Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje, beglobių vaikų problema buvo didžiulė. Po Antrojo pasaulinio karo, ypač po 1944 m. reokupacijos, Lietuvoje buvo tūkstančiai vaikų, kuriems reikėjo globos. Šeimos buvo suardytos, žmonės ištremti ar nužudyti, todėl daug vaikų liko našlaičiais.

Siekdama pasirūpinti šiais vaikais, sovietinė valdžia pertvarkė našlaičių prieglaudų sistemą. Pirmiausia buvo pakeistas personalas, įdarbinant režimui palankius žmones. Įstaigos tapo socializacijos vietomis - uždaromis ir kontroliuojamomis.

Sovietmečiu globos įstaigose trūko maisto ir patalpų. Tačiau tai buvo socializacijos įstaigos - uždaros, kontroliuojamos, o ten dirbantys žmonės buvo po padidinamuoju stiklu. Matyti daug įskundimų, kai aprašoma, kad tam tikruose vaikų namuose vis dar pasitaiko auklėtojų, kurie vaikus moko eilėraščių apie Dievą, bet vaikai nežino eilėraščių apie Staliną.

Kūdikių Globos Namai Sovietmečiu

Panagrinėkime vieną iš šių globos įstaigų - Žolyno gatvėje stovėjusius Vilniaus kūdikių namus ir jų veiklą vėlyvuoju sovietmečiu. Nuolat perpildyti kūdikių namai - tai kitusių moralės normų, įpročių, socialinės valstybės politikos, šeimos struktūros padarinys. Dažniausiai kūdikių namų globotiniais dėl ribotos ir nepakankamos socialinės pagalbos, taip pat nepalankaus visuomenės ir pačių tėvų požiūrio tapdavo neįgalūs ir vienišų motinų vaikai.

Į Žolyno gatvę Vilniaus kūdikių namai buvo perkelti 1966 m. Jie įsikūrė miškų apsuptyje, atokiau nuo miesto, izoliuotoje vietoje. Įstaigoje stovėjo 180 lovų, o vaikų skaičius varijuodavo nuo 170 iki 230 vienu metu, todėl kūdikių namai buvo nuolat perpildyti. Lovų, kėdžių, stalų, rūbų, indų, žaislų, maisto stygius buvo šių namų kasdienybė.

Kita vertus, personalas labai dažnai ir ne mažais kiekiais vogdavo. 1989 m. patikrinimo akte surašyti trūkumai rodo siaubingą patalpų vaizdą: trupančios ir varvančios sienos, didelė nešvara - neplaunami tualetai, virtuvė, nešvarūs, apdužę indai, neskalbta, sena patalynė, tragiškas reikalingų daiktų trūkumas (nuo kėdžių ir stalų iki švirkštų ir šaukštų), maisto produktai sandėliuose suversti, vamzdžiai surūdiję, kanalizuojamas vanduo dažnai paplūsdavo ant grindų.

Labai skurdus buvo ir Vilniaus kūdikių namų interjeras. Trūko baldų, žaislų, užuolaidų - bet ko, kas galėtų nors kiek pagyvinti ir padaryti jaukesnį gyvenimą šiuose namuose. Juose tvyrojo cheminių valymo priemonių, išmatų, maisto ir rūkalų kvapas.

Nemažai dirbusiųjų pasižymėjo nerūpestingumu, grubumu, smurtavimu. Neretai vaikai būdavo smarkiai sumušami, pasitaikydavo itin žiaurių atvejų, kai kūdikiai buvo mušami lazda ar batu. Kadangi personalo trūko, neretai buvo įdarbinamos vienišos motinos ir pensininkės.

Pokyčiai Po Nepriklausomybės Atkūrimo

Pastaruoju metu vis daugiau svarstoma, kaip reformuoti vaikų globos namų sistemą, taip pat egzistuoja įvairios savanoriavimo ir materialinės pagalbos iniciatyvos. 2015 m. Lietuvoje pradėta įgyvendinti stacionarių socialinės globos įstaigų pertvarka, atsisakant vaikų globos namų, vaikus apgyvendinant bendruomeniniuose vaikų globos namuose - butuose ar kotedžuose po 8 vaikus.

Globos namai „Rytas“ socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu yra įtraukti į pertvarkai atrinktų socialinės globos įstaigų sąrašą. Institucinių globos namų siekiama atsisakyti visoje Lietuvoje, ne išimtis ir Klaipėda, todėl savivaldybė ir perka butus, kuriuose gali apsigyventi vaikai iš globos namų.

Pirmasis nupirktas butas, kuriame ką tik apsigyveno vaikai, yra 120 kvadratinių metrų ploto, Klaipėdos miesto savivaldybė jį nupirko už 135 tūkst. eurų. Jie įkurti erdviame bute Herkaus Manto gatvėje. 114 kvadratinių metrų butas, kuriame veiks šeštieji bendruomeniniai vaikų globos namai, nupirktas už 124 tūkst. eurų.

Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Veikla

Skirtingai nei instituciniuose globos namuose, gyvendami nedidelėmis grupelėmis bendruomenėje, vaikai dalyvauja gaminant valgį, tvarkant namus, einant apsipirkti, mokosi bendrauti su kaimynais.

Besibaiminančius galimos netvarkos ar triukšmo, norėčiau nuraminti ir pabrėžti, kad bendruomeniniuose globos namuose vaikai yra prižiūrimi suaugusiųjų visą parą. Bendruomeniniams globos namams skirti butai turi būti erdvūs, ne mažesni kaip 113 kvadratinių metrų ploto. Į vieną butą kraustosi 8 vaikai, kambariuose jie gali gyventi po du, tad jiems reikia keturių kambarių, bute dar turi tilpti virtuvė, bendra erdvė vaikų susibūrimui, pagal reikalavimus būtini ir du sanitariniai mazgai.

Kad kuo mažiau vaikų atsidurtų globos namuose, kartu mieste siekiama plėtoti ir budinčių globėjų tinklą. Budintis globėjas - tai atranką ir mokymus praėjęs asmuo, kuris iškilus poreikiui yra pasiruošęs į savo namus priimti be tėvų globos likusį vaiką, kol jam bus surasti nuolatiniai globėjai arba vaiką vėl bus pasirengę auginti biologiniai tėvai. Už vaikų globą yra skiriamos piniginės išmokos.

„Ryto“ Šeimynos Pavyzdys

Jau penktas mėnuo Bugenių gatvės viename iš privačių namų įsikūrusi iš Vaikų globos namų perkelta „Ryto“ šeimyna. Iki dešimt globotinių talpinančiame name šiuo metu gyvena dvi mergaitės ir septyni berniukai - trijų šeimų biologiniai broliai ir seserys. Vyriausiajam yra 18 metų, o jauniausiam - šešeri. Erdvus daugiau kaip 200 kv. m gyvenamasis namas globotiniams buvo nupirktas praėjusių metų pabaigoje rajono Savivaldybės tarybos sprendimu, vykdant institucinės globos pertvarkos planą.

Beveik trijų aukštų pastate yra viskas, ko reikia tokiam gausiam būriui: penki miegamieji kambariai, virtuvė, keli sanitariniai mazgai, didelis bendras kambarys pirmame aukšte, drabužinė. Vaikai kambariuose gyvena po du. Tačiau daugiausia laiko visi praleidžia svetainėje. O svarbiausia - šių namų gyventojai turi uždarą savo kiemą, kuriame įrengtos poilsio zonos, sode auga vaismedžiai, yra daržas. Šeimynos nariai žemės sklype net bulvių pasodino, kad žinotų, kaip jos auginamos. Namo kieme taip pat atsirado vietos batutui, kurį auklėtiniai pastatė patys. Jame pašokinėti ir papramogauti į Bugenių gatvę užsuka ir svečių iš kitų šeimynų. Beje, vaikai dažnai vieni pas kitus apsilanko.

Čia persikraustė seniai susiformavusi „Ryto“ šeimyna, kurią sudaro trijų biologinių šeimų vaikai. Iš pradžių Bugenių gatvėje apsigyveno 10 vaikų, tačiau netrukus vienas iš jų, sulaukęs pilnametystės, nutarė gyventi atskirai. Savarankiškumo mokosi ir dar du šių namų gyventojai broliai - 17-metis Nikita ir 18-metis Rostislavas.

Didžioji rūpesčių našta gausioje šeimynoje tenka darbuotojams, bet jiems talkina ir vaikai. Jie susitvarko ne tik savo kambarius, bet ir pagal iš anksto sudarytą grafiką dirba kitus darbus - plauna indus, padeda gaminti maistą, pjauna žolę, šluoja kiemą, laisto, ravi daržą ir pan. Nors maistą šeimyna gaminasi namuose, pagal tradiciją, kartą per mėnesį visi pasinaudoja kavinių paslaugomis. Beje, globotiniai kas mėnesį gauna kišenpinigių.

Rajono savivaldybė tėvų globos netekusiems vaikams skirtą namą Bugenių gatvėje pirko už nemenką sumą - 90 tūkst. eurų, tačiau ši investicija pasiteisino. Prieš persikraustant suremontuota ir virtuvė. „Naujus baldus pirkome tik mergaičių kambariui, kitus atsivežėme iš buvusio būsto“, - vedžiodamas po naująjį gyvenamąjį namą pasakojo V. Kaselis.

Pasiteiravus, ko vis tik labiausiai reikia naujame būste įsikūrusiai „Ryto“ šeimynai, Vaikų globos namų direktorius V. Kaselis bei socialinis darbuotojas N. Šnioka buvo atviri - trūksta automobilio. Anot Globos namų direktoriaus, kai 2015 metais įstaiga pirko devynių vietų „Fiat“ markės automobilį, pusę reikiamos sumos skyrė privatūs asmenys. „Dabar taip pat ieškome rėmėjų, svarstome įvairius variantus“, - mintimis dalijosi V. Kaselis.

Lentelė: Vaikų Globos Namų Pertvarkos Aspektai

Aspektas Institucinė Globa Bendruomeninė Globa Budintis Globėjas
Apgyvendinimas Dideli pastatai Butai/Kotedžai Šeimos namai
Vaikų skaičius Daugiau vaikų Iki 8 vaikų 1-2 vaikai
Dalyvavimas Ribotas dalyvavimas Aktyvus dalyvavimas Šeimos dalis
Priežiūra Institucinė Šeimos modelis Individualizuota

žymės: #Vaiku #Globos #Namai

Panašus: