Augustas Krògas (tikr. vardai Schack August Steenberg) gimė 1874 m. lapkričio 15 d. Grenå mieste, o mirė 1949 m. rugsėjo 13 d. Kopenhagoje. Jis buvo danų fiziologas, 1897 m. baigęs Kopenhagos universitetą, iki 1945 m. jame dirbo ir dėstė, o 1916 m. tapo profesoriumi.
Augusto Krogho Moksliniai Tyrimai
Pagrindinė jo mokslinių tyrimų sritis buvo kvėpavimo fiziologija, dujų apykaita audiniuose ir kraujuje. 1903 m. jis aprašė azoto išsiskyrimą iš kvėpavimo takų, o 1910 m. paskelbė, kad deguonies difuzija iš oro į kraują alveolėse vyksta dėl slėgių skirtumo.
Jis sukūrė įvairių fiziologinių metodų (pvz., mikrotonometriją, diferencinę manometriją, kraujo minutinio tūrio nustatymą). Kroghas pirmasis aprašė įvairių organų kapiliarų anatomines ir fiziologines savybes, kapiliarinės kraujotakos ypatumus ir reikšmę medžiagų apykaitai.
Svarbiausi A. Krogho veikalai:
- Gyvūnų ir žmonių respiracinė apykaita (The Respiratory Exchange of Animals and Man, 1916)
- Kapiliarų anatomija ir fiziologija (The Anatomy and Physiology of Capillaries, 1922)
- Kvėpavimo mechanizmų lyginamoji fiziologija (The Comparative Physiology of Respiratory Mechanisms, 1940)
Augusto Krogho Nobelio Premija
Augustas Krogas 1920 m. laimėjo Nobelio premiją medicinos ir fiziologijos srityje už kapiliarų kraujotakos reguliacijos tyrimus.
Augusto Krogho Darbų Tęstinumas
Profesorius Bengtas Saltinas tęsia Nobelio premijos laureato Augusto Krogho darbus Kopenhagos universiteto Raumenų tyrimų centre.
LSU rektorius prof. habil. dr. teigė: „Europoje jis sporto mokslo legenda. Mokslininko publikacijų skaičius duomenų bazėje ISI WEB of Science žurnaluose viršija 400, o mokslininkų vertinimo metodika H indeksas siekia 95.“
Šiandien Lietuvos sporto universitete profesoriui B. Saltiniui bus suteiktas LSU Garbės daktaro vardas. LSU garbės daktaro vardas Bengtui Saltinui (Bengt Saltin) suteiktas už nuopelnus remiant universiteto sporto mokslo vystymą. Profesorius B. Saltinas yra vienas geriausių ne tik Europos, bet ir pasaulio fiziologų, o pastaruosius 15 metų daugiausia dėmesio skiria fizinio aktyvumo įtakos sveikatai ir savijautai tyrimams.
Profesoriaus darbai turėjo didelę įtaką medicinai, jo tyrimų rezultatai pakeitė mokslininkų požiūrį į žmogaus atsigavimą po širdies smūgių, padarė įtaką chirurgijai ir traumų prevencijai bei gydymui. Mokslininkas taip pat ištyrė širdies veiklos svarbą ir galimybių ribas, genų įtaką didelio meistriškumo sportininkų pasiekimams.
Profesorius moksliškai įrodė, kokios yra sprinterių galimybių ribos ir kaip išsiaiškinti, ar atletas vartoja dopingą. Dabar prof. Bengtas Saltinas tiria, kokią įtaką fizinio aktyvumo trūkumas daro susirgimui diabetu.
Prof. Bengtas Saltinas yra įvairių šalies ir tarptautinių sveikatos organizacijų narys, Pasaulinės antidopingo agentūros mokslininkų grupės vadovas. 2002 m. profesorius apdovanotas Tarptautinio olimpinio komiteto aukso medaliu. 2004 m. Atėnuose vykusiame Pasaulio mokslo kongrese jam suteiktas „Žmogaus fiziologijos Aristotelio“ vardas.
žymės: #Gime
Panašus:
- Paroda Vaikų Šalis: Įspūdžiai Ir Pramogos Visai Šeimai
- Astrologija pagal gimimo datą: Atrask savo likimo paslaptis ir asmenybės bruožus!
- Šalys su aukščiausiu nepilnamečių nėštumo lygiu: šokiruojanti statistika ir pagrindiniai rizikos veiksniai
- Taisyklės vaikams namuose: kaip sukurti aiškią ir teisingą sistemą
- Nepraleiskite! Svarbiausios TLK rekomendacijos medicininei priežiūrai nėštumo metu