas (revoliucija) - industrializacijos įtakota epocha, kurios metu įvyko reikšmingi ekonominiai, socialiniai, politiniai, kultūriniai pokyčiai, sukūrę moderniąją visuomenę.
- Profsąjunga - organizacija, vienijanti tos pačios profesijos dirbančiuosius.
- Protekcionizmas - valstybės ekonominė politika, kuria saugomos vidaus rinkos nuo užsienio konkurentų arba plečiamos rinkos užsienyje.
- Reakcija - pažiūros, vykdoma politika, kuria siekiama sustabdyti bet kokius bandymus keisti valdymą ar vykdyti reformas.
- Streikas - darbininkų ar tarnautojų kolektyvinis atsisakymas dirbti, kol darbdaviai nepatenkins reikalavimų.
- Urbanizacija - procesas, kurio metu didėja miestų gyventojų skaičius, formuojasi miestų kultūra, plečiasi miesto įtaka politiniame, ekonominiame, socialiniame, kultūriniame gyvenime.
žymės:
Panašus:
- Paroda Vaikų Šalis: Įspūdžiai Ir Pramogos Visai Šeimai
- Kaip Augusto Kroghas Pakeitė Fiziologiją ir Pelnė Nobelio Premiją: Įdomiausi Faktai ir Pasiekimai
- Astrologija pagal gimimo datą: Atrask savo likimo paslaptis ir asmenybės bruožus!
- Reketavimo Lietuvoje Paslaptys: Šokiruojanti Problemos Istorija ir Šiandienos Realijos
- Atidarytas Naujas Vaikų Darželis Slengiuose – Geriausia Investicija Klaipėdos Rajono Vaikams!