Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Sandrija Čapkauskienė yra žinoma biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė.

Išsilavinimas ir Mokslinė Karjera

  • 1998 m.
  • 2000 m.
  • 2005 m. įgijo biomedicinos mokslų srities, biologijos mokslų krypties daktaro laipsnį.
  • 2006 m. 09 mėn.
  • 2006 - 2008 m.
  • 2009 m. balandžio mėn.
  • 2010 m. gegužės mėn.
  • 2011 spalio mėn. 20 d.
  • 2012 gegužės mėn.
  • 2017 m. balandžio mėn.
  • 2017 m. spalio mėn.
  • 2017 m. gruodžio mėn.
  • 2018 m., balandžio mėn.
  • 2018 m. gegužės mėn.
  • 2018 m. gruodžio mėn.
  • 2019 m. balandžio mėn.
  • 2019 m. spalio mėn.
  • 2020 m. kovo mėn.
  • 2020 m. rugsėjo mėn. išklausytas „Įtaigus viešas kalbėjimas ir auditorijos valdymas” (6 akad.).

Dalyvavimas Projektuose

  • 2013 m., vasario mėn.
  • 2013-2014 m. dalyvavimas dalinai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte „Fizinio aktyvumo srityje dirbančių asmenų perkvalifikavimas ir kvalifikacijos tobulinimas“ (Nr.
  • 2015-2016 m. dalyvavimas projekte „OmegaMarine Forte + žuvies maisto papildo poveikis žmogaus plazmos lipidų pokyčiams“, vykdytoja.
  • 2017 m. vasario-gegužės mėn.
  • 2017 m.
  • 2019 m. birželis-rugsėjis.
  • 2019-2021 m.
  • 2020 m. kovo mėn.
  • 2020-2022 m.

Publikacijos ir Straipsniai

Sandrija Čapkauskienė yra autorė straipsnių mitybos ir sveikatos temomis.

  • 2021 m. „Praktiškos moters knyga“ Ruduo; VŠĮ Terra Publica, (2015), straipsnis „Stiprinkime imunitetą.
  • „Praktiškos moters knyga“ Žiema; VŠĮ Terra Publica, (2015), straipsnis „Mityba žiemą.

Mitybos Patarimai ir Įžvalgos

S. Čapkauskienė pabrėžia mitybos svarbą odos ir viso organizmo sveikatai. Ji teigia, kad grožis prasideda nuo sveiko žarnyno.

Biochemijos mokslų daktarė siūlo į valgiaraštį įtraukti kuo daugiau augalinių produktų, kuriuose gausu antioksidantų, vitaminų ir omega grupės riebiųjų rūgščių.

Ji pasakoja, kodėl toks svarbus ir omega-3 riebalų rūgščių vartojimas: „Tai ląstelės membranos sudedamoji dalis. Jei tos rūgšties trūksta, ląstelė silpsta, senėjimo, uždegiminiai procesai greitesni. Tokiu būdu organizmas nuolat dega, jis negali normaliai funkcionuoti.

Mitybos konsultantė pataria vartoti ir bifido-lakto bakterijas, kurių gausu pasukose, kefyre. Ji ragina gerti ne tik karvės, bet ir ožkos kefyrą. Vartokite sėklas, riešutus, tyrą alyvuogių aliejų - tai gerieji riebalai.

Visgi pirmiausia reikėtų atsikratyti vieno labai prasto įpročio, galinčio gana greitai sugadinti visą jaunystės saugojimo reikalą, teigia S. Čapkauskienė. Teks nustoti nuolatos užkandžiauti.

Pasak S. Čapkauskienės, kad būtume sveiki ir ilgiau išliktume jauni, būtina keisti mitybos įpročius. „Reikalingi mikroelementai, vitaminai, skaidulos. Mes rūpinamės savo namais, savo aplinka, o organizmą kartais paliekame tokį, kad...

Kaip teigia mitybos specialistė, vystantį grožį verta gelbėti kompleksiškai. Visų pirma, iš vidaus ir tik po to iš išorės.

S. Čapkauskienė šį mitybos būdą įvardija kaip stabdantį senėjimą ir ilginantį gyvenimo trukmę. „Dažnai žmonės iškraipo protarpinį badavimą. Jie mano, kad protarpinio badavimo metu, kai valgymui lieka 6-8 valandos, galima valgyti viską: pusryčius, pietus, vakarienę ir dar užkandžiauti. Tai ir vadinasi protarpinis badavimas, kad mes atsisakome kažkokio valgio. Fiziologiškai nuo paskutinio iki pirmo valgymo turėtų būti bent 12 valandų.

Labiausiai biomedicinos mokslų daktarei užkliūva nuolatinis kramsnojimas. Šio blogo įpročio ji siūlo atsikratyti pirmiausia, nes dažniausiai užkandžiais tampa jokios maistinės vertės neturintis greitųjų angliavandenių kratinys.

„Protarpinis badavimas atnaujina ląstelę, vyksta autofagija. Tai atrado japonų mokslininkas, kad ląstelė gali pati save sunaikinti arba atstatyti. Jauname amžiuje autofagijos procesai vyksta gana sparčiai. Su amžiumi jie lėtėja, o jeigu mes dažnai valgome, apkrauname organizmą, jie sulėtėja dar labiau. Tada atsiranda tie visi pakitimai, išsiskiria tam tikros medžiagos, užsiveda mechanizmas, kurį labai sunku pristabdyti“, - aiškina S.

Nuo septyniolikos I laipsnio cukriniu diabetu sergančiai mokslų daktarei sveikas gyvenimo būdas yra įprasta kasdienybė. „Ta liga apvertė viską aukštyn kojom. Aš pradėjau sportuoti, kreipti dėmesį į mitybą. 15 metų vedžiau mitybos dienoraštį: kiekvieną dieną rašiausi, ką valgau, kiek man reikia kalorijų, angliavandenių, baltymų, riebalų. Aišku, man padėjo gydytojai, davė tam tikros literatūrą, kuria galima remtis.

„Paprasčiausiai reikia norėti save kažkiek pakeisti, jei norime gyvent ilgiau be ligų. O tos raukšlės yra gražu. Man senėjimas yra gražu. Gražiai senti, su keliomis ar daugiau raukšlių. Bet jeigu akys žiba, spindi, jeigu yra šypsena veide, tų raukšlių nesimato“, - įsitikinusi S.

žymės: #Gime

Panašus: